Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nukentėjusiajai R. P., A. V. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo psichiatrui ekspertui Sigitui Simanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriam 2008-04-14 nuosprendžiu už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. (15 veikų) padarymą paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis; įtariamas padaręs tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2011-12-30, apie 17 val., namų kieme, (duomenys neskelbtini) Kaune, išprovokuoto konflikto metu tyčia įspyrė į dešinį šoną savo motinai R. P. ir sukėlė jai fizinį skausmą,

Be to, 2012-11-12, apie 13 val., namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune, išprovokuoto konflikto metu tyčia kumščiu sudavė keturis smūgius į kairį šoną savo motinai R. P., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, 2012-12-07, apie 17 val., namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune, išprovokuoto konflikto metu, rankoje turėtu televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu tyčia sudavė savo motinai R. P. penkis smūgius į krūtinės dešinę pusę, padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinėje ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad jos sūnus A. V. psichine liga serga jau aštuonerius metus. Kadangi sūnus gyveno atskirai, iš pradžių jo ligos nepastebėjo. Ligos požymius pastebėjo po mašinų vagystės nuosprendžio. Grįžęs iš psichiatrijos ligoninės, A. savavališkai pradėjo vartoti mažiau vaistų, sakydavo, kad jis sveikas, nepripažino savo ligos, gautus vaistus iš gydytojo išmesdavo, pats nusileidinėjo kraują, sau statydavosi lašines. Tai buvo pavojinga ne tik jam, bet ir namiškiams, kadangi jis serga hepatitu C ir mažakraujyste. Po to sūnus pradėjo kaltinti ją, kad ši jį nuodija butulinu, sakydavo, kad parduotuvėje užnuodytas maistas, ištisai būdavo neramus. Sūnus būdavo agresyvus ir jos atžvilgiu smurtavo. 2011-12-30 A. pradėjo sakyti jai, kad ji nori jį nunuodyti, todėl ji su savo sugyventiniu A. D. išėjo į lauką iškviesti policiją. Į kiemą išėjo, kad telefoninio pokalbio neišgirstų sūnus, tačiau A. pamatęs, kad ji kalba telefonu, pribėgo ir spyrė jai į šoną. Po spyrio ji pajuto fizinį skausmą, skaudėjo šoną. Vėliau, tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2012-11-12, sūnus ją vedėsi į banką pasiimti pinigų, sakydamas, kad ji turi milijonus. Dėl to kilo konfliktas ir jis jai keturis kartus sudavė kumščiu į šoną. Ji jautė fizinį skausmą. Trečią kartą t.y. 2012-12-07 vėl ją mušė dėl pinigų, pirmiausia smūgiavo rankoje laikytu televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu, o po to ranka į krūtinę. Nuo šių smūgių jai ant krūtinės liko mėlynės.

Liudytojas A. D. parodė, kad A. yra jo sugyventinės R. P. sūnus. Kartais jis būna normalus, kartais kliedi nebūtus dalykus. Sako, kad jam į galvą sudėti sensoriai, kad jis daro tai, ką jam pasako balsas galvoje, jam pasireiškia agresija, atrodo, kad jis puls ir suplėšys žmogų. Ir jo, ir R. atžvilgiu jis vartoja smurtą. Kartą, kai jie buvo abu lauke ir kvietė policiją, pribėgo Arnoldas ir trenkė kumščiais kelis kartus R. P. į krūtinę, per šonus. Po paskutinio A. išpuolio, R. P. buvo sužalota krūtinė.

Liudytojas L. A. parodė, kad jis yra A. D. draugas ir A. V. yra matęs tiek, kiek būdavo pas jį namuose. Iš A. ir R. pasakojimų žino, kad A. V. buvo R. sumušęs. Jam pačiam vieną kartą teko A. užlaikyti, kai R. P. išėjo pas kaimynus kviesti policijos.

Be nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, A. V. padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3280/12(02) nurodyta, kad R. P. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodomu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2012-12-07. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 48).

Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2013-01-17 akte Nr. 83TPK-21/2013 nurodyta, jog nusikaltimo padarymo metu A. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Nusikaltimo padarymo metu A. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su A. V. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. A. V. reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį gydymą bendrais pagrindais specializuotoje gydymo įstaigoje ( Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b.l. 69-73).

Teismo psichiatras ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdyje patvirtino 2013-01-17 ekspertizės aktą, paaiškino, jog A. V. negali būti apklaustas teisiamajame posėdyje, nes jam yra išlikę kliedesiai, jis nusiteikęs prieš motiną priešiškai, psichozinė būsena išlieka, jis negali savęs valdyti, yra socialiai pavojingas, yra reali grėsmė, kad kliedesiai, nukreipti prieš motiną, gali būti realizuoti. A. V. būtina gydyti specializuotoje įstaigoje, nes jis buvo gydytas atlikus bandomąją ekspertizę, taikant ambulatorinį gydymą, tačiau gydymui jis nepasiduoda, medikamentais nesinaudoja, simptomatika nemažėja ir labai maža tikimybė, kad tokia simptomatika sumažės po stacionaraus gydymo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. V. 2011-12-30, apie 17 val., namų kieme, (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu tyčia įspyrė į dešinį šoną savo motinai R. P. ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat, 2012-11-12, apie 13 val., namuose, (duomenys neskelbtini) Kaune, kumščiu tyčia sudavė keturis smūgius į kairį šoną savo motinai R. P., sukėldamas jai fizinį skausmą, taip pat, 2012-12-07, apie 17 val., namuose, Lazūnų g. 73-1 Kaune, rankoje turėtu televizoriaus nuotolinio valdymo pulteliu tyčia sudavė savo motinai R. P. penkis smūgius į krūtinės dešinę pusę, padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinėje t.y. sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. P. parodymais, duotais teisme, nes jie nuoseklūs, išsamūs, be to, jos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojai A. D. bei L. A., sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Tokie A. V. veiksmai atitinka požymius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo psichiatro eksperto paaiškinimus, konstatuotina, jog jis veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o taip pat negali jų suprasti bei juos valdyti ir šiuo metu, todėl yra įstatyminis pagrindas A. V. pripažinti nepakaltinamu (LR BK 17 str. 1 d.). Nepakaltinamas asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertų, įvertinusių A. V. ligos diagnozę, jo socialinį pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, skiria jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 17 str., 98 str. 1 d., 2 p., LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str.,

nutaria:

A. V., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, A. V. šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.