- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-594-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15800-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Integracijos centras
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Integracijos centras apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-22753-947/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos Integracijos centras ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetas dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo Kauno technologijos universiteto 1471,22 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė, atstovaujama direktoriaus J. L., ir atsakovė, atstovaujama vadovo V. K., sudarė sutartį dėl atsakovės organizuojamo renginio „Ateik ir įveik! Bėgimas, skirtas prof. K. B. atminti“ rėmėjų paieškos. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo ieškoti rėmėjų renginiui, o atsakovė – sumokėti 20 procentų nuo surastų rėmėjų skirtos paramos. Nors šalys rašytinės sutarties nepasirašė, tačiau šalių susitarimo buvimą patvirtina bendravimas elektroniniais laiškais dėl paramos renginiui, atsakovės padėka ieškovei po renginio, prašymas susisiekti su Sporto centro vadovu dėl atsiskaitymo, pokalbio garso įrašas ir kiti atsakovės veiksmai. Ieškovės surasti rėmėjai UAB „Šviesa“, UAB „P. L.“ („CityBee”), UAB „AVON COSMETICS", UAB „Spalvotos pramogos“ („Kartlandas“), AB „Kauno grūdai“ suteikė 7356,09 Eur paramą renginiui. Už rėmėjų renginiui radimą buvo sutarta, kad atsakovė ieškovui sumokės 20 procentų paramos vertės. Kadangi už rėmėjų suradimą su atsakovė ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė patyrė 1471,22 Eur nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad susirašinėjimas dėl bendradarbiavimo organizuojant renginį vyko ne su ieškove, o su „Sports Minded“ direktoriumi J. L.. Juridinių asmenų registre toks juridinis asmuo nėra registruotas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad „Sports Minded“ yra ieškovės prekinis ženklas. Ieškovė nėra tinkama bylos šalis, nes atsakovė su ieškove jokių derybų nevedė ir teisinių santykių neturėjo. Susirašinėjimas tarp atsakovės ir J. L. dėl bendradarbiavimo organizuojant renginį buvo pradėtas 2016 m. balandžio mėnesį, tačiau susitarimas dėl sutarties objekto ir sutarties kainos nebuvo pasiektas ir užfiksuotas. J. L. pateikė ofertą, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė buvo ją akceptavusi. Nesant duomenų apie esminių atlygintinų paslaugų teikimo sąlygų susitarimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.162 straipsnio 2 dalimi bei teismų praktika, negalima teigti, kad sutartis buvo sudaryta. Susitarimas ir jo sąlygos jokiais rašytiniais įrodymais neužfiksuotas. Be to atsakovė yra viešoji įstaiga, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, turi perkančiosios organizacijos statusą, todėl visas prekes, paslaugas ir darbus gali pirkti tik viešojo pirkimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis (toliau –VPĮ). Atsakovė viešojo pirkimo procedūrų, susijusių su ginčo objektu, nebuvo pradėjusi vykdyti ir nevykdė, todėl teisė ar pareiga teikti tokias paslaugas negalėjo būti suteikta. Teisės aktai atsakovei nenumato pareigos informuoti kontrahentą apie tai, kad atsakovė yra perkančioji organizacija, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ieškovei, kaip viešajai įstaigai, turi būti žinomas viešojo sektoriaus institucijų veiklos teisinis reguliavimas. Taip pat atsakovė nurodė, kad nei su viena ieškovės nurodyta įmone atsakovė paramos sutarčių renginio rėmimui nesudarė ir paramos negavo. Nei ieškovė, nei J. L. atsakovei jokių paslaugų nesuteikė. Atsakovė sudarė sutartį su UAB „Alma Littera“ (priklausančia tai pačiai „Alma Littera“ įmonių grupei, kaip ir UAB „Šviesa“), kuri suteikė 128,59 Eur paramą knygoms, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl šios paramos susitarė ji ar J. L.. UAB „Alma Littera“ ir UAB „Šviesa“ yra skirtingi juridiniai asmenys ir negali būti laikomi tuo pačiu paramos teikėju. Be to atsakovė nurodė, jog ieškovė 2017 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu pateikė sąskaitą – faktūrą 677,22 Eur sumai, o 2017 m. kovo 16 d. pateikė pretenziją 1471,22 Eur sumai. Ieškovė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje keitė savo reikalavimus ir jų pagrindą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei viešajai įstaigai Integracijos centras iš atsakovės viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto 537,22 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis Eur ir 22 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (537,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300,56 Eur (tris šimtus Eur ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino faktą, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą – ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. ieškojo ir surado įmones, kurios dalyvavo renginyje „(duomenys neskelbtini)“ ir jame savo įmonės produkcija (paslaugomis) apdovanojo renginio dalyvius (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Ieškovės į bylą pateikti susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenys (kurių neginčijo atsakovė) atskleidžia, kad J. L. aiškiai ir nedviprasmiškai bendravo su universiteto atstovais (Kauno technologijų universiteto Paslaugų departamento Sporto centro vadovu V. K., Kauno technologijų universiteto Paslaugų departamento Sporto centro administratore E. B., Kauno technologijų universiteto Paslaugų departamento Sporto centro Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadove E. K.). Minėti universiteto darbuotojai susirašinėjimą dėl renginio organizavimo rėmėjų klausimu vykdė iš savo tarnybinių, o ne asmeninių elektroninių pašto paskyrų. Elektroninių susirašinėjimų turinys atskleidžia, kad minėti universiteto darbuotojai, t. y. Sporto centro tuometinis vadovas ir šio centro darbuotojos, aiškiai suvokė ir identifikavo tokio bendravimo priežastį (rėmėjų paieška), tikslą (rėmėjų parama arba barteriniai mainai renginio dieną), bendravimo pagrindą (žodinis susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo universitetui). Liudytojo parodymus 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje teikęs V. K. taip pat paliudijo, kad dėl atlygintinų paslaugų teikimo kaip universiteto atstovas jis derėjosi, „diskutavo apie bendradarbiavimą“ ir rėmėjų paiešką su J. L.. Be to, byloje pateiktas garso įrašas (garso įrašo atsakovė neginčijo), kuriame buvo užfiksuotas pokalbis tarp J. L. ir po renginio Sporto centro vadovės pareigas pradėjusios eiti D. K. patvirtina, kad atsakinga universiteto darbuotoja, nors ir nedalyvavusi su J. L. iki renginio, yra susipažinusi su situacija dėl šio asmens indėlio į renginio organizavimą, pripažino faktą, kad J. L. veikė ne savo iniciatyva, o tikėdamasis adekvataus atlyginimo už realiai atliktą darbą.
Teismas vertino, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės įrodė aplinkybę, kad vykdydama žodinę sutartį ji realiai atliko atlygintines paslaugas, t. y. surado penkis renginio rėmėjus, kurie 2016 m. rugsėjo 17 d. renginio metu teikė prizus renginio dalyviams (UAB „Šviesa“, UAB „P. L.“, UAB „Avon Cosmetics“, UAB „Spalvotos pramogos“, AB „Kauno grūdai“). Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes. Pirma, ieškovė pateikė byloje nuotraukas, kuriose yra užfiksuoti renginio dieną renginio vietoje visų be išimties minėtų bendrovių logotipai ant dalyviams dalintų prizų. Antra, kad sutartys su bendrovėmis, išskyrus UAB „P. L.“, buvo pasirašytos patvirtina byloje pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas Sporto centro vadovės žodinis patvirtinimas (garso įrašo, pateikto kartu su dubliku Nr. DOK-31028, 3 min. 25 s.) apie tai. Trečia, byloje pateikti 2017 m. gegužės 25 d. tvirtinamieji raštai patvirtina, kad UAB „P. L.“, UAB „Avon Cosmetics“, UAB „Spalvotos pramogos“, AB „Kauno grūdai“ dalyvavo renginyje, teikė paramą, o visą būtiną informaciją gavo iš J. L.. Ketvirta, nors atsakovė ginčijo aplinkybę, kad paramos UAB „P. L.“ universitetui nesuteikė, tačiau renginio reklaminiame lankstinuke, kurį ruošė VšĮ Kauno technologijų universitetas, kaip renginio rėmėjas yra nurodyta UAB „P. L.“ logotipas „City Bee“. Todėl teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad universitetas nesudarė paramos sutarčių su ieškovės nurodytomis bendrovėmis UAB „Šviesa“, UAB „P. L.“, UAB „Avon Cosmetics“, UAB „Spalvotos pramogos“, AB „Kauno grūdai“, taigi ir ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti turtinį reikalavimą dėl atlyginimo už paslaugas.
Sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovės 537,22 Eur nuostolių atlyginimą teismas priėmė atsižvelgdamas į tokias aplinkybes. Atsakovė byloje ginčijo faktą, kad susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo realiai buvo pasiektas, nes nebuvo susitarta dėl konkrečios paslaugų kainos. Atsakovės teigimu, elektroniniuose susirašinėjimuose ir garso įraše (garso įrašo, pateikto kartu su dubliku Nr. DOK-31028, 2 min.) minimi komisiniai mokesčiai, siekiantys 10, 20, 30 ar 14 procentų dydį, akivaizdžiai patvirtina, kad šalys nebuvo pasiekusios konkretaus susitarimo. Teismas sutinka su pozicija, kad šalių susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo konkrečios kainos nebuvo pasiektas tarp buvusio Sporto centro vadovo V. K. ir VšĮ Integracijos centras vadovo J. L.. Nepaisant šios aplinkybės, paslaugos buvo pradėtos teikti, nei viena iš sandorio šalių šios aplinkybės nelaikė kliūtimi vykdyti susitarimą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad realios derybos dėl paslaugų kainos įvyko susitikimo su Sporto centro vadove D. K. metu (susitikimas vyko Kauno technologijų universitete po renginio praėjus porai mėnesių). Būtent šio susitikimo metu sandorio šalių atstovai, turintys įgaliojimus veikti juridinių asmenų vardu, pasiekė bendrą sutarimą, kad protinga ir adekvati paslaugų kaina yra 537,00 Eur (garso įrašo, pateikto kartu su dubliku Nr. DOK-31028, 18 min. 30 s.). Ieškovės 2017 m. vasario 23 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė sutiko su šia suma, tačiau papildomai įtraukė į sąskaitą 700,00 Eur sumą, kuri universitetui buvo perduota grynaisiais. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ši pinigų suma buvo perduota VšĮ Kauno technologijų universitetas kaip parama renginiui, todėl laikytina, kad kaina, kuri turi būti sumoka ieškovei už suteiktas paslaugas yra 537,22 Eur (CK 6.720 straipsnis). Tai, kad vėliau ieškovė, teikdama pretenziją atsakovei bei reikšdama ieškinį, nurodė kitą sumą (1471,22 Eur), nepatvirtina buvus tokį šalių susitarimą, todėl yra laikytina šalies vienašališkai, be atskiro susitarimo pakoreguota sutarties kaina, kuri negali būti laikoma teisingai nustatyta.
Konstatavęs, kad byloje nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties neįformino, todėl ir kilo ginčas tarp šalių dėl šios sudarymo ir iš to kylančių prievolių, teismas pripažino, jog, negalima konstatuoti, kad tarp bylos šalių sandoris nebuvo sudarytas. Priešingai, atsakovė neginčijo fakto, kad su ieškove buvo žodinis tarimasis dėl paslaugų teikimo, kad realiai šios paslaugos buvo atliktos. Taigi, aplinkybė, kad sutartis nebuvo sudaryta raštu nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip sandorio nesudarymo konstatavimas ar sandorio negaliojimas. Tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, tiek viešai paskelbtose Kauno technologijų universiteto rektoriaus 2015 m. vasario 12 d. Nr. A-65 įsakymu patvirtintose Supaprastintų pirkimų vykdymo taisyklėse numatyta, kad kai kuriais atvejais pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, mažos vertės pirkimo procedūros vykdomos ir pirkimo sutartys sudaromos žodžiu (taisyklių 22, 67, 69 punktai, XVII skyrius; LR Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 43 punktas, 22 straipsnio 3 dalis, 86 straipsnio 7 dalis). Taigi, sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo ir taisyklių nuostatas, galima daryti išvadą, kad atsakovė mažos vertės pirkimų atveju rašytinės sutarties sudaryti neprivalėjo. Todėl teismas sprendė, kad Civiliniam kodeksui numatant galimybę šalims (juridiniams asmenims) žodžiu susitarti dėl atlygintinų paslaugų teikimo, o perkančiajai organizacijai (atsakovei) turint teisę tam tikrais atvejais sudaryti žodines sutartis su tiekėjais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, todėl atsakovei sutarties ir įstatymų pagrindu kyla civilinė atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą.
Sprendime teismas taip pat pažymėjo, jog nors šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimų teisėto patikrinimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atstovai, teikdami paaiškinimus, nurodė, kad šioje konkrečioje situacijoje atsakovės darbuotojo, t. y. ankstesnio Sporto centro vadovo V. K., veiksmuose būta pažeidimų, susijusių su netinkamu viešojo pirkimo procedūros vykdymu (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. – 1 val. 10 min.; 1 val. 27 min. – 1 val. 27 min.). Analogiškas aplinkybes dėl netinkamai įforminto šio sandorio nurodė ir vėliau Sporto centro vadovės pareigas pradėjusi eiti D. K. (garso įrašo, pateikto kartu su dubliku Nr. DOK-31028, 19 min. 50 – 20 min. 8 s.). Pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Vadinasi, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, nepaisant to, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka konstatuoti pažeidimai. Tačiau pačios atsakovės pripažinimas apie netinkamai atliktas pareigas turi teisinę reikšmę vertinant ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip perkančioji organizacija, negali remtis savo pačios pripažintais neteisėtais veiksmais kaip pagrindu šalinti savo neteisėtų veiksmų padarinius. Tai, teismo įsitikinimu, pažeistų ieškovės interesų gynybos veiksmingumo principą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Viešoji įstaiga Integracijos centras prašo panaikinti 2017-11-21 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-22753-947/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ Integracijos centras ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas –33 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl konkrečios ieškovės teikiamų paslaugų kainos. Ieškovė kartu su dubliku pateikė pirmosios instancijos teismui garso įrašą. Garso įrašas yra darytas ieškovės atstovo J. L. bendraujant su tuometine Sporto centro vadove D. K., kai ieškovės atstovas siekė kompromisiniu keliu išspęsti ginčą su atsakovu dėl paslaugų apmokėjimo. Šio garso įrašo 2 min. 44 s. labai aiškiai girdėti, kaip D. K. patvirtina buvus susitarimą dėl 20 proc. paslaugų kainos nuo paramos vertės. Negana to, buvus susitarimą dėl 20 proc. paslaugų kainos, patvirtina ir Ieškovo elektroninis susirašinėjimas su atsakovu.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovės kartu su dubliku pateiktas garso įrašas (o būtent garso įrašo 18 min. 30 sek.) neva patvirtina, kad šalys susitarė dėl bendros pasaugų kainos - 537,00 Eur, o vėliau ieškovės 2017 m. vasario 23 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė sutiko su šia suma.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas gavo piniginę paramą (700,00 Eur) iš UAB „P. L.“ (City Bee), todėl neteisingai apskaičiavo ir priteisė ieškinio sumą. Net ir konstatavus, kad UAB „P. L.“ piniginės paramos (700,00 Eur) atsakovui nesuteikė, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ne 537,00 Eur, o 1331,22 Eur, t. y. turėjo įvertinti, kad UAB „P. L.“ suteiktos paramos vertė yra 5600 Eur, o 20 proc. atitinkamai sudaro 1120 EUR, todėl visa priteistina suma yra 1331,22 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas yra nurodęs bylos procesiniuose dokumentuose ir žodinio nagrinėjimo metu, kad nei su viena ieškovo nurodyta įmone (UAB „Šviesa“, UAB „P. L.“ („CityBee“), UAB „AVON COSMETICS“, UAB „Spalvotos pramogos“ („Kartlendas“), AB „Kauno grūdai“) atsakovas paramos sutarčių renginio rėmimui nesudarė. Atsakovas neturi paramos priėmimą ir suteikimą patvirtinančių dokumentų ir paramos faktiškai iš šių įmonių nepriėmė. Paramos sutartį renginiui paremti atsakovas sudarė tik su UAB „Alma Littera“, priklausančia tai pačiai „Alma littera" įmonių grupei, kaip ir UAB „Šviesa“. UAB „Alma litera“ skyrė renginiui ir perdavė atsakovui pagal perdavimo ir priėmimo aktą 128,59 EUR paramą knygomis. Tačiau ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad ji susitarė su UAB „Alma Littera“ dėl šios paramos renginiui skyrimo. Tai, kad ieškovės pateiktame slaptai padarytame garso įraše atsakovo tuometinė Sporto centro vadovė D. K. neginčija sutarties kainos, savaime nereiškia, kad atsakovas patvirtina, jog buvo susitarta dėl kainos. Priešingai, iš pokalbio garso įrašo aiškiai matosi, kad šalys nebuvo susitarę dėl kainos, Sporto centro vadovė D. K. nurodė, kad paslaugų kaina neatitinka rinkos kainos, dėl to ieškojo kompromisinio situacijos sprendimo varianto. Jokios piniginės paramos ieškovės nurodyti rėmėjai atsakovo renginiui neskyrė nei grynaisiais pinigais nei mokėjimo pavedimais, atsakovas 700 Eur pinigų sumos iš UAB „P. L.“ negavo. Ieškovė taip pat nepateikė teismui patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų, kad UAB „P. L.“ perdavė atsakovui 700 Eur sumą pinigais. Ieškovė nepagrįstai byloje nuolat akcentuoja, kad rėmėjai patvirtino, jog pristatė rėmimą iki renginio, tačiau jokių paramos perdavimą ir priėmimą, paramos kiekius ir vertę patvirtinančių dokumentų rėmėjai nepateikė. Vien tik deklaratyvus rėmėjų patvirtinimas nėra ir negali būti laikomas tinkamu rėmėjų patvirtinimu, kad paramos buvo perduota tiek, kiek nurodo ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų
Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp ieškovės ir atsakovo medžiagą, 2017-02-23 sąskaitą-faktūrą, UAB „P. L.“ (City Bee) paramos atsakovui teikimo sutartį ir rašytinį patvirtinimą apie suteiktą paramą atsakovui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nenurodo, kodėl tokius įrodymus teikia su apeliaciniu skundu, neprašo juos priimti, pateiktus su apeliaciniu skundu rašytinius įrodymus atsisako priimti (CPK 314 str.).
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje 2018 m. kovo 13 d. priimta nutartimi apeliacinės instancijos teismas informavo byloje dalyvaujančius asmenis, kad jis ketina peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasisakyti apeliaciniame skunde nekeliamais teisės klausimais, t. y. dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų taikymo nagrinėjant šią bylą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neginčijo fakto, kad su ieškove buvo žodinis tarimasis dėl paslaugų teikimo, kad realiai šios paslaugos buvo atliktos, todėl aplinkybė, kad sutartis nebuvo sudaryta raštu, nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip sandorio nesudarymo konstatavimas ar sandorio negaliojimas. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, jog tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, tiek viešai paskelbtose Kauno technologijų universiteto rektoriaus 2015 m. vasario 12 d. Nr. A-65 įsakymu patvirtintose Supaprastintų pirkimų vykdymo taisyklėse numatyta, kad kai kuriais atvejais pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, mažos vertės pirkimo procedūros vykdomos ir pirkimo sutartys sudaromos žodžiu (taisyklių 22, 67, 69 punktai, XVII skyrius; LR Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 43 punktas, 22 straipsnio 3 dalis, 86 straipsnio 7 dalis), taigi, sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo ir taisyklių nuostatas, galima daryti išvadą, kad atsakovė mažos vertės pirkimų atveju rašytinės sutarties sudaryti neprivalėjo. Todėl teismas nusprendė, kad Civiliniam kodeksui numatant galimybę šalims (juridiniams asmenims) žodžiu susitarti dėl atlygintinų paslaugų teikimo, o perkančiajai organizacijai (atsakovei) turint teisę tam tikrais atvejais sudaryti žodines sutartis su tiekėjais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, todėl atsakovei sutarties ir įstatymų pagrindu kyla civilinė atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą. Taip pat teismas netgi pažymėjo, kad konkrečioje situacijoje atsakovės darbuotojo, t. y. ankstesnio Sporto centro vadovo V. K., veiksmuose būta pažeidimų, susijusių su netinkamu viešojo pirkimo procedūros vykdymu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios teismas, nenurodydamas konkrečių neteisėtų veiksmų negalėjo pripažinti, kad ankstesnio atsakovo Sporto centro vadovo V. K. veiksmuose būta pažeidimų, susijusių su netinkamu viešojo pirkimo procedūros vykdymu, taip pat neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovas, jam kaip perkančiajai organizacijai (atsakovui) turint teisę tam tikrais atvejais sudaryti žodines sutartis su tiekėjais, sudarė su ieškove žodinę paslaugų pirkimo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sutartį.
Taip vertintina ne tik todėl, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 43 punktu, 22 straipsnio 3 dalimi ir 86 straipsnio 7 dalimi, kadangi šio įstatymo (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 43 punkto ir 86 straipsnio 7 dalies nėra, o 22 straipsnio 3 dalis reglamentuoja skelbimo apie viešuosius pirkimus tvarką, bet ir dėl to, kad byloje nėra įrodymų, kad tarpininkavimo paramos teikimui paslaugų pirkimui buvo organizuotas viešasis pirkimas. Toks, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir negalėjo būti organizuotas jau vien todėl, kad nebuvo nustatyta tokių paslaugų kaina. Tik įrodžius, kad atsakovas ketino pirkti paslaugas, kurių vertė iki 3000 Eur, kas numatyta atsakovo Supaprastintų pirkimų vykdymo taisyklių 67 ir 69 punktuose, kad atsakovas nusprendė pirkti tokias paslaugas, kad buvo vykdomos pirkimo procedūros apklausos būdu, ko ieškovė iš viso net neįrodinėja, būtų galima pripažinti, kad atsakovė žodine sutartimi nupirko iš ieškovės paslaugas, dėl kurių kilo byloje nagrinėjamas ginčas.
Pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog atsakovas su ieškove sudarė paslaugų pirkimo sutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad buvo neatskleista bylos esmė. Taip pat pripažintina, kad neatskleista bylos esmė dar ir dėl tos priežasties, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima nustatyti, kokio dydžio paramą suteikė atsakovui 2016 m. rugsėjo 17 d. organizuojamam renginiui „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės nurodomi rėmėjai UAB „Šviesa“, UAB „P. L.“ („CityBee“), UAB „AVON COSMETICS“, UAB „Spalvotos pramogos“ („Kartlendas“), AB „Kauno grūdai“. Pirmosios instancijos teismas to nenustatė, o ieškovės ieškinį patenkino tik ta dalimi, kurią iki ginčo perdavimo teismui pripažino nepagrįsdamas jokiais konkrečiais įrodymais atsakovas.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme buvo neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos neįmanoma išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kaip jau minėta, ieškovo pateiktų įrodymų apie jo surastų rėmėjų suteiktą paramą atsakovui nepakanka. Atsakovei neigiant, kad su ja rėmėjai UAB „Šviesa“, UAB „P. L.“ („CityBee“), UAB „AVON COSMETICS“, UAB „Spalvotos pramogos“ („Kartlendas“), AB „Kauno grūdai“ buvo sudarę rėmimo sutartis, perdavė paramą, tą privalo įrodyti ieškovė. Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, paramos teikėjai vykdo paramos apskaitą, tokius oficialius įrodymus surinkti byloje yra įmanoma.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja, kaip jis teigia žalos atlyginimo, kas faktiškai labai artima reikalavimui sumokėti už paslaugas, ir ar toks reikalavimas teisėtas. Jei šis teismas spręstų, kad atsakovo darbuotojai sudarė su ieškove atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nesilaikydami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos tvarkos, kurios privalėjo laikytis atsakovas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis turėtų apsvarstyti, ar toks teismo sprendimas nesukurs jiems pareigos atlyginti žalą atsakovui, jei šis ateityje pareikalautų atsakomybės iš netinkamai atlikusių darbines pareigas darbuotojų.
Vertinant, ar atsakovas tikrai sudarė su ieškove jos atstovo nurodomą apmokamų paslaugų teikimo (tarpininkavimo) sutartį, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išsiaiškinti, ar atsakovas buvo pajėgus atlyginti ieškovui už jo paslaugas, ar renginio organizatoriai turėjo tam skirtų lėšų, ar ieškovės atstovas žinojo apie galimas sumokėti jam kaip atlygį sumas, ar tie asmenys, kurie tarėsi dėl atlyginimo ieškovei, jei tikrai tarėsi, planavo atlyginti iš lėšų, gautų kaip parama, jei taip, tai įvertinti, ar toks atlyginimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatoms.
Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo klausimų neišsprendžia. Tai privalės padaryti bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.