Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Nidai Grunskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio, vedusio, teisto,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi R. M. paskirtas suėmimas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. M. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 str. 1 d., o būtent :

- 2007 m. rugsėjo 1 – 6 dienomis, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., A. M. ir V. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t.y. sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad L. B. yra vaikas ir jai yra 17 metų, verbavo nukentėjusiąją vykti dirbti į Ispaniją, tačiau siekdamas, kad būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, 2007 m. rugsėjo 1 d. nugabeno ją į Vokietijos Federacinę Respubliką, (duomenys neskelbtini), kur iki 2008 m. birželio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, pelnėsi iš jos prostitucijos;

- 2008 m. rugpjūčio 27 – 28 dienomis, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., R. V. ir T. M., panaudodamas psichologinį smurtą ir pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, įgijo vaiką – L. B., nuvežė ją į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini), kur, siekdamas pelnytis iš jos prostitucijos, iki 2009m. lapkričio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, laikė ją nelaisvėje ir iš jos pelnėsi.

Taip pat pagal BK 147 str. 2 d. jis įtariamas tuo, kad 2009 m. vasario 4 – 8 dienomis, Kaune, prie geležinkelio stoties, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., R. V., T. M., J. N. ir D. L., pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, t.y. sunkia materialine padėtimi, verbavo nukentėjusiąsias vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, o nukentėjusiosioms sutikus, siekdamas, kad būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, 2009 m. vasario 8 dieną gabeno A. B. ir L. B. į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini), kur iki 2009 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, pelnėsi iš jų prostitucijos.

Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – prokuroro pareiškime nurodytų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti, kratos ir kiti protokolai, slapto sekimo pažyma, pagal teisinės pagalbos pavedimą iš Anglijos gauta medžiaga, duomenys, gauti iš banko „Swedbankas“ ir kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimus R. M..

BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus ir darys naujus nusikaltimus.

Suimtojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir šeimoje augina du nepilnamečius vaikus bei turi legalų pragyvenimo šaltinį, be jokių abejonių yra labai svarbios sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad R. M. įtariamas padaręs tris labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir kurie numatyti BPK 122 str. 4 d. Suimtasis iki nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuojamos šioje byloje, nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jis jau yra nuteistas ir atliko realią laisvės atėmimo bausmę. R. M. inkriminuojami nusikaltimai iš esmės yra savanaudiški, nes nukreipti į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis lėšas pragyvenimui gauna ne tik iš darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, lėšas tam gaus ir toliau darydamas nusikalstamas veikas. Suimtajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos betarpiškai susiję su asmenų gabenimu į užsienį, kas rodo, jog įtariamasis ten turi tvirtų ryšių. Jam inkriminuojamuose nusikaltimuose R. M. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Susipažinus su bylos duomenimis matyti ir tai, kad įtariamasis kontaktavo su viena iš nukentėjusiųjų ir prašė jos pakeisti parodymus jo bei kitų įtariamųjų naudai, bei su viena iš įtariamųjų, tikslindamasis bylos duomenis bei derindamas su ja bendrą gynybos poziciją. Visos šios aplinkybės, o taip pat bausmių už R. M. inkriminuojamus nusikaltimus sunkumas, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, toliau trukdyti procesui (pats ar per kitus asmenis siekti paveikti nukentėjusiąsias bei kitus įtariamuosius) ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog R. M. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Suimtasis savo skunde pagrįstai teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas jam kardomąją priemonę – suėmimą, turėjo griežtai vykdyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, skirdamas R. M. suėmimą, būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų savo skunde įtariamasis nenurodė ir iš esmės apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių bei jų reikalavimų išvardijimu. R. M. pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas teismui suėmimo paskyrimo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam šią kardomąją priemonę, taip pat pagrįstai jo laisvė buvo apribota. Taigi, taikant suimtajam suėmimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimai nepažeisti, todėl R. M. skundas šioje dalyje nėra pagrįstas.

R. M. skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas buvo šališkas, nes nekreipdamas į skunde nurodytas aplinkybes ir teigdamas, kad jis pragyveno iš nusikalstamos veiklos, iškraipė jo asmeninius duomenis. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, jog apylinkės teismas buvo šališkas. BK 58 str. numatytų pagrindų, kada teisėjas negali nagrinėti bylos ir turi nusišalinti, nenustatyta. Tokių pagrindų savo skunde suimtasis taip pat nenurodė. Teisiamojo posėdžio protokolas nepatvirtina, jog teisėja būtų teikusi kuriai nors šaliai pirmenybę. Be to, teisėja, prieš pradėdama nagrinėti pareiškimą dėl suėmimo skyrimo, paaiškino proceso dalyviams apie galimybę pareikšti nušalinimus, tačiau nušalinimai pareikšti nebuvo. Apylinkės teismas pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstė motyvus, kuriais vadovavosi priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, o kitoks duomenų įvertinimas bei išvadų darymas, nei to pageidautų įtariamasis, savaime nereiškia teismo šališkumo. Taigi, akivaizdu, jog apylinkės teismas, paskyręs įtariamajam suėmimą, nebuvo šališkas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir pilnai motyvuota, skiriant suėmimą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d., kurie šiai dienai patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo R. M. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.