Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-732-755/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
2S-732-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04142-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
L. T.
Atsakovas
UAB“(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-732-755/2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04142-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. T. dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5259-223/2015 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui UAB“(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1422,18 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė 2013-03-18 Sutartį dėl teisinių paslaugų.

Priėmus ieškinį ir iškėlus bylą teisme, gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, o byla yra teisminga Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5259-223/2015 ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 str.1 d.9 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad iš 2013 m. kovo 18 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų 4 str. 3 p. matyti, kad L. T. ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad ginčai ir nesutarimai, kurie gali kilti vykdant šią sutartį, įskaitant ir žalos atlyginimo klausimus, yra sprendžiami šalių derybomis, o nesant galimybės nesutarimų ir ginčų išspręsti derybomis, juos nagrinėja Vilniaus komercinio arbitražo teismas.

Šalies argumentai

L. T. pateikė atskirąjį skundą ,kuriuo prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog Komercinio arbitražo teismo įstatymas netaikytinas šio ginčo atveju, nes tai ginčas kilęs iš vartojimo sutarties,o tokiu atveju arbitražinio nagrinėjimo galimybė uždrausta minėto įstatymo 12 str.2 d.pagrindu. Priešinga šiam reglamentavimui sutarties sąlyga prieštarauja įstatymui ir CK 6.188 str.18 d. pagrindu yra nesąžininga, tad netaikytina.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismo išvada dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 293str.1 d.9 p. pagrindu, t.y. kai šalys susitarusios tą ginčą perduoti spręsti arbitražui, nepagrįsta.

Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas.

Ieškovė nurodė ieškiniu ginanti savo kaip vartotojos teises, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo ir vartotojo teises reglamentuojančias normas. Iš šalių sutarties turinio matyti, jog ji sudaryta su ieškove kaip fiziniu asmeniu. Sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 str.2 dalies 1 punktas). Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-473/2014). Kliento su atstovu pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties (sutarties sudarymo laiku galiojusi CK 6.716 straipsnio 4 dalis) nuostatos: kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. Šiuo metu galiojančiose CK 6.716 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, o atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus. Atsižvelgiant į vartojimo sutarčių apibrėžimą tikėtina, jog gali būti pagrindas pripažinti šalių sutartį vartojimo sutartimi.

Esant įstatyminiam draudimui ginčus kildinamus iš vartojimo sutarties spręsti arbitraže ir nesant duomenų, jog dėl šios sąlygos buvo susitarta tik kilus ginčui, teismui nebuvo įstatyminio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu. Tai, jog tokia išlyga numatyta šalių sutartyje teisinės reikšmės neturi, nes tokia sąlyga prieštarauja imperatyviems įstatyminiams draudimams , tad yra niekine ir negaliojančia nepaisant teismo sprendimo tuo klausimu priėmimo ( CK 1.80 str.). Esant nurodytoms aplinkybės pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 str.1 d.2 p., teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės.

Teisėjas Eigirdas Činka