Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-03-09 · Administracinė byla Nr. I-2446-662/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-09
Bylos Nr.
I-2446-662/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ina Kirkutienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
Pareiškėjas
AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Adm. byla Nr. I-2446-20/2007
Procesinio sprendimo kategorija 23; 25 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

sekretoriaujant Renatai Klezytei,dalyvaujant atsakovo atstovei Vilijai Plotnikovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto (toliau - Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktas) viršininko pavaduotojas 2006-11-24 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr.92 už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (toliau – vežėjas) skyrė 11 000 Lt baudą. Nutarime konstatuota, kad vežėjas 2006-11-07 į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu TE 413 iš Stokholmo atskraidino užsienietį – Bosnijos ir Hercegovinos pilietį A. O., gim. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos vizos. Tuo vežėjas nevykdė pareigos užtikrinti, kad užsienietis turėtų kelionės dokumentus (vizą), reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Šalies argumentai

Pareiškėja AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ padavė skundą (b. l. 3-7), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto viršininko pavaduotojo 2006-11-24 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr.92. Skunde nurodoma, jog nutarimas grindžiamas Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo bei ES Reglamento (EB) Nr. 539/2001 su vėlesniais pakeitimais nuostatomis. Jokios imperatyvaus pobūdžio prievolės ir, atitinkamai, atsakomybės už jos pažeidimus, Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija ir jos priedai vežėjui nenustato. ES Reglamento (EB) Nr. 539/2001 nurodymai, susiję su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į Europos Sąjungą, yra privalomi valstybėms narėms ir jų institucijoms, bet ne ūkio subjektams. Pagal nacionalinę teisę, atsakomybė už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. pažeidimą oro vežėjui kyla tada, kai jis pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Pagrindinis klausimas, keliamas byloje, susijęs su nurodytame įstatymo straipsnyje vartojama sąvoka „kelionės dokumentas“. Ją apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 p., kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“, viza nėra priskiriama kelionės dokumentams, todėl vežėjui nekyla pareiga tikrinti, ar įvežamas užsienietis ją turi. Jis privalo garantuoti tik užsieniečio paso buvimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktas prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime paaiškino (b. l. 30-31), kad nuostatos, numatančios vežėjo atsakomybę, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo įstatyme (2005-05-19 įstatymas Nr. X-214). Jos yra perkeltos ne tik iš Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, bet ir iš 2001-06-28 Tarybos direktyvos 2001/5l/EB „Dėl konvencijos, įgyvendinančios 26 straipsnio nuostatus, papildymo“. Šengeno įgyvendinimo konvencijos 26 str. l d. b p. aiškiai nurodo, kad vežėjas naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į susitariančių šalių teritoriją. Tai yra atsakomybės pagrindas. AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ savo skunde, kaip vieną pagrindinių nagrinėtinų klausimų kelia sąvokos „kelionės dokumentas“ apibrėžimo aiškinimą, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 p., tačiau nemini šio įstatymo 6 str., kuriame yra įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Vyriausybė nenustato kitaip. Tai yra konkrečiu nagrinėjimu atveju pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 „Dėl bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo“, Bosnijos ir Hercegovinos pilietis A. O. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos įvažiavimo viza. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad vežėjo prievolė apsiriboja kelionės dokumento patikrinimu netikrinant įvažiavimo vizos. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į Europos Sąjungą (taip pat ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui net neturi būti leista vykti prie valstybės sienos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2006-11-07 13.05 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu TE 413 iš Stokholmo (reisinis skrydis) buvo atskraidintas užsienietis – Bosnijos ir Hercogovinos pilietis A. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Švedijoje, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Vilniaus oro uosto PKP viršininko pavaduotojas 2006-11-24 nutarimu už įstatymo pažeidimą skyrė pareiškėjai 11 000 Lt baudą (b. l. 8-10).

Šį ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 19 straipsnyje reglamentuotos vežėjų pareigos vežant užsieniečius, 20 straipsnyje - vežėjų atsakomybė, 21 straipsnyje - įstatymo pažeidimo protokolas ir bylų nagrinėjimo terminai.

Įvertinus šias teisės aktų normas, darytina išvada, kad vežėjas, šiuo atveju AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, įveždamas užsienio pilietį į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį. Bauda neskiriama, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas.

Įvertinus teisės aktų normas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėta bendrovė padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų statymo 20 straipsnio 1 dalyje, nes ji tinkamai ir pilnai neužtikrino keleivių kelionės dokumentų tikrinimo. Byloje, esantys įrodymai patvirtina, kad Bosnijos ir Hercogovinos pilietis buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką be vizos (b. l. 33-41). Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti vežėją tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar jis turi reikalingus kelionės dokumentus atvykti į Lietuvos Respubliką.

Vežėjui gali būti neskiriama bauda, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog jai negali būti skiriama bauda pagal nurodytas Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismui svarbu nustatyti pareiškėjos kaltės klausimą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio nuostatas, pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką. Pareiškėjos argumentai, kad bendrovė, įlaipindama Bosnijos ir Hercogovinos pilietį į lėktuvą įsitikino, jog jis turi kelionės dokumentus, yra nepagrįsti, nes jis neturėjo vizos įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Esant šioms aplinkybėms taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja prievole patikrinti tik užsieniečio pasą, bet ne vizą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr.A11-223/2007 pažymėjo, jog viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną bei minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą.

Pareiškėja skunde teigia, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas nepateikia „kelionės dokumento“ sąvokos apibrėžimo, todėl ji turi būti aiškinama remiantis įstatymų analogiją. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymo Nr.3-147 „Dėl Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.

Taigi byloje neginčijamai yra nustatyta, kad Bosnijos ir Hercogovinos pilietis A. O. neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jam kirsti Lietuvos valstybės sieną, ir dėl to atsakovo pareigūnų nebuvo praleistas per oro uosto dokumentų kontrolės punktą. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos transporto pagrindų veiklos įstatymo 20 straipsnio taikymo prasme jis neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl konstatuotina, kad Vilniaus oro uosto PKP viršininko pavaduotojo 2006-11-24 nutarimas už įstatymo pažeidimą, kuriuo pareiškėjai skirta 11 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. , 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjos AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Laimutis AlechnavičiusTeisėjai Audrius BakaveckasIna Kirkutienė