- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-551-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02592-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Lytagra“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ir atsakovės J. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-666-424/2022 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys byloje: akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Lytagra“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. K., A. K., R. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Trakų rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. ieškiniu atsakovei J. K. prašė nutraukti jo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės ir 37 484,42 Eur turtinės žalos atlyginimo, grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei dovanotą ½ dalį žemės sklypo, nustatyti šalių nepilnamečių sūnaus J. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, o dukters M. K. – su atsakove, nustatyti ieškovo ir atsakovės bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarką, priteisti iš ieškovo ir atsakovės išlaikymą vaikams po 250 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį, padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Ieškovas taip pat paršė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąsias gyvenamąsias vietas: dukters M. K. – su motina, sūnaus J. K. – su tėvu; 2) nustatyti ieškovo ir atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: ieškovas su dukra bendrauja 2- ą ir 4-ą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., o atsakovė bendrauja su sūnumi – 1-ą ir 3-ą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, gimus sūnui, jis su atsakove dalinosi vaikų priežiūra po lygiai. Tačiau atsakovei pradėjus vengti sūnaus priežiūros dėl darbo ar sveikatos, ieškovas pradėjo daugiau savo lako skirti sūnui. Tuo metu atsakovė dukrą vesdavosi į savo darbą ir ten laikydavo iki vėlumos, po darbo važiuodavo pas savo tėvus, kad tik nereikėtų prižiūrėti sūnaus. Nuo sūnaus priežiūros atsakovė faktiškai nusišalino, nurodydama ieškovui, kad jis yra tėvystės atostogose, todėl turi rūpintis. Atsakovė dukters turėtą išmanųjį telefoną pakeitė į mygtukinį, kuris nuolat būna išsikrovęs, todėl ieškovas neteko galimybės su dukra bendrauti vaizdo skambučiais. Atsakovė net dukters atostogų metu neleido jai vykti su ieškovu į kaimą. Dėl tikslingo atsakovės elgesio, siekiant nutraukti dukters ir tėvo ryšį, jai pasisekė įtikinti dukrą, kad tėvas yra blogas.
4. Ieškovas (duomenys neskelbtini) turi ūkininko ūkį, kurį prižiūrėdamas, būdavo kartu su sūnumi. Dukra lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), todėl daugiau laiko praleidžia su atsakove, kuri ja rūpinasi. Vaikai prie tokios tvarkos ir gyvenimo būdo yra pripratę. Ieškovas tinkamai rūpinasi ne tik sūnumi, bet ir dukra, namais ir šeimos gerove. Tačiau atsakovė pradėjo riboti ieškovo galimybę matytis ir bendrauti su vaikais, išvežė sūnų į savo tėvų namus ir paslėpė nuo ieškovo. Atsakovė veda sūnų į darželį, kuriame pati dirba, nors šalys buvo susitarę neleisti vaiko į darželį iki trejų metų. Ieškovas neįleidžiamas į darželio patalpas, o vakare atsakovė vaiką išveža pas savo tėvus, tokiu būdu ribodama ieškovo galimybę matyti sūnų. Atsakovė draudžia ieškovui bendrauti su vaikais teigdama, kad vaikai nenori namo, jie labai laimingi su seneliais ir pan. Tokia situacija neigiamai veikia vaikus.
Šalies argumentai
5. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašė nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų per mėnesį ir 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą.
6. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su vaikais tvarką: kas antrą lyginių savaičių savaitgalį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Darbo dienomis ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais trečiadieniais, pasiimdamas vaikus su nakvyne iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas juos kitą dieną ryte į jų ugdymo įstaigą prieš prasidedant ugdymo veiklai arba į jų gyvenamąją vietą iki 9 val., kai ugdymo veikla nevyksta.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų iš esmės pažeistos vaikų teisės augti šeimoje, nes vaikai būtų išskirti. Šalių sūnus dar neturi dvejų metų ir jam reikalinga kasdienė motinos globa ir priežiūra. Po sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini), šalys gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų, nes jo darbo užmokestis buvo didesnis, kartu jis galėjo rūpintis savo ūkininko ūkiu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo tada ieškovas nuolat blaškėsi tarp namų ir ūkio, į šeimos namus grįždavo, kai pats sugalvodavo, su vaikais būdavo retai. Tuo tarpu atsakovė, būdama namuose, nuolat rūpinosi vaikais.
Šalies argumentai
8. Atsakovei 2020 m. pavasarį pateikus teismui ieškinį dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo, tarp šalių prasidėjo nesutarimai. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas kuo daugiau bendrautų su vaikais, tačiau sūnus buvo išvežamas iš namų be pasitarimo su ja, laikomas ieškovo ūkyje, prižiūrimas atsitiktinių žmonių, todėl buvo pervargęs, išsibalansavęs, irzlus. Su dukra ieškovas iš viso nustojo bendrauti, jai neskambina, nesidomi jos gyvenimu, nors jai tėčio trūksta. Šiuo metu šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini). Dukra tame pačiame (duomenys neskelbtini) lanko muzikos, šokių, teatro užsiėmimus. Ieškovas manipuliuoja vaikais, skundžia ugdymo įstaigą, baugina darbuotojus ir vadovą ne vaikų interesais, bet tam, kad gautų medžiagos, kurią galėtų pateikti teismui. Dėl to, norint išvengti nuolatinių konfliktų ir pykčių bei užtikrinti vaikams saugią ir ramią aplinką bei stabilų bendravimą su abiem tėvais, yra būtina nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.
9. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių sūnaus laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o dukters su motina neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, o ieškovo prašoma nustatyti laikinoji tėvų bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka geriausius vaikų interesus. Šeimoje buvo nusistovėjusi natūrali tvarka, pagal kurią tėvas rūpinosi sūnumi darbo dienomis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Duomenų, kad tėvas netinkamai rūpintųsi vaikais, nenustatyta. Šalių gyvenimo sąlygos buvo vertinamos 2021m. liepos mėnesį. Tiek gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tiek ieškovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), yra tinkamos vaikams gyventi. Namuose švaru, tvarkinga, yra vaikų priežiūrai reikalingi namų apyvokos reikmenys, baldai. Tarnyboje 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. spalio 14 d. buvo gauti pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pagal 2021 m. lapkričio 16 d. gautą pranešimą, buvo nustatytas galimai nesmurtinis vaikų teisių pažeidimas. Buvo įvertinta situacija, nustatytas pagalbos šeimai poreikis, 2021 m. lapkričio 24 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas šeimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi T. K. ir J. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena ne atskirai, bet kartu su atsakove ir vaikais šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigia, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovas pats savo gyvenamąją vietą nurodo esant (duomenys neskelbtini). Šalys pripažino, ir tai patvirtina ieškovo su ieškiniu pateikti dokumentai, kad ieškovas yra ūkininkas, kurio ūkis yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad vasarą ūkyje dirba nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ar penktadienio, dirbdamas ūkyje gyvena savo motinai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
12. Aplinkybė, kad asmuo ilgesnį laiką nebūna su šeima šeimos gyvenamojoje vietoje ne todėl, kad pats siekia gyventi atskirai nuo šeimos, bet dėl darbo, tarnybos, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių, nėra pagrindas teigti, kad šalis gyvena skyrium nuo kito sutuoktinio ir vaikų. Todėl spręsti dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kartu su vaikais gyvenančių tėvų laikinosios bendravimo su vaikiais tvarko nustatymo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
13. Tiek laikinoji vaikų gyvenamoji vieta, tiek laikinoji bendravimo su vaikais tvarka nustatoma išimtinai atsižvelgiant į vaikų interesus. Tėvų nenoras ar negebėjimas spręsti tarpusavio konfliktus taip, kad nenukentėtų vaikų interesai, ar vaikų naudojimas savo pozicijų stiprinimui ginčuose su kitu sutuoktiniu, gali būti pagrindu spręsti klausimui dėl vaikų paėmimo iš šeimos, bet ne nustatant vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su viena iš vaiko teises pažeidžiančių ginčo šalių. Nors Tarnyba pateikė teismui duomenis apie 2021 m. lapkričio 16 d. galimą vaiko teisių pažeidimą, vykstant sutuoktinių konfliktui dėl vaikų priežiūros, ir nustatė galimą nesmurtinį vaikų teisių pažeidimą, tačiau abiejų nepilnamečių vaikų apsaugos poreikis nenustatytas.
I. A. skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Ieškovas T. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Tarnybos 2021 m. gruodžio 6 d. išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad šalių sūnaus laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o dukters – su motina neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, o ieškovo prašoma nustatyti laikinoji tėvų bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka geriausius vaikų interesus. Teismas nepasisakė, kodėl nesiremia šia išvada. Išvadoje pažymėta, kad tarp šalių yra nesutarimai dėl sūnaus priežiūros, šeimoje buvo natūraliai nusistovėjusi tvarka, pagal kurią tėvas rūpindavosi sūnumi darbo dienomis nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi vaikais ar darytų jiems žalą, tėvas sugeba užtikrinti sūnaus poreikių tenkinimą. Jokių kitų duomenų, kurie paneigtų išvadoje nurodytas aplinkybes – nėra. Sūnus prie ieškovo yra labai prisirišęs, ieškovas tinkamai juo rūpinasi nuo pat gimimo.
14.2. Nagrinėjamoje byloje būtina, ginant vaikų interesus, sureguliuoti itin įtemptus santykius tarp šalių, kurie yra susiję su vaikų priežiūra, nutraukiant akivaizdų atsakovės piktnaudžiavimą. Tai gali padaryti tik teismas. Atsakovė nėra linkusi stabilizuoti padėties bent iki bylos išnagrinėjimo teisme, o siekia sureguliuoti klausimą tik iki pirmo teismo posėdžio. Tai neatitinka nei vaikų, nei tėvo interesų. Šiuo metu šalys gyvena atskirai. Atsakovės prašymas nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką visiškai neatitinka faktinės situacijos, nes ieškovas yra vaiko priežiūros atostogose. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Teismo nustatyta vienintelė aplinkybė, kad šalys gyvena kartu, nėra pakankama ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
14.3. Tarp šalių yra konfliktas, susijęs su vaikų priežiūra. Atsakovė 2021 m. lapkričio 22 d., pasinaudodama aplinkybe, kad ieškovas nuvežė dukrą į mokyklą, išvežė iš namų sūnų. Nuo šios dienos ieškovas yra atskirtas nuo vaikų ir, būdamas vaiko priežiūros atostogose, negali vykdyti savo pareigų vaikams. Atsakovė nesudaro jokių galimybių ieškovui su sūnumi nei susitikti, nei pasikalbėti. Dėl to teismo išvada, kad tėvai su vaikais gyvena kartu, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino, kad atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos valdžia, izoliuodama sūnų nuo ieškovo, leisdama sūnų į (duomenys neskelbtini), kuris neturi leidimo ugdyti vaikus iki 3 metų. Dėl atsakovės elgesio ieškovas taip pat gali tik minimaliai bendrauti su dukra. Toks ieškovės elgesys tiek sūnaus, tiek dukters atžvilgiu kelia grėsmę esminiams vaikų interesams augti prižiūrimiems abiejų tėvų, saugioje ir jiems psichologiškai ir emociškai tinkamoje aplinkoje.
14.4. Atsakovė tik bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. gruodžio 1 d. pakeitė savo poziciją dėl tolesnės sūnaus priežiūros ir pateikė prašymą savo darbdaviui suteikti atsakovei vaiko priežiūros atostogas iki 2023 m. Tai nėra tikrasis atsakovės ketinimas, nes ji niekada nenorėjo pati prižiūrėti vaiko, neėmė atostogų vaiko priežiūrai. Tik pasiekusi savo tikslą byloje, atsakovė iš karto nutrauks vaiko priežiūros atostogas. Šis veiksmas yra tiesiogiai susiję su atsakovės ketinimu leisti vaiką į ugdymo įstaigą, nepaisant jo amžiaus ir šalių susitarimo. Ieškovo vaiko priežiūros atostogos taip pat yra pratęstos, jis ketina vaiką prižiūrėti, kaip buvo iki šiol.
15. Atsakovė J. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas padarė netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas ilgą laiką dirba savo ūkininko ūkyje, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas gyvena skyrium nuo kito atsakovės ir vaikų, ir atsisakė taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tokia teismo išvada neatitinka geriausių vaiko interesų, atviras tėvų konfliktas dėl vaikų pažeidžia prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų asmeninius neturtinius interesus. Atsakovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Abu vaikai lanko ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), dukra – (duomenys neskelbtini), sūnus – (duomenys neskelbtini). Ieškovas faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), nes yra stambus ūkininkas, apdirbantis daugiau nei 200 ha žemės.
15.2. Ieškovas, formaliai, kad galėtų dirbti savo ūkyje, nuo 2020 m. iki 2022 m. yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovas, vengdamas išlaikyti vaikus, sukūrė planą išskirti vaikus, tai yra su savimi pasiimti sūnų, o su atsakove palikti dukrą. Atsakovė niekada nesutiko, kad mažametis sūnus būtų savaitei atskirtas nuo jos ir sesers ir išvežtas į (duomenys neskelbtini), svetimų moterų priežiūrai, nes tėvas dirba ūkyje. Ieškovas nuolat teikia skundus (duomenys neskelbtini), kad sūnus būtų pašalintas iš šios ugdymo įstaigos, nes ieškovas sūnų yra užrašęs į (duomenys neskelbtini). Šalys ir institucijos laukė teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų sureguliavusios nepilnamečių vaikų bendravimą su tėvais.
15.3. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas teigia, kad atsakovė yra pagrobusi vaikus ir neleidžia jam bendrauti su jais. Atsakovė, vengdama konfliktų ir siekdama apsaugoti nepilnamečius, nakvoja pas savo tėvus, tačiau yra ieškovui pateikusi susitarimą dėl galimybės abiem tėvams, lygiomis dalimis rūpintis abiem vaikais. Ieškovas šio susitarimo nepasirašė. Dėl kilusio konflikto atsakovė, siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir negilinti konflikto su pasirinkta ugdymo įstaiga, nuo 2022 m. sausio 10 d. išėjo vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis treji metai.
15.4. Byloje nėra ginčo, kad abiejų nepilnamečių vaikų namai yra (duomenys neskelbtini), kuriuose yra tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis. Šalių sūnus dar neturi net (duomenys neskelbtini), jam reikalinga kasdieninė motinos priežiūra ir motinos dėmesys. Pagal teismų praktiką, nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Šiuo metu dėl sutuoktinių nesutarimų santuokos nutraukimo procese prasidėjo manipuliavimas vaikais, siekiama išskirti brolį ir seserį, į namus kviečiamos tarnybos, nes tėvai nesutaria dėl vaiko ugdymo įstaigos ir gyvenamosios vietos. Toks chaotiškas bendravimas yra nesuderinamas su vaikams reikalinga aiškia dienotvarke, fiziškai ir emociškai stabilia aplinka. Tėvui sūnų išvežus iš namų, namuose viena likusi dukra išgyvena atskyrimą nuo brolio ir jos ignoravimą, nes tėčiui yra reikalingas tik sūnus. Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus.
15.5. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad jis už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo tik 250 Eur. žyminio mokesčio, prašydamas teismo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti, nes jo mėnesio pajamos tesiekia 500 Eur. Tačiau ieškovo pajamos iš grūdinių kultūrų pardavimo per metus sudaro virš 100 000 Eur. Ieškovui žemės ūkis yra pagrindinis, didelių pajamų šaltinis ir kasdieninė veikla. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pašalinęs trūkumus ir sumokėjęs privalomą mokėti žyminį mokestį, taip pat nėra duomenų, kad ieškovui būtų atidėta iš esmės visa mokėtina žyminio mokesčio dalis. Kadangi ieškovas nėra pašalinęs teismo nutartyje nustatytų trūkumų ir nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti iš viso nenagrinėtinas.
Atsiliepimas
16. Ieškovas T. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, o ieškovo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Šalių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vaikams augti ir vystytis sąlygos yra tinkamos ir ieškovas, gyvendamas šiuose namuose, sąlygas vaikams gali užtikrinti pats, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Tuo tarpu atsakovė dirba, taip pat faktiškai nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki šiol gyvena savo tėvų namuose, vaikus nuo ieškovo yra visiškai izoliavusi. Atsakovė elgiasi akivaizdžiai neteisėtai, priešingai vaikų interesams, nes atskirti vaikus nuo tėvo niekada nebuvo jokio pagrindo. Atsakovė byloje nurodo neteisingas aplinkybes, kad ieškovas grasino prie vaikų atsakovei, jog išsiveš kažkur vaikus, kad naudojo jos atžvilgiu psichologinį poveikį. Šiais argumentais atsakovė tik siekia pateisinti savo išvykimą ir vaikų izoliavimą nuo tėvo. Nėra jokių objektyvių atsakovės versiją pagrindžiančių duomenų, ji niekur niekada dėl ieškovo elgesio nesikreipė, nes gyvenimo sąlygos, susiklosčiusi gyvenimo tradicija ją visiškai tenkino.
16.2. Atsakovė nurodo melagingą informaciją Tarnybai apie tai, kad teikia ieškovui visą informaciją apie vaikus, kad kviečia ieškovą bendrauti su vaikais savo tėvų namuose. Ieškovas jau 5 metus jos tėvų namuose nėra buvęs, santykiai yra įtempti, todėl atsakovei yra žinoma, kad ieškovui toks pasiūlymas yra nepriimtinas. Ieškovas su vaikais susitiko tik du kartus: 2021 m. gruodžio 25-26 d. ir 2022 m. sausio 8 d. Toks ieškovo teisių varžymas yra netoleruotinas, o atsakovės elgesys turi būti įvertintas, kaip priešingas vaikų ir tėvo interesams. Ieškovas bandė aplankyti sūnų ugdymo įstaigoje, tačiau atsakovė ir įstaigos direktorius jo neįleidžia, nepagrįstai buvo iškviesta policija. Yra paskirta atvejo vadyba, mediatorius, ieškovas bendradarbiauja, tačiau padėtis nei kiek nesikeičia, vaikų izoliavimas nuo tėvo tęsiamas. Atsakovė nebendradarbiauja su atvejo vadybos darbuotojais, jų neįleidžia į namus. Vaikų dabartinės gyvenimo sąlygos yra žinomos tik iš atsakovės žodžių.
17. Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, o atsakovės atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovo atskirajame skunde nurodyta Tarnybos 2021 m. gruodžio 6 d. išvada neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, surašyta pagal 2021 m. liepos mėnesio informaciją, sąmoningai netiriant ir nevertinant šiuo metu aktualių duomenų. Išvadoje yra vertinami tik ieškovo reikalavimai, ji yra akivaizdžiai šališka ir nemotyvuota. Išvadoje nurodyta, kad abi šalys gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nurodyta, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi Tarnybos specialistai netyrė, nesidomėjo ir net nevertino, kur šiuo metu gyvena šalys ir jų nepilnamečiais vaikai. Šeimos aplankymo sąlygų tikrinimo 2021 m. liepos 7 d. akte nurodyta, kad ieškovo motinai priklausantis namas, į kurį ieškovas parsiveždavo sūnų, turi 5 gyvenamuosius kambarius, yra 150 kv. m., tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis namas yra tik 101,48 kv. m bendro ploto, jame nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo.
17.2. Ieškovo nurodoma aplinkybė apie jo buvimą vaiko priežiūros atostogose yra visiškai neaktuali. Visų pirma, ieškovas vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis dveji metai buvo tik dėl savo darbų ūkyje, o ne dėl vaiko priežiūros, ir toks buvo šalių sutarimas iki prasidedant skyrybų procesui. Antra, vaiko priežiūros atostogas iki trejų metų darbdaviai yra suteikę tiek atsakovui, tiek ir ieškovei. Dėl prasidėjusio skyrybų proceso ieškovas nusprendė palikti šeimos namus, prie kurių yra pripratę abu nepilnamečiai vaikai. Taigi ieškovas vienašališkai nusprendė išskirti vaikus, atplėšti nei (duomenys neskelbtini) neturintį sūnų nuo motinos ir išsivežti jį gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė su tokiu ieškovo sprendimu nesutiko, nes prasidėjęs skyrybų procesas paneigia darnaus šeimyninio gyvenimo faktą. Atsakovė siūlo ieškovui bendravimo tvarką, vaikais rūpinantis lygiomis dalimis, neišskiriant vaikų, tuo tarpu ieškovo pagrindinis reikalavimas yra sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su juo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti ieškovo ir atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
20. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
21. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atsisakė nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir laikiną vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, konstatavęs, kad ieškovas gyvena ne atskirai, o kartu su atsakove ir vaikais šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o ieškovo gyvenimą (duomenys neskelbtini), pripažino laikinu ir susijusiu tik su jo darbu ūkininko ūkyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
23. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog gyvenamoji vieta, kaip ir atsakovės, yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad abiejų šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymų bei atskirųjų skundų turinys patvirtina, kad vis tik pačios šalys pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos skiriasi, ir būtent ši aplinkybė lemia šalių ginčus dėl ieškovo galimybės matytis ir bendrauti su vaikais, ypač sūnumi, ir dėl sūnaus ugdymo įstaigos pasirinkimo.
24. Byloje esančioje Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2021 m. lapkričio 24 d. nurodyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ieškovo – (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 3, l. 66), taip pat ir 2021 m. liepos 7 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovas su sūnumi pirmadieniais-ketvirtadieniais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalių sūnaus gyvenamosios sąlygos buvo tikrinamos name, esančiame (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 3, l. 137-139). Vaiko nuomonės išklausymo akte 2021 m. birželio 28 d. yra užfiksuotas šalių dukters paaiškinimas, kad namuose tėvas būna labai retai (el.b., failas 3, l. 140).
25. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 26 d. pranešime (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad mokykla yra gavusi ieškovo prašymą priimti sūnų į (duomenys neskelbtini), todėl prašo ieškovo sūnų išregistruoti iš Mokinių registro (el.b.l., failas 4, l. 7). Atsakovė yra pateikusi tos pačios dienos prašymą (duomenys neskelbtini) neišbraukti jos sūnaus iš (duomenys neskelbtini) lankančių vaikų sąrašo (el.b., failas 4, l. 8). (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 8 d. rašte ieškovui nurodyta, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo prašymas dėl vaiko išbraukimo iš (duomenys neskelbtini) grupės sąrašų bus nagrinėjamas priėmus teismui sprendimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti duomenys patvirtina, jog nustatyta aplinkybė, kad ieškovas didžiąją savo laiko dalį (pirmadieniais-ketvirtadieniais) praleidžia savo ūkyje (duomenys neskelbtini), yra pagrindas detaliau analizuoti, kokia gyvenamoji vieta pripažintina faktine ieškovo gyvenamąja vieta. Taip pat byloje nustatyti šalių ginčai dėl bendravimo su vaikais bei sūnaus tinkamos ugdymo įstaigos, kuri priklauso nuo faktinės vaiko gyvenamosios vietos, pasirinkimo vis tik yra pagrindas spręsti dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymo, nes tik taip bus laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, užtikrintos vaikų teisės į stabilią, apibrėžtą gyvenamąją vietą bei tinkamą ugdymo įstaigą.
27. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kur tiksliai šiuo metu gyvena bylos šalys ir toliau ketina gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais, kaip ieškovas ketina užtikrinti dviejų metų sūnaus interesus, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti šių aplinkybių ir nustatyti, kokia vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo su vaikais tvarka geriausiais atitiktų jų interesus. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teisė į apeliaciją.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti šalių atskiruosius skundus iš dalies ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą dėl bylos šalių prašomo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti ieškovo T. K. ir atsakovės J. K. atskiruosius skundus iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.