- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-290-1020/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal B. R. (B. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas B. R. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus VPK) 2019 m. sausio 8 d. nutarimas, kuriuo B. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam už tai paskirta 500 EUR bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. B. R. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. 17.43 val., Žirnių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, nepraleido jam iš dešinės į pagrindinį kelią įvažiuojančio automobilio RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B. (E. B.) ir su juo susidūrė taip sukeldamas eismo įvykį bei tokiais savo veiksmais išreiškė nepagarbą aplinkiniams ir demonstravo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius. Tokiais veiksmais R. R. pažeidė ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį. Šį nutarimą B. R. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau pastarasis skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus VPK nutarimą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu B. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį bei Vilniaus VPK nutarimą ir išnagrinėti bylą iš esmės arba perduoti bylą Vilniaus VPK pakartotiniam nagrinėjimui. Anot B. R., priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų byloje esančių duomenų. Skunde nurodoma, kad eismo įvykis kilo dėl kitos transporto priemonės vairuotojo – E. B. veiksmų. E. B. po eismo įvykio pats pripažino kaltę, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė. B. R. nurodo, kad rikiuodamasis į pagrindinį kelią nepažeidė kelių eismo saugumo reikalavimų, veiksmus atliko pirmiau nei E. B., taigi jo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu jau buvo įsirikiavęs į pagrindinį kelią ir juo važiavo, tuo tarpu E. B. vairuojamas automobilis vis dar buvo šalutiniame kelyje. Remiantis šia aplinkybe, E. B. privalėjo praleisti B. R. vairuojamą automobilį ir šios pareigos nesilaikė. E. B. visiškai nevertino eismo sąlygų, todėl arba nematė B. R. vairuojamo automobilio, arba tikėjosi, kad jis sustos. Apelianto teigimu, dar iki eismo įvykio tarp jo ir E. B. kilo konfliktas, kai E. B. mėgindamas persirikiuoti į priešais esančią vietą vos neatsitrenkė į B. R. automobilį. Po šio konflikto E. B. pakartotinai mėgino persirikiuoti ir šių veiksmų eigoje kilo eismo įvykis. Šias aplinkybes pagrindžia policijos pareigūnams pateikti rašytiniai paaiškinimai. Skundu ginčijama E. B. pateikta eismo įvykio schema, kurioje nurodoma, kad E. B. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią 5 metrus. E. B. automobilio ilgis yra apie 4,2 m., o pažeidimas ant šio automobilio yra ties 3 m., todėl jeigu šis automobilis būtų įvažiavęs į pagrindinį kelią, eismo įvykis nebūtų kilęs. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina su B. R. automobilyje buvusios sutuoktinės parodymai, vaizdo įrašas, eismo įvykio schema, fotonuotraukos bei kita bylos medžiaga. Skundu taip pat pažymima, kad, vaizdo įrašas, kuriuo remiantis buvo priimami nutarimai yra pateiktas suinteresuoto asmens – kitos transporto priemonės vairuotojo E. B., vaizdo įrašas nutrūksta iki eismo įvykio.
3. Apeliantas nesutinka ir su Vilniaus VPK nutarime išdėstytomis išvadomis, susijusiomis su rikiavimosi iš šalutinio į pagrindinį kelią tvarka. Remiantis nutarimu, turėjo susidaryti situacija, pagal kurią B. R. buvo užėmęs tik dalį pagrindinio kelio, nes nebuvo baigtas rikiavimasis iš šalutinio į pagrindinį kelią, tokiu atveju automobilių eismas negalėjo būti sutrikdytas, vis dėlto, iš eismo įvykio nuotraukų matyti, kad B. R. automobilis užėmė visą pirmąją pagrindinio kelio juostą. Skundu pažymima, kad analizuojant skundžiamą nutarimą nėra aišku, kada automobiliai važiuodami pagrindiniu keliu turi pradėti duoti kelią iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Jeigu eismo dalyviai privalėtų praleisti visas iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančias transporto priemones, toks eismo reguliavimo būdas sudarytų spūstis, eliminuotų skirtumą tarp pagrindinio ir šalutinio kelio ir su tuo susijusias vairuotojų pareigas bei sukurtų chaosą. Aplinkybė, pagal kurią turi būti sprendžiama, ar automobilis yra pagrindiniame, ar šalutiniame kelyje, turėtų būti rikiavimosi baigtumo momentas. Analizuojamoje situacijoje rikiavimasis iš šalutinio į pagrindinį kelią buvo baigtas. Skundu taip pat pažymima, kad nors Vilniaus VPK nutarimu nurodoma, kad analizuojama važiavimo tvarka yra neaptarta KET, šių taisyklių 154 punkte nurodoma, jog pirmenybę kitiems eismo dalyviams turi duoti šalutiniu keliu važiuojanti transporto priemonė.
4. Apeliantas taip pat teigia, jog Vilniaus VPK nutarimu nurodyti duomenys, kuriais siekiama pagrįsti, kad apelianto veiksmai prilygintini chuliganiškam vairavimui yra formalūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vilniaus VPK nutarimu nurodoma, kad B. R. stovėdamas spūstyje nelaukdamas eilėje apvažiavo automobilius iš kairės ir šie veiksmai vertintini kaip chuliganiški, kuriais išreiškiama ypatinga nepagarba ir demonstruotas išskirtinumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Skundu akcentuojama, kad KET pažeidimo dėl chuliganiškų paskatų esminis požymis – chuliganiškos paskatos, atliekami tyčiniai veiksmai, kuriems būdingas siekis, tikslas ar motyvas elgtis nepagarbiai prieš kitus eismo dalyvius ar sukelti jiems pavojų. B. R. atlikto manevro nedraudė nei kelio ženklinimas, nei kelio ženklai, vietą persirikiavimui suteikė kitas pagrindiniu keliu važiavęs automobilis. B. R. nurodo, kad atlikdamas aptariamus veiksmus nemanė, kad jais pažeidžia kelių eismo saugumo reikalavimus, neturėjo siekio sukelti kitiems vairuotojams pavojų ar juos pažeminti, be to, jie nesukėlė žalos, nekilo pavojus, byloje nėra duomenų apie agresyvius veiksmus, į jo veiksmus nebuvo kitų eismo dalyvių atsako, nepanaudotas garsinis signalas. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
B. R. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visetu, pateikdamas išsamius įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstai ir teisėtai pripažino Vilniaus VPK nutarime nustatytas faktines bylos aplinkybes objektyviomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvada, jog B. R. kelyje elgėsi chuliganiškai ir būtent jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, yra visiškai pagrįsta. Darydamas tokią išvadą teismas įvertino visus apeliaciniame skunde itin plačiai ir detaliai aptartus argumentus bei atitinkamai plačiau pasisakys tik dėl esminių skundo argumentų, taip pat ir duomenų, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl B. R. neteisėto elgesio kelių eisme įvykio dieną.
6. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tiek byloje esantys duomenys, tiek pati įvykio situacija prieš įvykį ir automobilių susidūrimą, byloja, kad būtent B. R. veiksmai, dar prieš jam įsukant į pagrindinį kelią iš šalutinio, buvo neabejotinai chuliganiški ir buvo priežastimi nulėmusia eismo įvykį. Nors apeliantas siekia sumenkinti byloje esančio vaizdo įrašo įrodomąją reikšmę, dėl to, kad ją pateikė kitas eismo dalyvis, apygardos teismo vertinimu, būtent jame užfiksuotas B. R. veikimas kelyje iki susidūrimo, rodo jo, kaip vairuotojo netinkamą ir aiškiai chuliganišką elgesį kelyje. Iš tiesų, minimame vaizdo įraše nėra užfiksuotas automobilių susidūrimas, tačiau jame matoma, kaip automobilių kolonoje esantys vairuotojai vienas po kito iš šalutinio kelio įsukinėja į pagrindinį kelią ir iš jų tarpo išsiskiria vienas automobilis, kuris siekdamas būti greitesnis nei kiti, pasinaudodamas atsiradusia galimybę persirikiuoja ir siekia į pagrindinį kelią įsukti anksčiau nei kiti dar prieš jį kolonoje laukę automobiliai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš manevrą B. R. automobilis transporto priemonių laukiančių automobilių kolonoje yra trečiasis. Pirmasis yra E. B. automobilis, už jo stovi dar vienas automobilis ir tik tada seka apelianto vairuojamas automobilis. Iš vaizdo įrašo matyti (nuo 1:00 iki 1:05 min.), kaip E. B. automobilis pajuda link pagrindinio kelio, tačiau B. R., nelaukdamas kol priekyje jo esantys automobiliai, kaip ir visi prieš tai važiavę automobiliai, įvažiuos į pagrindinį kelią paeiliui, apvažiuoja iš kairės ir siekia anksčiau įsiterpti į pagrindinį kelią nei prieš jį stovėję kiti automobiliai. Taigi vien jau šis veiksmas rodo, kad B. R. išties pažeidė KET 4 punkto reikalavimus, t. y. eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, nes, esant transporto priemonių spūsčiai, nesulaukdamas savo eilės automobilių kolonoje siekė apvažiuoti priekyje esančius automobilius ir taip aiškiai parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo interesams teikdamas pirmenybe prieš kitų.
7. Šios aplinkybės rodo ir tai, jog B. R. matė, kad E. B. automobilis buvo automobilių kolonos priekyje ir, jog šis automobilis anksčiau nei jo paties vairuojamas pajudėjo link pagrindinio kelio. Tai rodo, jog jis aiškiai suvokė faktinį E. B. atlikto manevro pirmumą jo automobiliu atlikto manevro atžvilgiu. Visgi nepaisydamas to, kad E. B. automobilis buvo dešiniau jo vairuojamo automobilio bei kito asmens automobilio priekis buvo išsikišęs, palyginti su jo automobilio priekiu (matyti iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 9–12), B. R. nepraleido E. B. vairuojamo automobilio. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nors susidūrimo metu B. R. automobilis jau stovėjo tiesiai, visos minėtos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog šis asmuo įgijo pirmumo teisę važiuoti prieš E. B. automobilį. Kaip jau minėta, tokią situaciją B. R. susikūrė pažeisdamas KET taisykles ir nelaukdamas kitų eismo dalyvių, kurie jau anksčiau laukė galimybės įvažiuoti į šalutinį kelią. Kitaip tariant, nustatyti KET reikalavimų neatitinkantys vairuotojo veiksmai įvažiuojant į pagrindinį kelią, jokiu būdu negali suteikti tokiam vairuotojui pirmenybės prieš vairuotoją, kuris tokį manevrą pradėjo atlikti anksčiau ir laikydamasis KET reikalavimų.
8. Tokį teismo vidinį įsitikinimą formuoja ir aplinkybė, jog prieš susidūrimą minėti asmenys dar buvo sustoję ir aiškinosi dėl važiavimo pirmumo teisės, tačiau B. R. kategoriškai nesutiko praleisti E. B. automobilio. Minėti du momentai – automobilių kolonos apvažiavimas kaire kelio puse bei vėliau sekęs B. R., kuris kolonoje nebuvo pirmuoju eismo dalyviu, nenoras praleisti kitą automobilį, suponuoja ne tik pastarojo siekį kuo greičiau, nepaisant kitų eismo dalyvių, patekti į eismo srautą, tačiau ir jo nepagarbą eismo dalyviams, kurie minėtų principų ir atsargumo taisyklių laikėsi. Tai byloja apie išties chuliganišką B. R. elgseną kelyje. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į V. R. parodymus, kad iš šalutinio kelio jiems įvažiuojant į pagrindinį, buvo besirikiuojančios dvi automobilių kolonos – jie rikiavosi kairesne, taigi logiškai bei vadovaujantis dešinės rankos principu (KET 115 punkto nuostatos), būtent B. R. turėjo praleisti taip įvardijamoje „dešinėje kolonoje“ buvusį E. B. automobilį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus VPK nutarime nurodytus KET pažeidimus apeliantas iš tiesų padarė ir jam turi būti taikoma atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį.
9. Visi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nekeičia tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų. Pirmiausia tai, kad minėtą vaizdo įrašą pateikė E. B., jokiu būdu neleidžia abejoti šio įrašo patikimumu. Vaizdo įrašas yra vientisas, o jame užfiksuoti esminiai vairuotojų veiksmai manevruojant automobiliais, kurie buvo reikšmingi konstatuojant, jog B. R. pažeidė KET nuostatas, yra patvirtinti pačių vairuotojų, t. y. kokiu būdu jie artėjo prie pagrindinio kelio iš šalutinio.
10. Apeliantas ginčija jo veikoje buvus pavojingo ar chuliganiško vairavimo požymius, nes anot jo, asmens veikoje tokiu atveju būtina nustatyti chuliganiškas paskatas, atliekamus tyčinius veiksmus, kuriems būdingas siekis, tikslas ar motyvas elgtis nepagarbiai prieš kitus eismo dalyvius ar sukelti jiems pavojų. Pažymėtina, jog tiek teismai, tiek tyrimo institucija įžvelgė keletą B. R. padarytų KET pažeidimų, kurie galiausiai lėmė eismo įvykį, todėl apelianto teiginys, kad dėl jo veikimo eismo dalyviams nekilo pavojus yra deklaratyvus. Kita vertus, teismas jau minėjo, kad B. R. manevrai kelyje rodė jo nepagarbą kitiems, norą anksčiau nei pirmiau prieš jį kolonoje savo eilės laukę vairuotojai įvažiuoti į pagrindinį kelią. Iš to, akivaizdu, kad savo interesus ir patogumą apeliantas iškėlė aukščiau kitų eismo dalyvių interesų. Tai, kad kiti eismo dalyviai jam nesignalizavo ar kitaip nerodė savo nepasitenkinimo dėl apelianto atliktų manevrų, minėtos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
11. B. R. apeliaciniame skunde detaliau nepasisako dėl jam paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio ar administracinio poveikio priemonės trukmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės. Teismas pažymi, kad už minėtų pažeidimų padarymą asmeniui paskirtos baudos yra lygios sankcijoje numatytam vidurkiui, o teisė vairuoti jam atimta net trumpesniam nei sankcijoje numatytas vidurkis laikui. Kadangi praeityje B. R. yra baustas administracine tvarka, o dalis jo padarytų pažeidimų buvo pakankamai pavojingi (pvz. vienu atveju jis vairavo automobilį 105 km/h greičiu vietoje, kur leistinas greitis siekia 70 km/h; kitu, būdamas neblaivus traukinyje elgėsi įžūliai bei agresyviai konduktoriaus atžvilgiu, keikėsi necenzūriniais žodžiais, bandė sukelti muštynes (b. l. 15-20)), darytina išvada, kad tokios poveikio priemonės jo atžvilgiu nėra per griežtos ir tuo pačiu yra būtinos užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį.
12. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria patvirtintas Vilniaus VPK 2019 m. sausio 8 d. nutarimo pripažinti B. R. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį teisėtumas, yra teisėta ir pagrįsta, taigi naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti B. R. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį