Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės S. K. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Vykdomosios bylos Nr. 0056/15/00137 duomenimis, antstolė S. K. vykdo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymą dėl 1 969,37 Lt skolos 1 790,28 Lt sutartinių palūkanų, 21 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 094,95 Eur) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 18 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininkės R. T. (K.) išieškotojo (pareiškėjo) UAB „4finance“ naudai. Antstolė S. K. 2016 m. liepos 11 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo, todėl pareiškėjas UAB „4finance“ šioje byloje kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkės R. K. sutuoktinio P. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei R. K., t.y. iš šios dalies yra galimas priteistos skolos išieškojimas.

9. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. 1 d., turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 str.).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje vertino vien skolininkės R. T. (K.) skolos išieškotojui UAB „4finance“ kilmę, t.y. kad skolininkės R. K. prievolė mokėti paskolą pagal sudarytą sutartį atsirado iki santuokos sudarymo (2015 m. spalio 17 d.), todėl ši skola yra asmeninė skolininkės prievolė, neskirta šeimos interesams tenkinti. Tačiau pareiškėjas (išieškotojas) UAB „4finance“ šiuo atveju prašė teismo nustatyti ne prievolės bendrumą, o faktą, kad 50 proc. skolininkės sutuoktinio P. K. gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkei R. K., t.y. nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje po santuokos sudarymo (b.l. 1-2). Todėl teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turėjo vadovautis CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.112 str. 1 d. asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.).

11. Taigi atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pirmiausia šioje byloje turėjo būti aiškiai nustatyta aplinkybė, ar yra skolininkei priklausančio turto, iš kurio galima būtų patenkinti išieškotojo reikalavimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkė nedirba (dirba tik jos sutuoktinis P. K.), tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad skolininkė nedirba (v.b.l. 16). Pažymėtina, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių ir nepareikalavo papildomų įrodymų iš antstolės apie skolininkei priklausantį visą turtą, t.y. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, transporto priemones, ginklus, akcijas, kitas turtines teises. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdomoji byla yra pradėta 2015-01-16, tačiau vykdomojoje byloje yra surinkti duomenys tik apie skolininkės R. T. (K.) pensijų kaupimo sutartis iš LR pensijų kaupimo sutarčių registro (v.b.l. 14), skolininkei priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose (v.b.l. 15), informacija apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas iš VSDFV (v.b.l. 16). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje trūksta papildomų duomenų apie skolininkei priklausantį turtą, kadangi iš vykdomojoje byloje pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar antstolė, vykdydama savo funkcijas, šiuo atveju ėmėsi visų priemonių pirmiausia išieškoti iš skolininkės pajamų ir jai priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius, jog įsiskolinimas išieškotojui galėtų būti padengiamas iš skolininkės R. K. gaunamų ar turimų pajamų, tokiu atveju galima būtų daryti išvadą, jog skolininkės R. K. sutuoktinio P. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei R. K..

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinės teisės ir proceso nuostatas, reguliuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, ir atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi trūkstant šioje nutartyje nurodytai informacijai, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išspręsti bylą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.