Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-499/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-22
Bylos Nr.
2K-499/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Kuconis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
Kaltinamasis
A. D.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-499/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui A. Meškai,gynėjui K. Rakauskui,išteisintajam A. D.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 26 d. nutartis, kuria Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad, būdamas A. D. individualios įmonės savininkas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatas, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 27 d. apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros: neįtraukė į apskaitą įgytų ir laikytų 1461 litrų A-95 benzino įgijimo bei šią ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė dokumentais 8492,63 Lt įmonės išlaidų, nurodytų sąsiuvinyje „Inkasacija“, neparodė M. degalinės kasos aparato dienos ataskaitoje parduotų degalų kiekio pagal rūšį ir neklijavo žurnale kiekvienos rūšies degalų parduoto kiekio ataskaitos, neparodė įmonės apskaitoje A. D. vardu išmokėtos 63,07 Lt sumos kaip grynų pinigų trūkumo kasoje, be to, 2004 m. gegužę susidaręs trūkumas nebuvo pagrįstas dokumentais, o K. degalinėje parduoto įvairių rūšių kuro kiekis neatitiko pardavimo ataskaitų.

Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatęs, kad kaltinamasis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK 20, 320, bei 332 straipsnių reikalavimų pažeidimų, ir nurodo šiuos motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esantį įrodymą – sąsiuvinį „Inkasacija“, kuris, kasatoriaus nuomone, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Iš šio sąsiuvinio matyti, kad A. D. individualioje įmonėje buvo vedama dviguba buhalterija ir įmonės savininkas A. D. tą žinojo, o 8492,63 Lt suma buvo panaudota įmonės veikloje. Tai patvirtino ir specialistė. Tačiau kolegija į tai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad A. D. minėtame sąsiuvinyje yra padaręs rankraštinius įrašus bei pasirašęs, o ties kiekviena ūkine operacija yra po du parašus, iš kurių vienas beveik visada įmonės vadybininko. Kolegija nenurodė motyvų, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl G. V., E. L., V. J. K., V. J. bei išteisintojo parodymų, ir, darydama prieštaringas išvadas, nepagrįstai suabejojo, ar dėl šios kaltinimo dalies A. D. yra tinkamas subjektas. Specialistės išvados dėl kaltinime nurodytų 2004 m. gegužę susidariusių trūkumų apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai nepaneigtos, joje vienašališkai remiamasi prielaidomis pagrįstomis ekspertės išvadomis. Tai, kasatoriaus nuomone, pasakytina ir apie kolegijos išvadas, susijusias su kaltinimo dalimi dėl neįtrauktų į apskaitą 1461 litrų A-95 benzino. Be to, kolegija pripažino, kad A. D. parodymai apie minėto benzino pertekliaus atsiradimą yra nenuoseklūs, tačiau ši aplinkybė kolegijos išvadoms neturėjo įtakos. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų apeliaciniame skunde nurodytų bylos aplinkybių, todėl nepateikė tinkamai motyvuotų išvadų dėl prokuroro apeliacinio skundo esminių argumentų. Kolegija, nesilaikydama BPK 320 straipsnio reikalavimų, nepasisakė dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su nepagrįstu A. D. išteisinimu dėl K. degalinėje parduoto įvairių rūšių kuro kiekio neatitikimo pardavimo ataskaitų. Prokuroro nuomone, minėti pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą, joje paduotą apeliacinį skundą ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties

Iš kasacinio skundo matyti, kad prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl kaltinimų A. D., susijusių su 1461 litrų A-95 benzino bei 8492,63 Lt išlaidų, nurodytų sąsiuvinyje „Inkasacija“, neįtraukimu į apskaitą ir 2004 m. gegužę susidariusių trūkumų, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas išteisinamąjį nuosprendį dėl šių kaltinimų, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas šias išvadas grindė įrodymų visuma ir išteisinamajame nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą patikrino nepažeisdamas BPK reikalavimų. Ekspertizės aktas, specialistės išvada, G. V., E. L., V. J. K., V. J., A. D. parodymai buvo vertinami kartu su kitais duomenimis, motyvai dėl įrodymų visumos apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyti. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje vienašališkai rėmėsi ekspertizės išvada, nėra teisingi.

Šioje byloje nebuvo nustatyti duomenys, kurie leistų daryti išvadą, kad 1461 litrų A-95 benzino perteklius atsirado A. D. individualioje įmonėje atlikus ūkinę operaciją. Išvadą, kad tokia operacija buvo atlikta, specialistė grindė pertekliaus nustatymo faktu, tuo tarpu ekspertizės akte buvo nurodytos ir kitos galimos degalų pertekliaus susidarymo priežastys, tarp jų – netiksliai nustatytas faktinis degalų kiekis tikrinimo metu, kurių specialistė neanalizavo. Duomenys, paneigiantys ekspertės nurodytas aplinkybes, nebuvo nustatyti, todėl teismai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, rėmėsi ekspertizės aktu. Be to, ekspertė nurodė, kad nesant duomenų, jog minėti degalai buvo įgyti be dokumentų, dėl susidariusio pertekliaus galima nustatyti įmonės veiklą ir įvertinti jos turtą, kapitalą bei įsipareigojimus ir kad tai galima padaryti ir nustačius bei užpajamavus degalų perteklių.

Byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad 8492,63 Lt suma, nurodyta sąsiuvinyje „Inkasacija“, yra minėtos įmonės išlaidos. Prokuroras, kasaciniame skunde teigdamas, kad A. D. individualioje įmonėje buvo vedama dviguba buhalterija, remiasi vien šio sąsiuvinio turiniu, tačiau sąsiuvinio duomenys leidžia daryti tik prielaidą, kad 8492,63 Lt suma yra susijusi su įmonės išlaidomis. Kiti duomenys, patvirtinantys tokius kasatoriaus teiginius, šioje byloje nenustatyti, tuo tarpu teismų išvados, kad asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti pagrįstos tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kiti kaltinimai, dėl kurių teismo išvados buvo ginčijamos prokuroro apeliaciniame skunde, nepasitvirtino nesant baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinų padarinių. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuo atveju, jei dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje tiek specialistė, tiek ekspertė nurodė, kad dėl minėtuose kaltinimuose nurodytų aplinkybių galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, kapitalą bei įsipareigojimus.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami įrodymus, susijusius su kasaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pagrindo.

Prokuroro teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl BPK 320, 332 straipsnių pažeidimų, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas patikrino A. D. bylą pagal byloje paduotą prokuroro apeliacinį skundą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kuri atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Šioje nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas.

Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų ir to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarinių, byloje paduotą apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai. Tai, kad nutartyje nėra tiesiogiai nurodyti motyvai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su K. degalinėje parduoto įvairių rūšių kuro kiekio neatitikimo pardavimo ataskaitų, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. D. dėl šios kaltinimo dalies išteisintinas nesant baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinų padarinių. Dėl kaltinimų, kurie nepasitvirtino nesant baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinų padarinių, apeliacinės instancijos teismas pasisakė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas KuconisBenediktas StakauskasAlbinas Sirvydis