Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-10-26 · Administracinė byla Nr. A-756-1332-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2006-10-26
Bylos Nr.
A-756-1332-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
O. V.
Atsakovas
Kauno, Kauno teritorinei muitinei
Advokatai
Sigrida Eglė Šalūgaitė
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A16 - 1332 / 2006Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai O. V.,pareiškėjos atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei,atsakovo atstovei Jelenai Kulešovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. V. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėja O. V. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą, kuriuo ji atleista iš Kybartų geležinkelio posto inspektorės pareigų, grąžinti ją į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėja nurodė, kad ji atleista iš pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigūno pareigybė) nepagrįstai, nes jos pareigybė nebuvo panaikinta. Sprendžiant atleidimo iš pareigų klausimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji yra išsituokusi ir viena išlaiko sūnų, kuris yra antros grupės invalidas nuo vaikystės, be to, per daugiau nei dešimties metų darbo muitinėje laikotarpį nebuvo bausta drausmine tvarka. Ji turi specialų vidurinį išsilavinimą, tačiau jai buvo pasiūlytas nekvalifikuotas kiemsargio darbas, kai tuo tarpu kitiems muitinės pareigūnams, turintiems tokį patį išsilavinimą, pasiūlytos posto inspektorių pareigos. Taip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

II.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašė skundo netenkinti. Teigė, kad pareiškėja iš pareigų atleista pagrįstai. Jai buvo pasiūlytas kiemsargės darbas, tačiau ji nesutiko jį dirbti. Pareiškėja turi tik specialų vidurinį išsilavinimą, tuo tarpu posto inspektoriaus pareigybę galima užimti tik turint aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 1P-605 K panaikino, pareiškėją grąžino į tarnybą Kauno teritorinėje muitinėje bei priteisė jai 2567,70 Lt už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas nustatė, kad Kauno teritorinės muitinės postuose 2004 m. liepos 1 d. buvo 146 inspektorių pareigybės. Atsakovas pripažino, jog tiek pat jų buvo ir pareiškėjos atleidimo iš darbo dieną. Iš to padaryta išvada, kad pareiškėjos pareigybė nebuvo naikinama ir pareiškėja negalėjo būti atleista iš tarnybos muitinėje Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad pareiškėja muitinėje dirba daugiau nei dešimt metų, yra išsituokusi, viena prižiūri sūnų antros grupės invalidą, jos išsilavinimas yra specialus vidurinis. Kybartų geležinkelio poste paliktų dirbti I. Ū. bei B. L. išsilavinimas toks pat kaip ir pareiškėjos, jų visų kvalifikacija vienoda, tačiau pareiškėja turi pirmenybės teisę tęsti tarnybą, nes prižiūri šeimos narį, pripažintą antros grupės invalidu. Pagal Statuto 55 straipsnio 4 dalį muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai metu negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 3, 8, 14, 15 ir 18 punktuose nurodytais pagrindais. Nustatyta, jog aukštesnįjį išsilavinimą turi palikti dirbti V. M. bei A. N. Nors atsakovo pažymoje ir nurodyta, kad jie augina vaiką iki 3 metų, tačiau šie pareigūnai atostogų vaikui prižiūrėti nebuvo išleisti. Vadinasi jie pirmenybės teisės, lyginant su pareiškėja, tęsti tarnybą neturėjo. Pareigūnai D. A., G. K. ir D. S. neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo, atsakovas dokumentų, įrodančių, kad minėtų pareigūnų užsienyje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija nustatyta tvarka pripažinta, nepateikė. Tokiu būdu atsakovas galėjo pareiškėjai siūlyti tik kitas valstybės tarnautojo pareigas, ir jis nepagrįstai jai pasiūlė kiemsargio darbą. Pareiškėja neturi galiojančių drausminių nuobaudų, sistemingai kėlė savo kvalifikaciją. Todėl ji turi būti grąžinta į ankstesnį darbą.

IV.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja pagrįstai atleista iš tarnybos dėl jos pareigybės panaikinimo. Į laisvas valstybės tarnautojo A lygio pareigybes, atsiradusias nuo 2004 m. liepos 1 d. dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes neturi A lygio pareigybei reikalingo aukštojo universitetinio ar jam prilyginto išsilavinimo ir nesiekė jo įgyti. Posto inspektorėms I. Ū. ir B. L. pareigos buvo pasiūlytos atsižvelgiant į tai, kad šioms pareigūnėms iki teisės gauti senatvės pensiją liko mažiau kaip penkeri metai (2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Be to, šios pareigūnės pirmenybės teisę turėjo pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintų Rekomendacijų dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti, vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje, 3.1.2 ir 3.1.3 punktus. V. M. ir A. N. atostogų vaikui prižiūrėti nebuvo išleisti, tačiau šiems pareigūnams nuo 2004 m. liepos 1 d. buvo pasiūlytos pareigos vadovaujantis Darbo kodekso 132 straipsnio 2 dalimi. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė aplinkybių, susijusių su D. A., G. K. ir D. S. kvalifikacija. Siūlyti pareiškėjai aukštesnės kategorijos karjeros (statutinio) valstybės tarnautojo pareigų nebuvo teisinio pagrindo, lygiaverčių karjeros (statutinio) valstybės tarnautojo pareigų jai pasiūlyti nebuvo galima, o žemesnės kategorijos karjeros (statutinio) valstybės tarnautojo pareigų nebuvo, todėl pareiškėjai teisėtai buvo pasiūlyta laisva darbo vieta - kiemsargio darbas, atitinkantis jos turimą išsilavinimą. Tai, jog pareiškėja neturi galiojančių nuobaudų bei sistemingai kėlė savo kvalifikaciją, pagal galiojančius įstatymus nėra pagrindas ją palikti darbe. Be to, nors pareiškėja ir nebuvo bausta drausmine tvarka, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1997 m. vasario 18 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ji savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl to, kad ankščiau buvo neteista ir susitaikė su nukentėjusiuoju bei nepadarė žalos.

V.

Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašė apeliacinį skundą atmesti.

VI.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Muitinės departamento 2004 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 1B-151 struktūriniai pakeitimai teritorinėse muitinėse, dėl kurių buvo naikinama dalis pareigybių, buvo vykdomi nuo 2004 m. liepos 1 d. Nuo 2004 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas pareigybių sąrašas, patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 361. Pareiškėja informaciniu lapeliu buvo įspėta, kad jos pareigybė gali būti panaikinta nuo liepos 1 d. Todėl turi būti lyginamas pareigybių skaičius, buvęs iki šios datos ir po jos, o ne liepos 1 d. ir pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dieną. Iš byloje esančių įsakymų dėl pareigybių skaičiaus iki liepos 1 d. ir po liepos 1 d. (2004 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 1B-151, 2004 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 1P-149) bei kitų įrodymų nustatyta, kad pareigybių (taip pat ir posto inspektorių) skaičius sumažėjo. Pareiškėja 2004 m. liepos 1 d. iš tarnybos atleista nebuvo, kadangi tuo metu sirgo (iki 2004 m. liepos 27 d.), o vėliau jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (nuo 2004 m. liepos 28 d. iki 2004 m. rugsėjo 26 d.) (Statuto 55 straipsnio 3 dalis). Pažymėta, kad dėl pareiškėjos, kaip ir dėl kitų pareigūnų, atleidimo nuo liepos 1 d. 2004 m. birželio 30 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 1p-410k, tačiau dėl minėtų priežasčių pareiškėjos atžvilgiu įsakymas panaikintas (2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 1p-487k). Pareiškėja iš tarnybos turėjo būti atleista 2004 m. rugsėjo 27 d. Aplinkybė, jog ji šią dieną dirbo, o buvo atleista iš tarnybos kitą dieną, nereiškia, kad pareiškėjos pareigybė nebuvo panaikinta liepos 1 d. Teismas taip pat nurodė, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti kai mažinamas pareigybių skaičius Statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo normomis nereglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas (Statuto 1 straipsnio 2, 3 dalys, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis). Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius, pagal Darbo kodekso 135 straipsnį - jų kvalifikacija (išskyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei išrinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Analogiškai spręsti šį klausimą nurodyta ir Muitinės departamento 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintose Rekomendacijose dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje. Vienas iš pagrindinių rodiklių, lemiančių darbuotojo kvalifikaciją, yra jo išsilavinimas. Pareiškėjos išsilavinimas - aukštesnysis, todėl jos kvalifikacija žemesnė už tų darbuotojų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Pareiškėja dėl pirmumo teisės likti dirbti gali konkuruoti tik su tais darbuotojais, kurių išsilavinimas ir kiti kvalifikaciją apibrėžiantys rodikliai yra tokie patys, kaip ir jos, ir tik į tokias pareigas, kurios atitinka turimą išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti atvejai, kai buvo palikti dirbti asmenys, neturintys aukštojo universitetinio ar jam prilyginto išsilavinimo, ir konstatuota, kad pareiškėja jų atžvilgiu turėjo pirmenybės teisę. Tačiau atsakovas paaiškino, kad šie asmenys liko dirbti ne todėl, kad trūko tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, o jiems pritaikius teisės aktų nustatytas garantijas. Pareiškėjai, neturinčiai reikiamo išsilavinimo, šios pareigybės negalėjo būti pasiūlytos net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad minėtiems asmenims garantijos pritaikytos nepagrįstai ar nepakanka dokumentų, įrodančių jų išsilavinimo pripažinimą. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo pasiūlytos ne valstybės tarnautojo pareigos, o darbas pagal darbo sutartį, taip pat nedaro jos atleidimo neteisėtu, nes nesant laisvų pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančių pareigybių, ji galėjo būti atleista ir nepasiūlius jokio darbo (Statuto 54 straipsnio 1 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas, teismo sprendimas panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Teismas pripažino, kad pareiškėja iš tarnybos atleista teisėtai, todėl priėmė naują sprendimą - pareiškėjos skundą atmesti.

VII.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Onos V. prašymą, 2006 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujino procesą nagrinėjamoje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu ir perdavė bylą iš naujo išnagrinėti apeliacinio proceso tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 1B-151 patvirtina, jog rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje buvo vykdomi teritorinių muitinių struktūriniai pertvarkymai (I t., b. l. 48), 2004 m. gruodžio 3 d. Kauno teritorinės muitinės pažyma Nr. 23813 rodo, kad Kauno teritorinės muitinės inspektorių pareigybių skaičius nuo 2004 m. liepos 1 d. sumažėjo nuo 238 iki 146 (I t., b. l. 72). Tad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja atleista iš tarnybos dėl jos pareigybės Kauno teritorinėje muitinėje panaikinimo (ji atleista iš tarnybos vėliau nei 2004 m. liepos 1 d. tik dėl ligos ir atostogų). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, sprendžiant pareigūno palikimo dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, klausimą, yra jo išsilavinimas. Iš 2004 m. gruodžio 3 d. Kauno teritorinės muitinės pažymos Nr. 23813 matyti, kad Kauno teritorinėje muitinėje iš turinčių tokį patį kaip pareiškėja išsilavinimą (aukštesnįjį) asmenų po 2004 m. liepos 1 d. posto inspektoriais liko dirbti V. M. ir A. N. (I t., b. l. 19, 75). Atsakovas paaiškino, kad palikdamas dirbti šiuos pareigūnus jis vadovavosi Darbo kodekso 132 straipsniu, kuris nustatė, kad darbo sutartis su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų amžiaus, negali būti nutraukta, jeigu nėra šio darbuotojo kaltės. Tačiau muitinės pareigūnų atleidimą iš pareigų reglamentuoja Statuto 55 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad dėl pareigybės panaikinimo iš pareigų negali būti atleidžiamas muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu. Tokiu būdu pareiškėjos atleidimo iš pareigų metu muitinės pareigūnų atleidimą reglamentavusios teisės normos pareigūnų, kurie turėjo vaikų iki 3 metų amžiaus, tačiau nebuvo išleisti atostogų vaikui prižiūrėti, atleisti iš pareigų nedraudė. Pareiškėja pagal Darbo kodekso 135 straipsnį ir Muitinės departamento 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintas Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje (Statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nereglamentuoja) lyginant su minėtais pareigūnais pagal byloje esančius dokumentus turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti Kauno teritorinėje muitinėje (turi daugiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje ir viena prižiūri vaiką, pripažintą antros grupės invalidu), todėl svarstytina, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė aptartas materialines teisės normas, reglamentuojančias muitinės pareigūno teisę būti paliktam dirbti, kai dėl struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

VIII.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. kovo 9 d. nutartimi procesą byloje atnaujino galimai dėl netinkamo materialinės teisės normų – Darbo kodekso 135 straipsnio ir Muitinės departamento 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje“ (toliau – ir Rekomendacijų) – taikymo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, lyginant O. V. pirmenybės teisę likti darbe su V. M. ir A. N. Šiose, byloje atnaujinto proceso, ribose bylą teisėjų kolegija ir nagrinėja.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog muitinės pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. ir A. N. Kauno teritorinėje muitinėje dirbo posto vyresniaisiais inspektoriais ir jiems buvo nustatyta pareigybės A lygio 6 kategorija (t. 2, b. l. 126, 158). Tuo tarpu O. V. dirbo posto inspektore ir jai buvo nustatyta pareigybės A lygio 4 kategorija (b. l. 4). Darbo kodekso 135 straipsnis reglamentuoja pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, o į Rekomendacijas iš esmės perkeltos tos pačios nuostatos, kaip ir Darbo kodekso 135 straipsnyje bei Statuto 55 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos, nustatančios atvejus, kada muitinės pareigūnas negali būti atleidžiamas iš pareigų. Atsižvelgus į Statuto 54 straipsnio 1 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę užimti kitas, ne aukštesnes kaip to paties lygio ir kategorijos pareigas, panaikinus pareigybę, darytina išvada, jog šios materialinės teisės normos, t. y. Darbo kodekso 135 straipsnio ir Rekomendacijų nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų (valstybės pareigūnų) pirmenybę būti paliktiems darbe nagrinėjamuoju atveju turėtų būti taikomos tuomet, jei O. V. ir V. M. bei A. N. pareigos, kurias jie užėmė iki 2004 m. liepos 1 d., būtų buvę to paties lygio ir tos pačios kategorijos. Kaip jau minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog V. M. ir A. N. ėjo aukštesnės kategorijos pareigas, todėl Kauno teritorinėje muitinėje panaikinus dalį posto inspektorių pareigybių, O. V. pirmenybė likti darbe Darbo kodekso 135 straipsnio ir Rekomendacijų nuostatų aspektu negalėjo būti lyginama su V. M. ir A. N. Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendime, kurį pareiškėja prašo panaikinti, padaryta pagrįsta išvada, kad O. V. aukštesnės pareigybės negalėjo būti pasiūlytos net ir pripažinus, jog V. M. bei A. N. nepagrįstai buvo pritaikytos garantijos, numatytos Darbo kodekso 132 straipsnio 2 dalyje. Tad pareiškėjos prašymas panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

O. V. prašymą atmesti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė