Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-425-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-22
Bylos Nr.
2A-425-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
Pareiškėjas
V. D., D. D.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-425-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos 128.2., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant pareiškėjams V. D. (V. D.), D. D.,pareiškėjų atstovui advokatui R. R.,suinteresuoto asmens atstovei E. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D. (V. D.) ir D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjų V. D. (V. D.) ir D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. D. ir D. D. 2008-12-29 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, ir prašė konstatuoti, kad J. D. iki savo mirties 2003-03-14 nėra ir nebuvo įgijusi teisių į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 str. nustatytu būdu ir yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti J. D. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodė, kad jie (pareiškėjai) yra brolis ir sesuo, 2003-03-14 mirusios J. D. vaikai. Jų motina namą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 1964-1965 metus įsigijo iš S. K. ir ten gyveno, ūkininkavo, laikė naminius gyvulius. Mirus motinai, jie kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir sužinojo, kad nuosavybės teisės į namą nėra iki galo ir tinkamai užregistruotos. VĮ Registrų centras 2007-02-27 sprendimu atsisakė įregistruoti J. D. daiktines teises į gyvenamąjį namą, Centrinis registratorius 2007-06-29 sprendimu taip pat netenkino jų prašymo. Yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos tam, kad būtų konstatuotas nekilnojamojo daikto nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas: valdymo pradžia yra sąžininga, valdymo laikotarpis yra daugiau kaip 10 metų, J. D. valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, jokių ginčų dėl namo iki 2003 m. nebuvo. Toks faktas nustatytinas siekiant įregistruoti J. D. iki jos mirties 2003-03-14 nuosavybės teisėmis valdyto pastato nuosavybės teises bei jas paveldėti, nes jie neturi dokumentų, reikalingų įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra legalus statinys, kadangi užfiksuota tikroji statybos (galimos rekonstrukcijos) data yra 1934 m., bendras plotas – 28,09 kv. m.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja nuo 2001-02-06 įrašyta J. D., tačiau daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre jokiems asmenims neįregistruotos, kadangi namo pirkimo-pardavimo sutartis nustatyta tvarka nebuvo įregistruota, vykdomojo komiteto ūkinėse knygose ir jose esantys įrašai apie namo statybos metus ir plotą neatitiko į Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų. Pareiškėjai V. D. ir D. D., kaip J. D. turto paveldėtojai, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti J. D. vardu nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo netenkintas. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjų motina už namą, esantį (duomenys neskelbtini), perdavė S. K. 200 rublių, tačiau nėra aišku, ar pinigai buvo perduoti už perkamą namą, ar už jo nuomą, ši sutartis nebuvo įregistruota apylinkės tarybos vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Kadangi sandoris, kurio pagrindu buvo įgyti pastatai, arba patys pastatai ūkinėse knygose nebuvo registruoti, nuosavybės teisė neatsirado, nes nebuvo faktinės sudėties elemento – sandorio registracijos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad esminę reikšmę turi tai, jog ūkis, priklausęs S. K., buvo perrašytas K. D., pareiškėjų motinos sesers vardu, K. D. nurodoma ūkio savininke. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad namas, kuriam prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą yra įregistruotos kito asmens vardu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos.

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. D. ir D. D. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti: konstatuoti, kad J. D. iki savo mirties 2003-03-14 nėra ir nebuvo įgijusi teisių į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 str. nustatytu būdu ir yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti J. D. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodo, kad teismas ne visai tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir ydingą sprendimą. Tikrasis namo šeimininkas nuo 1960 metų buvo jų motina, K. D. nereiškia jokių pretenzijų į jų motinai nuosavybės teise priklausiusį namą. Taip pat nėra ir kitų galimų pretendentų į minėtą namą. Teismas nepagrįstai nepadarė išvados, kad yra visos sąlygos numatytos CK 4.68-4.71 str., neteisingai nustatė, kad namas yra įregistruotas kito asmens vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsižvelgė į aplinkybių visumą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjų pageidaujamo įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybėn pastato valdymas neatitiko CK 4.68 str. 1 d., o ankstesnės ūkio savininkės S. K. ūkis buvo perregistruotas K. D. vardu. Apeliantai nepagrįstai J. D. teises į gyvenamąjį pastatą kildina tik iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys. Pagal CK 4.30 str. valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą išviešinimas kitiems asmenims yra valdymo įregistravimas viešame registre savo vardu. Kadangi Nekilnojamojo turto registre žyma apie tai, kad J. D. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, padaryta 2001-02-06, valdymo pradžia turėtų būti pripažinta ši data, o ne 1964 m.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantų teiginys, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ginčo namas yra įregistruotas kito asmens vardu, yra teisiškai nepagrįstas. Teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai konstatavo, kad K. D. į ginčo namą turi daugiau teisių nei mirusi pareiškėjų motina J. D., nes namą iš S. K. pirko J. D. sesuo K. D. už savo pinigus. Taip pat teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjų pateikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka nei 1922 m. RTFSR CK 66, 185 str., nei 1964 m. CK 255 str. reikalavimų, nes nebuvo vieno faktinės sudėties elemento – sandorio registracijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų V. D. ir D. D. reikalavimo nustatyti, kad jų motina J. D. įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai V. D. ir D. D. yra 2003-03-14 mirusios jų motinos J. D. įpėdiniai (T. 1, b. l. 12) ir siekia paveldėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip motinai priklausiusį nuosavybės teise. Tvarkydami paveldėjimo reikalus, pareiškėjai sužinojo, kad VĮ Registrų centre nėra įregistruotos jų motinos nuosavybės teisės į šį namą, todėl šioje byloje prašo konstatuoti, kad jų motina J. D. iki savo mirties nebuvo įgijusi teisių į minėtą gyvenamąjį namą kitokiu CK 4.47 str. nustatytu būdu ir yra visos CK 4.68 - 4.71 str. nustatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad daikto (gyvenamojo namo) valdymas prasidėjo sąžiningai apie 1964–1965 metus (apeliaciniame skunde nurodo 1960 metus) ir tęsėsi iki jų motinos J. D. mirties 2003-03-14, iki pat motinos mirties nebuvo iškilę jokių ginčų dėl minėto gyvenamojo namo nuosavybės teisių, todėl nuo pat daikto įgijimo iki pareiškimo teismui dienos nei vienas fizinis ar juridinis asmuo neturėjo daugiau teisių į minėtą gyvenamąjį namą nei mirusi pareiškėjų motina J. D.. Pareiškėjai nurodė, kad motina šį gyvenamąjį namą įsigijo iš S. K. apie 1964 – 1965 metus, ir šią aplinkybę įrodinėjo raštu (be datos), kuriame nurodyta, kad ieškovų motina davė S. K. 200 rublių už namą, esantį Pagirių a/t Pagirių vienkiemyje, Vilniaus r. (T. 1, b. l. 15,16). Šios pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos įrodymais, o byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jie prašo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti J. D. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą.

Iš 1964-1965 metų ūkinių knygų matyti, kad S. K. ūkis buvo perrašytas K. D. vardu, o ne J. D. (T. 1, b. l. 17-20). 1986-1990 metų ūkinėse knygose taip pat nurodyta K. D. (T. 1, b. l. 22-26). Nuoseklūs įrašai ūkinėse knygose nuo 1964 metų patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė iš S. K. perėjo K. D. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2001, Teismų praktika Nr. 15, P. 139-147). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 28,09 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (1934 m.), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja nuo 2001-02-06 yra J. D., daiktinės teisės neįregistruotos, nes nepateikti dokumentai (T. 1, b. l. 7). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2007-02-27 sprendimu Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo netenkino pareiškėjo V. D. (D.) prašymo įregistruoti daiktines teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtino J. D. nuosavybės teisių į minėtą pastatą, o nurodyti duomenys išrašuose iš ūkinių knygų, nesutapo su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais minėto nekilnojamojo daikto duomenimis (T. 1, b. l. 9). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007-06-29 sprendimu Nr.223 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-02-27 sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, kad ūkis iš S. K. buvo perrašytas ne J., bet K. D. vardu, be to, ūkinėse knygose įrašyti gyvenamojo namo duomenys (statybos metai - 1918, plotas - 18 kv. m) nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenimis (statybos metai - 1934, plotas - 28,09 kv. m) (T. 1, b. l. 10). Byloje buvo apklausta liudytoja K. D. (tokia pavardė nurodyta 2008-06-10 teismo posėdžio protokole) (mirusios J. D. sesuo), kuri parodė, kad ji nupirko ginčo namą, ji tuo metu dirbo, todėl galėjo iš banko paimti kreditą karvei pirkti, nes pirkti namui paskolos tuo metu nesuteikdavo. Už gautus iš banko pinigus ji iš tikrųjų nusipirko namą, paskolą grąžino per kolūkio valdybą. Iš banko buvo atvykę patikrinti, ar ji tikrai nusipirko karvę, pamatė kaimynės karvę, kolūkio valdyba patvirtino, kad tai jos karvė ir tuo viskas baigėsi. Namas iš karto buvo įformintas jos vardu, ji pirko namą viena, o kai ji išsikėlė gyventi į butą mieste (daugiau kaip penkiolika metų gyvena mieste), tame name leido gyventi sesers šeimai, tuo metu paskola jau buvo grąžinta, sesuo neprisidėjo pinigais prie namo įsigijimo. Parodė, kad ji nežino, už ką jos sesuo J. sumokėjo S. K. 200 rublių, už namą pinigus ji (liudytoja) sumokėjo S. K. (T. 1, b. l. 121-122). Liudytoja Z. S. parodė, kad ginčo namą pirko K. D., tačiau name gyveno ieškovų šeima (T. 1, b. l. 122). 1964 -1966 metų ūkio knygoje yra įrašas apie tai, kad 1965-04-30 buvo nupirkta karvė.

Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 1964 metus iš S. K. nupirko ne J. D., kaip kad teigia ieškovai, o K. D. (D.). Tai patvirtina liudytojų parodymai ir įrašai ūkinėse knygose. Iki 1965-01-01 Lietuvos teritorijoje galiojo RTFSR 1922 m. CK, kurio 185 str. numatė, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 str.). Ši tvarka galiojo iki 1991-07-25. Taigi iki 1991-07-25 pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/1999, 2001-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2001). Taigi esant ūkinėse knygose registracijai, kad K. D. (D.) nuosavybės teise priklauso minėtas gyvenamasis namas, teigti, jog gyvenamąjį namą nupirko J. D. ir ji nuo 1964 – 1965 metų sąžiningai valdė tą gyvenamąjį namą kaip savą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Įrašai ūkinėse knygose nėra nuginčyti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278 patvirtintą Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašą pastatai, įsigyti iki 1991-07-25, buvę kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, gali būti įregistruoti, remiantis įrašais ūkinėse knygose.

Kadangi gyvenamojo namo savininke įregistruota ūkinėse knygose K. D. (D.), kuri už pareiškėjų motiną turėjo ir turi daugiau teisių į šį pastatą, pareiškėjai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad J. D. būtų sąžiningai įgijusi daiktą ir jį teisėtai valdžiusi kaip savą ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų reikalavimo ir nepripažino, kad pareiškėjų motina įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą. Pareiškėjų nurodomas J. D. gyvenamojo namo pirkimas iš S. K. šioje byloje nepatvirtintas įrodymais. Ieškovų pateiktas raštas (be datos) apie J. D. pinigų perdavimą S. K. nepatvirtina, kad J. D. mokėjo savo pinigus už namo pirkimą ir tokiu būdu sąžiningai įgijo gyvenamąjį namą iš S. K. ir jį pradėjo valdyti kaip savą, nes šis raštas nepaneigia įrašų ūkinėse knygose, kuriose gyvenamojo namo savininke nurodyta K. D. (D.). Ūkinių knygų įrašai yra ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Tai, kad ieškovų motina faktiškai naudojosi namu, kad tam neprieštaravo K. D. (D.), nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai jį valdo kaip savą, nes pagal CK 4.30 str. valdyti daiktą galima per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-408/2007). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. D. (D.) nereiškia pretenzijų į gyvenamąjį namą, kad ji nurodė, jog tikrasis namo šeimininkas buvo pareiškėjų motina. Iš K. D. (D.) parodymų matyti, kad ji viena pirko namą, kad sesuo nemokėjo už namą pinigų ir kad po išvykimo name leido gyventi sesers šeimai. Apie tai, kad tikroji namo šeimininkė buvo pareiškėjų motina, kad namą nupirko pareiškėjų motina, kad išsikėlusi iš namo K. D. (D.) nuosavybės teisę ir valdymą perleido pareiškėjų motinai, nebuvo nurodyta. Pareiškėja D. D. buvo nurodžiusi, kad mama grąžino visus pinigus, kai pradėjo dirbti (b. l. 153), tačiau šios aplinkybės šioje byloje nebuvo patvirtintos įrodymais. Pareiškėjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjų motina nuo 1964 – 1965 metų ar nuo tada, kai iš namo išsikėlė to namo pirkėja, el­gė­si kaip namo sa­vi­nin­kė ir su­vo­kė, kad namo pirkėja ne­tu­ri dau­giau tei­sių už ją į val­do­mą daik­tą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti pareiškėjų pareiškimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėPetras Jaržemskis