Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. B.-P. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos įgaliotai atstovei A. D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos teikimą dėl A. B.-P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015-03-02 gautas VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos teikimas, kuriuo pateikta išvada apie A. B.-P. psichikos būklę dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio taikymo. Teikime nurodoma, kad A. B.-P. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė vykdoma nuo 2014-07-11. Ji tris kartus gydyta stacionare: RKL PK Aleksoto sektoriuje 2014-08-13 – 2014-08-21, LSMU KK PK 2014-10-08 – 2014-10-29, RKL PK Marių sektoriuje 2014-12-16 – 2015-01-05. Ambulatoriškai nesigydė, priverstinio stebėjimo sąlygų nesilaikė, pas psichiatrą atvykdavo nereguliariai. Būklė nestabili. 2015-02-23 komisija, sudaryta iš pacientą stebėjusios komandos: PSC vadovės R. R., gyd. psichiatrės A. D. S., psichikos sveikatos slaugytojos V. G., socialinės darbuotojos A. K., med. psichologės J. S., įvertino esamą situaciją ir nusprendė kreiptis į teismą dėl ambulatorinio priverstinio gydymo pakeitimo į stacionarinį priverstinį gydymą.

Poliklinikos įgaliota atstovė teikimą palaikė, parodė, kad A. B.-P. būsena nėra stabili, pagal paskirtą lankymosi režimą ji niekada neatvyksta, medikamentų dažniausiai nevartoja. Gydomoji kartais atvykdavo į ligoninę be jokių siuntimų, ligoninėse gulėjo kelis kartus, iš jų išeidavo savo noru. Gydomoji neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra apsunkintas nutarties vykdymas, nėra galimybių A. B.-P. gydyti ir stebėti, nėra galimybių ją rasti.

Prokurorė siūlė VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos teikimo netenkinti, kadangi 2015-01-01 įsigaliojo BK 190 str. pakeitimo įstatymas ir A. B.-P. inkriminuotos veikos, už kurias jai buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, šiuo metu yra dekriminalizuotos. Spręstinas klausimas dėl priverstinio asmens gydymo psichiatrinėje ligoninėje negalimas, būtinas pačios A. B.-P. sutikimas, todėl prašė teikimą atmesti.

Gynėja palaikė prokurorės poziciją ir prašė teikimą atmesti. Be to, jos atstovaujamoji turi artimųjų, kurie patys galėtų kreiptis ir prašyti ją gydyti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) yra pakeista BK 190 str. 1 d., nustatant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Pasikeitus minėtai įstatymo nuostatai, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 str. 4 d. tik tuomet, jeigu jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, pagal BK 186 str. 2 d. – jeigu jis apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, kurių vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur, t. y. 390,10 Lt), bet neviršija 5 MGL (188,30 Eur, t. y. 650,16 Lt) dydžio sumos.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Taigi, atsižvelgiant į paminėto įstatymo normą, reglamentuojančią baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, A. B.-P. veikos (2012-03-06 turtinės žalos 366,70 Lt (106,20 Eur) padarymas apgaule ir 2013-01-09 pasikėsinimas pagrobti 353,96 Lt (102,51 Eur) vertės svetimą turtą) nuo 2015-01-01 tapo dekriminalizuotos.

Nors A. B.-P. būklė nestabili, ambulatoriškai nesigydė, priverstinio stebėjimo sąlygų nesilaikė, pas psichiatrą atvykdavo nereguliariai, stacionare gydyta tris kartus, kas rodo, kad A. B.-P. psichinė būklė negerėja, tačiau jos veikoms tapus dekriminalizuotoms, jai nebegalima taikyti priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Gydymas psichiatrinėje ligoninėje gali būti taikomas tik paties asmens sutikimu ar šeimos narių, ar artimųjų giminaičių kreipimusi.

Kadangi priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės gali būti taikomos tik už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl A. B.-P., Kauno apylinkės teismo 2014-02-18 nutartimi, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikintina. Teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 405 str., 440 str., teismas

nutaria:

teikimą atmesti.

Panaikinti A. B.-P., Kauno apylinkės teismo 2014-02-18 nutartimi, taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.