- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- eI-872-609/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00077-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Joanai Bistrovienei, pareiškėjai S. Š., pareiškėjos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-01-16 sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-01-16 sprendimą byloje Nr. TGK-29.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog 2014-10-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui ji pateikė prašymą-paraišką Nr. SP23-42827 dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9180 prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėja nuosavybės teise valdomą turtą neatlygintinai perdavė naudotis kitam asmeniui ir nepasinaudojo savo teise į nuosavybės teise priklausančio turto gauti nuomos pajamas, todėl vertinta, jog ji neišnaudojo visų kitų pajamų gavimo galimybių. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos išvados nepagrįstos, nes visiškai neanalizuotas su pareiškėjos skundu pateiktos 2012-07-16 panaudos sutarties turinys ir sąlygos. Teigia, kad šios sutarties sudarymu pareiškėja siekia išvengti netiesioginių nuostolių, nes pagal sutarties 2.3 punktą panaudos gavėjas įsipareigojo mokėti mokesčius, savo lėšomis atlikti statinių ir inžinerinių įrenginių einamuosius ir kapitalinius remontus, saugoti aplinką. Pažymi, kad kitam asmeniui neatlygintinai perduotas turtas yra patrauklus ir norimas įsigyti. Teigia, jog iš panaudos sutarties matyti, kad panaudos gavėjas turi teisę be panaudos davėjų sutikimo keisti nekilnojamųjų daiktų tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, jungti juos ir dalinti į naujus nekilnojamojo turto vienetus, atlikti rekonstrukcijas, renovacijas, remontus, panaudos gavėjui nekilnojamieji daiktai suteikti valdyti ir naudotis su užstatymo teise, jis gali ant žemės sklypų įsigyti nuosavybėn ar turėti nuosavybės teise statinius bei daugiamečius sodinius. Teigia, jog viena iš svarbiausių panaudos sutarties nuostatų, įrodanti, kad minimas nekilnojamasis turtas, kaip patrauklus įsigyti, galėjo būti ne tik perduotas panaudai, bet ir išnuomotas, yra ta, jog pagal šios sutarties 6.2 punktą panaudos davėjas įsipareigojo perleisti nekilnojamuosius daiktus, tame tarpe ir žemės sklypus, panaudos gavėjui nuosavybės teise atsiradus teisinei galimybei, t.y. pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, neleidžiantiems parduoti žemės sklypus užsieniečiams. Aplinkybė, jog šis turtas yra duomenys neskelbtini rajone, nepateisina to, kad jis buvo perduotas neatlygintinai, o ne išnuomotas.
Teigia, jog minėtų panaudos sutarties nuostatų neanalizavusi Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja išnaudojo visas galimybes gauti papildomų pajamų. Pažymi, kad šiuo atveju nėra reikšminga ir tai, kad pareiškėja minimą turtą valdo ne viena, o su bendraturte, nes įstatymas nenumato išlygų, kad esant kitam turto bendrasavininkiui, nebėra pareigos išnaudoti galimybę gauti iš bendro turto pajamas.
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė skundo reikalavimą palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Pareiškėjos atsiliepime į skundą nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigiama, kad 2014-12-18 ji kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją su skundu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-9180 panaikinimo. Teigia, jog ji ir jos sesuo A. E. V. yra nekilnojamojo turto objektų- žemės sklypų su pastatais, esančių duomenys neskelbtini, bendraturtės. Nurodė, kad 2012 07 16 panaudos sutartimi nurodytu turtu neatlygintinai leido naudotis Rusijos Federacijos piliečiui M. B. (M. B.), kuris įsipareigojo laikytis visų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, mokėti nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Teigiama, jog tokiu būdu netiesioginiu būdu ji pagerino savo turtinę padėtį, nes jai nebereikia mokėti su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių. Pažymėjo, jog ji ir jos sesuo buvo priverstos sudaryti panaudos sutartį, nes nekilnojamasis turtas yra duomenys neskelbtini rajone, nepalankiame prekybai ir/ar nuomai nekilnojamuoju turtu regione, todėl panaudos sutarties sudarymas buvo vienintelė išeitis ir galimybė pareiškėjai pagerinti savo turtinę padėtį. Teigiama, jog atsakovė nevykdė pareigos jai paaiškinti apie būtinų pateikti dokumentų pobūdį, kurie galėtų įtakoti prašymo-paraiškos patenkinimą. Nurodė, jog ji yra vyresnio amžiaus, viena rūpinasi globotine anūke D. Š.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Visuomeninė administracinių ginčų komisija) 2015-01-16 sprendimo byloje Nr. TGK-29 teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
Nustatyta, jog pareiškėja S. Š. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui 2014-10-23 pateikė prašymą-paraišką Nr. SP23-42827 dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2014-11-19 sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9180 pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog nuosavybės teise valdomą turtą pareiškėja neatlygintinai perdavė naudotis kitam asmeniui ir nepasinaudojo savo teise iš tokio turto nuomos gauti papildomas pajamas, todėl vertino, jog ji neišnaudojo visų kitų pajamų gavimo galimybių.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-9180 „Dėl piniginės socialinės paramos S. Š.“ panaikinimo, Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2015-01-16 sprendimu byloje Nr. TGK-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimą Nr. (23.45)-SP13-9180 dalyje dėl piniginės socialinės paramos pareiškėjai neskyrimo panaikino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą. Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 22 straipsniu, dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, - į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, pareiškėjas užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą - paraišką, nurodo duomenis apie save ir šeimos narius, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas, taip pat kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta institucijos teisė kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnis įtvirtina piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas. Šio straipsnio 1 punktas nustato, jog piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (pvz., sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kt.). Pažymėtina, jog tai, ar asmuo, siekiantis gauti kompensaciją, šias galimybes išnaudojo, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi išsamiai šių pajamų gavimo galimybės Įstatyme nėra apibrėžtos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog priimdamas sprendimą pareiškėjai neskirti socialinės pašalpos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius išimtinai vadovavosi tik Valstybės įmonės registrų centro duomenimis apie pareiškėjos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir nepasinaudojo Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta teise pareiškėjui pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir juos įvertinti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2012-07-16 panaudos sutarties turinio matyti jog tam tikri sutarties šalių įsipareigojimai gali būti vertintini pareiškėjos išnaudojimo teisėtų kitų pajamų gavimo aspektu. UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Centras“ (RE/MAX naudotojas) 2014 06 03 pranešime pažymėta apie mažą pareiškėjos nuosavybės teise valdomo turto paklausą.
Kadangi nustatyta, jog sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo jai neskirti socialinės pašalpos priėmimo metu nebuvo ištirti visi įrodymai, individualus teisės aktas negali būti laikytinas objektyviu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Rekomendacijų 7 punktu rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2014-10-04 sudaro 1035 Lt / 300 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali priteistina suma už dokumentų (skundo, atsiliepimo į skundą) parengimą gali sudaryti 300 Eur (300 Eur x 0,5 + 300 Eur x 0,5). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus dydis, kuris galėtų būti priteistas pareiškėjai, sudaro 45 Eur (300 Eur x 0,15).
Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjos interesus byloje atstovavo advokatas Henrikas Mackevičius. Pagal byloje pateiktą 2015-03-18 pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo matyti, jog pareiškėjos atstovavimo išlaidas sudaro skundo, atsiliepimo į skundą parengimas bei atstovavimo teisme išlaidos. Byloje esantis 2015-03-09 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 603766 patvirtina, jog už minėtas paslaugas pareiškėja advokatui Henrikui Mackevičiui sumokėjo 60,50 Eur. Kadangi nurodyta suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, nesant pagrindo ją mažinti ji laikytina pagrįsta ir priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 puntu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
skundą atmesti.
Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisijos 2015-01-16 sprendimą byloje Nr. TGK-29 palikti nepakeistu.
Priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 ct) atstovavimo išlaidų S. Š.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.