Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-08 · Administracinė byla Nr. A-146-1982-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-08
Bylos Nr.
A-146-1982-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
V.V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1982/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine tvarka pagal rašytinio proceso taisykles išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.V. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.V. individualios įmonės skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V.V. individuali įmonė (toliau – Įmonė, pareiškėjas) patikslintu skundu prašė teismą priteisti iš Lietuvos valstybės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) darbuotojų neveikimu Įmonei padarytą 22,35 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą Įmonės savininkui V.V. (b. l. 20-21).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. sausio 11 d. Įmonė padavė prašymą Nr.001 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus apskrities VMI) dėl 1500 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 88,65 Lt GPM delspinigių užskaitymo Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Telšių apskrities VMI) iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau –PVM) permokos, taip pat dėl GPM užskaitos kitoms apskritims, iš viso dėl 4879,65 Lt, nes Įmonė 2006 m. liepos 15 d. deklaravo Telšių apskrities VMI 1500 Lt GPM, tačiau laiku šio mokesčio nesumokėjo ir iki 2006 m. gruodžio 30 d. buvo priskaičiuoti 88,50 Lt GPM delspinigių. 2007 m. gegužės 21 d. Įmonė gavo iš Telšių apskrities VMI 2007 m. gegužės 16 d. priminimą Nr.06-07-1957/N23-247, kuriame nurodyta, kad Įmonė skolinga Telšių apskrities VMI 1500 Lt GPM ir 110,85 Lt GPM delspinigių. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalį, mokesčių administratorius, jei nevykdo mokesčio mokėtojo patikrinimo, sprendimą dėl mokesčių permokos įskaitymo privalo priimti per 30 dienų. Pareiškėjas teigia negaudamas jokio pranešimo apie Vilniaus apskrities VMI priimtą sprendimą, taip pat pranešimo apie pradėtą mokestinį patikrinimą, galvojęs, kad Vilniaus apskrities VMI Įmonės 2007 m. sausio 11 d. prašymą patenkino ir dėl to Įmonei neatsiuntė jokio savo sprendimo. Dėl minėto Vilniaus apskrities VMI neveikimo pagal įstatymus, Įmonei buvo papildomai priskaičiuoti GPM delspinigiai už 29 dienas (2007 m. sausio 1 d.- 2007 m. sausio 29 d.), t.y. iš viso už 180 dienų, kai tuo tarpu 2007 m. sausio 11 d. prašymo patekimo dieną jie buvo priskaičiuoti už 151 dieną (2006 m.rugpjūčio 1 d.- 2006 m. gruodžio 30 d.). Tuo Įmonei padaryta 22,85 Lt turtinė žala (110,85 Lt – 88,50 Lt).

Pareiškėjas pažymėjo, kad Įmonės savininkas V.V. yra neįgalus asmuo (darbingumo lygis - 40%), 2005 m. ir 2006 m. patyręs infarktus, 2006 m. išgyvenęs klinikinę mirtį, jam negalima jaudintis, nes pakyla kraujospūdis, kelioms valandoms sutrinka širdies ritmas, jis tampa nedarbingas kelioms valandoms. Kadangi Vilniaus apskrities VMI sistemingai ignoruoja įstatymus, Įmonė negauna jokių sprendimų jau pagal devynis prašymus, gavęs 2007 m. gegužės 16 d. priminimą, Įmonės savininkas V.V. susinervino ir tapo nedarbingas iki dienos pabaigos.

Remdamasis šiais argumentais pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės VMI darbuotojų neveikimu V.V. įmonei 22.35 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt V.V. neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities VMI, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 35-37) paaiškino, kad 2007 m. sausio 11 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities VMI prašymą iš deklaruojamos 102 967,00 Lt PVM permokos įskaityti 4 879,65 Lt GPM mokestinei nepriemokai padengti (Telšių apskrities VMI - 1500 Lt GPM ir 88,65 LT GPM delspinigių). 2005 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities VMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą (2005 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktas Nr.08-04-10-724) apskaičiuojant 1 369 236, 96 Lt mokestinę nepriemoką. Siekiant pagrįsti patikrinimo aktą papildomais įrodymais bei tinkamai išnagrinėti pareiškėjo PVM atskaitos pripažinimo (nepripažinimo) klausimą, 2005 m.gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities VMI priėmė sprendimą Nr.17-2-200 atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, kuris buvo pradėtas 2006 m. sausio 20 d., tačiau 2006 m. gegužės 22 d. jis buvo sustabdytas dėl to, kad visa medžiaga buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriui įvertinti. Vilniaus apskrities VMI nurodė nustačiusi pagrįstą riziką, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 punktu, numatomai mokestinei priemokai užtikrinti 2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-2716 areštavo pareiškėjo deklaruotą PVM permoką – 107 376,89 Lt. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie sprendimą neatlikti įskaitymo, nes jis dalyvavo surašant turto arešto aktą, jame pasirašė, buvo supažindintas su akto turiniu, dėl jo inicijavo administracinį ginčą (administracinė byla Nr.I-6248-8/2007).Kadangi jokie mokestinių prievolių įskaitymai iš areštuotos PVM permokos negali būti atliekami, permokos įskaitymo Vilniaus apskrities VMI neatliko pagrįstai.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų veiksmų atsirasti būtinos keturios tarpusavyje susijusios sąlygos : neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalios arba nuostolių, tesiės pažeidėjo kaltė, tesiės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai ( CK 6.246 -6.249 straipsniai). Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė Vilniaus apskrities VMI veiksmų neteisėtumo. Kadangi esant teisėtam mokesčio permokos areštui, permokos įskaitymo veiksmai draudžiami, Vilniaus apskrities VMI mano pagrįstai netenkinusi pareiškėjo prašymo įskaityti permoką, veikusi pagal įstatymą. Nesant valdžios institucijos neteisėtų veiksmų – būtinosios žalos atsiradimo sąlygos, negalima teigti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog Įmonės savininkas turi sveikatos problemų ir kad, gavęs priminimą, visą dieną buvo nedarbingas.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities VMI atsiliepime į skundą prašė klausimą dėl žalos atlyginimo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 75-76).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Įmonė 2007 m. sausio 11 d. Vilniaus apskrities VMI pateikė prašymą iš deklaruojamos 102967 Lt PVM permokos įskaityti 4879,65 Lt GPM mokestinei nepriemokai, tame tarpe Telšių apskrities VMI administruojamai 1500 Lt GPM ir 88,65 Lt GPM delspinigių mokestinei nepriemokai padengti (b.l. 38). Delspinigiai buvo paskaičiuoti už 151 dieną (2006 m. rugpjūčio 1 d. - 2006 m. gruodžio 30 d. laikotarpis). 2007 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities VMI nustatė pagrįstą riziką, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 punktu, numatomai mokestinei nepriemokai užtikrinti turto arešto aktu Nr. 14-28-2716 areštavo pareiškėjo deklaruotą PVM permoką - 107376, 89 Lt (b.l. 56).

Teismas konstatavo, jog Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė areštuoti mokesčio mokėtojo turtą, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio bei su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalį turto areštas - šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių (valdymo, naudojimo, disponavimo) priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą bei padengti su turto arešto bei išieškojimu susijusias išlaidas. Turto arešto akte nurodyta, kad turto arešto mastas - 1 369 236,90 Lt, areštuota 107 376,89 Lt PVM permoka (b.l. 56-57). Teismo konstatavimu, jokie veiksmai su areštuota PVM permoka negali būti atliekami, išskyrus veiksmus pasiekti tikslui, dėl kurio buvo nuspręsta areštuoti mokesčio permoką. Todėl Vilniaus apskrities VMI permokos įskaitymo neatliko pagrįstai.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie Vilniaus apskrities VMI priimtą sprendimą neatlikti įskaitymo, nes jis dalyvavo surašant 2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-2716, jį pasirašė, buvo supažindintas su akto turiniu (b.l. 57, 71, 72, 73), jam buvo žinoma, koks turtas areštuojamas. Nesutikdamas su minėtu turto arešto aktu, pareiškėjas inicijavo administracinį ginčą (administracinė byla Nr.I-6248-8/2007). Todėl pareiškėjo argumentą, kad papildomai negavęs jokio pranešimo jis manė, jog įskaitymas yra atliktas, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtinos keturios tarpusavyje susijusios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 str.). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta turtinė žala, o žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Pabrėžta, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, ne sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Vilniaus apskrities VMI veiksmų neteisėtumo. Nesant neteisėtų veiksmų, kaip būtinos žalos atsiradimo sąlygos, negalima teigti, kad pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apelianto nuomone, teismas klaidingai įvertino turto arešto faktą. Mokesčio permokas administruoja mokesčių administratorius. Mokesčių mokėtojui nėra žinoma tiksli mokesčio permokos suma, nes galimi įvairūs mokesčio administratoriaus priskaičiuoti delspinigiai (nagrinėjamu atveju buvo ir permokos areštas). Mokesčio permokos areštas pasako tik tai, kokia suma yra areštuojama, tačiau nepasako, ar yra užskaityta mokesčių suma pagal pateiktą prašymą.

Šalies argumentai

Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalis nustato, kad mokesčių administratorius per 30 dienų, jei nevykdo mokesčių mokėtojo patikrinimo, privalo priimti sprendimą pagal pateiktą prašymą dėl mokesčio permokos. Sprendimo priėmimo tvarka pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalį yra reglamentuota VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintomis Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis. Apelianto teigimu, mokesčių administratorius nesilaiko nurodytų teisės normų jau tris metus, Vilniaus apskrities VMI ignoruoja Mokesčių administravimo įstatymą bei minėtas Taisykles.

Apeliantas pažymi, kad mokesčių administratorius neneigia gavęs iš Įmonės tinkamai užpildytą prašymą mokesčių užskaitai, todėl privalėjo atlikti numatytas procedūras. Išvardytuose teisės aktuose nėra numatyta, jog turto arešto aktu galima pranešti mokesčio mokėtojui apie mokesčio permokos negrąžinimą. Apeliantas sutinka, kad mokesčio permokos areštas sudarė sąlygas mokesčio administratoriui priimti neigiamą sprendimą dėl mokesčių užskaitos, tačiau mano, kad mokesčių administratorius privalėjo šį sprendimą priimti ir, remiantis minėtų Taisyklių 50 punktu, išsiųsti vieną sprendimo egzempliorių Įmonei.

Apeliantas pažymi, kad Įmonės vadovui stresas yra labai kenksmingas, o mokesčio administratoriaus veiksmai verčia jį jaudintis, patirti skausmą (pakyla kraujospūdis), būti kelias valandas, kol pradeda veikti vaistai, nedarbingu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išdėstytus argumentus. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI pagal 2007 m. sausio 11 d. prašymą PVM permokos neįskaitė pareiškėjo nurodytai mokestinei nepriemokai padengti pagrįstai ir teisėtai, kadangi PVM permoka buvo areštuota. Nesant valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas (CK 6.271, 6.246 -6.249 straipsniai). Pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja pareiškėją ne tik nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo patenkinimo klausimą išspręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pareiškėjas 22,85 Lt turtinę žalą kildina iš to, kad mokesčių administratorius – Vilniaus apskrities VMI neišsprendė Įmonės 2007 m. sausio 11 d. prašymo Nr.001 dėl atitinkamų mokestinių nepriemokų, tarp jų 88,65 Lt GPM delspinigių, kuriuos Įmonė turėjo sumokėti Telšių apskrities VMI, įskaitymo iš PVM permokos (102967 Lt). Apelianto teigimu, Vilniaus apskrities VMI nepriėmus sprendimo dėl Įmonės 2007 m. sausio 11 d. prašymo ir apie tai jam nepranešus, Telšių apskrities VMI už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 29 d. papildomai apskaičiavo 22,85 Lt GPM delspinigių ir padarė Įmonei 22,85 Lt turtinę žalą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai. Jų konstatavimas nagrinėjant bylą iš esmės lemia, ar tikslinga vertinti kitas sąlygas.

Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad 2005 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities VMI atliko V.V. individualios įmonės mokestinį patikrinimą apskaičiuojant 1 369 236, 96 Lt mokestinę nepriemoką (2005 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktas Nr.08-04-10-724), o 2005 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr.17-2-200 atlikti pakartotinį šios Įmonės patikrinimą. 2006 m. gegužės 22 d. mokesčių administratorius mokestinį patikrinimą sustabdė, kadangi visą medžiagą perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriui įvertinti. Vilniaus apskrities VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 punktu, numatomai Įmonės mokestinei priemokai užtikrinti (2005 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktas Nr.08-04-10-724), 2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-2716 areštavo pareiškėjo deklaruotą 107 376,89 Lt PVM permoką ir tuo pateisina 88,65 Lt GPM delspinigių nepriemokos neįskaitymą iš PVM permokos pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, kadangi mokestinių prievolių įskaitymai iš areštuotos PBM permokos negalimi.

Pažymėtina, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Kadangi pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes matyti, jog Vilniaus apskrities VMI 88,65 Lt GPM delspinigių nepriemokos iš 107 376,89 Lt PVM permokos pareiškėjui neįskaitė dėl to, kad minėtai PVM permokai uždėjo areštą (2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktas Nr.14-28-2716), sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo yra svarbus klausimas, ar Vilniaus apskrities VMI veiksmai areštuojant PVM permoką buvo teisėti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad areštas 107 376,89 Lt PVM permokai buvo uždėtas pareiškėjui deklaravus šią permoką ir pateikus 2007 m. sausio 11 d. prašymą įskaityti 4879,65 Lt mokestines nepriemokas, tarp jų - 88,65 Lt GPM delspinigių, kai Įmonės mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Kolegija nagrinėjamoje byloje dėl turto arešto akto teisėtumo pasisakyti negali, kadangi kiekvienos administracinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia pareiškėjo skunde (prašyme) pareikšti reikalavimai. 2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktas Nr.14-28-2716 nėra šios bylos ginčo dalykas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 2007 m. vasario 1 d. turto arešto akto Nr.14-28-2716 panaikinimo byloje dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš mokestinės nepriemokos neįskaitymo, galėtų būti pagrindas konstatuoti Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytą būtinąją viešosios atsakomybės sąlygą – neteisėtus valdžios institucijos veiksmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui priimant 2008 m. vasario 7 d. sprendimą, pareiškėjas turto arešto akto įstatymu nustatyta tvarka nėra nuginčijęs. Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad į bylą pateikti įrodymai nėra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos – Vilniaus apskrities VMI veiksmus.

Apeliantas teisingai nurodė, kad VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintose Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse nėra numatyta, jog apie mokesčio permokos neįskaitymą iš mokesčio permokos mokesčių mokėtojui gali būti pranešta turto arešto aktu. Pagal Taisykles, mokesčių administratorius informuojamas sprendimais, pranešimais, taip pat numatyti atvejai, kai atskirą sprendimą priimti nereikia. Pagal Taisykles, atsisakymas grąžinti (įskaityti) mokestinę nepriemoką turi būti įformintas sprendimu (Taisyklių 41.3 punktas). Byloje nustatyta, kad tokio sprendimo Vilniaus apskrities VMI nepriėmė, tačiau pagal bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui iki Telšių apskrities VMI 2007 m. gegužės 16 d. priminimo sumokėti mokestinę nepriemoką gavimo (apeliantas nurodo šį priminimą gavęs 2007 m. gegužės 21 d.) nebuvo žinoma apie tai, jog mokesčių administratorius areštavo PVM permoką, iš kurios pareiškėjas 2007 m. sausio 11 d. prašymu prašė įskaityti mokestines nepriemokas, tarp jų ir nepriemokas Telšių apskrities VMI (1500 Lt GPM ir 88,65 Lt GPM delspinigių). Byloje esantis 2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktas Nr.14-28-2716 patvirtina, kad Įmonės vadovas V.V. su šiuo aktu susipažino, jam buvo įteikta šio dokumento kopija. Akte yra aprašyta, kad areštuojamą turtą sudaro piniginės lėšos – grąžintina PVM permoka (107376,89 Lt), taip pat nurodyta, kad šiam turtui nustatomi naudojimosi, valdymo ir disponavimo apribojimai. Taigi, iš akto turinio yra visiškai aišku, kad mokesčių administratorius nusprendė mokestinės nepriemokos įskaitymo neatlikti, PVM permoką areštavo. Areštas turtui buvo uždėtas per 30 dienų laikotarpį, per kurį pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies ir Taisyklių 40,41,46 punktų nuostatas turėjo būti priimtas sprendimas dėl pareiškėjo 2007 m. sausio 11 d. prašymo PVM mokesčio permoka įskaityti Įmonės mokestines nepriemokas. Byloje nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus apskrities VMI dėl pareiškėjo 2007 m. sausio 11 d. prašymo nepriėmė atskiro sprendimo ir jam įteikė 2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktą Nr.14-28-2716, pati savaime nėra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos – Vilniaus apskrities VMI neteisėtus veiksmus, nes apie neigiamą sprendimą, nors ir ne tuo būdu, kurį numato Taisyklės, Įmonei buvo pranešta (įteiktas turto arešto aktas). Pirmiau minėta, kad pagrindas pripažinti Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytą būtinąją viešosios atsakomybės sąlygą – neteisėtus valdžios institucijos veiksmus galėtų būti konstatavimas įstatymo nustatyta tvarka (teismo sprendimu), jog 2007 m. vasario 1 d. turto arešto aktas Nr.14-28-2716 buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.

Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjo prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo nepatenkino pagrįstai, kadangi pagal į bylą pateiktus įrodymus nenustatyta būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pareikštas reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos Įmonės savininkui V.V., kurią jis patyrė sužinojęs, jog mokesčių administratorius nepatenkino prašymo PVM mokesčio permoka įskaityti Įmonės mokestines nepriemokas, atlyginimo.

Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė neteisingai pritaikęs procesinės ir materialinės teisės normas.

Kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio (CPK 6.250 straipsnis). Taigi, V.V. individualios įmonės vadovo galimi dvasiniai išgyvenimai dėl mokesčių administratoriaus veiksmų ir galimi jo sveikatos sutrikimai yra asmeninio pobūdžio. Fizinis asmuo, turėdamas pagrindą manyti, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jam padaryta neturtinė žala, skundą teismui turi pateikti pats arba per įgaliotą atstovą teisės aktais nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 23, 24, 49, 50 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra juridinis asmuo – V.V. individuali įmonė (įregistruota juridinių asmenų registre 2002 m. vasario 11 d., įmonės kodas - 1832 18896). Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo fizinio asmens V.V. interesais Įmonė pareiškė neturėdama tam teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, skundą nagrinėjo iš esmės ir jį atmetė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punktas nustato, kad jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto Asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, skundas paliekamas nenagrinėtas. Tuo remdamasi kolegija panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą dėl neturtinės žalos V.V. atlyginimo ir šioje dalyje skundą palieka nenagrinėtą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio nuostatas, pašalinus sąlygą, dėl kurios buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka. Taigi, palikus šioje byloje nenagrinėtu skundą dėl neturtinės žalos V.V. atlyginimo, skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo V.V. gali paduoti pats arba per įstatymu nustatyta tvarka įgaliotą atstovą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 15, 22-24 straipsniai).

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimas pakeičiamas. Skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. V. individualios įmonės skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti. Skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo V.V. palikti nenagrinėtą. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasLaimė BaltrūnaitėRičardas Piličiauskas