Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 14 d. pagal BK 232¹ straipsnio 3 dalį - 11625 Lt bauda su 1/10 turto konfiskavimu; 2006 m. gegužės 22 d. bauda pakeista 46 parų areštu;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto ir 11625 Lt bauda;

3) Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį - 10 metų laisvės atėmimo; Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 26 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 7 dienų laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 2 metų 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimu,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 28 d., automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado „Swedbanko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. S. vardu, bei jos negrąžindamas teisėtam valdytojui ar naudotojui, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę su bekontakčio atsiskaitymo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, kurią 2020 m. lapkričio 30 d. Savanorių pr. 31, Vilniuje, šalia parduotuvės „Expres market“ perdavė R. B..

Be to, L. M. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 28 d., automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado I. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei Pro“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 799 eurų vertės, piniginę, kurioje buvo I. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir 300 eurų grynųjų pinigų, žinodamas šių daiktų savininkę, jai daiktų negrąžino ir tokiu būdu pagrobė svetimą I. S. priklausantį 1 099 eurų vertės turtą.

L. M. ir R. B. turėdami tikslą disponuojant neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. be I. S. žinios ir leidimo, pasinaudodamas neteisėtai įgyta mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenimis t. y. bekontakčiu atsiskaitymu prilietus kortelę prie mokėjimo aparato, 2020 m. lapkričio 30 d. 16.55 val. „Expres Market“ parduotuvėje, Savanorių pr. 68, Vilniuje, ir 17.07 val. UAB „Maxima LT“ parduotuvėje, Savanorių pr. 31, Vilniuje, inicijavo ir atliko finansines operacijas įgydamas prekių už 51,64 eurų sumą.

R. B. 2020 m. lapkričio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Savanorių pr. 31, Vilniuje, įgijo iš L. M. mobilųjį telefoną „Huawei P30“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 00.21 val. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 00.36 val., į telefoną įstatydamas jam priklausančio mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) sim kortelę, kurio vertė 799 eurų, iš anksto žinodamas, kad šis turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, po ko mobilųjį telefoną laikė pas save turėdamas tikslą telefoną realizuoti, iki kol 2021 m. kovo 1 d. mobilųjį telefoną savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikė policijos pareigūnams.

L. M. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado „Swedbanko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. S. vardu bei jos negrąžindamas teisėtam valdytojui ar naudotojui, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią 2020 m. lapkričio 30 d. Savanorių pr. 31, Vilniuje, šalia parduotuvės „Expres Market“ perdavė R. B.. Tą pačią dieną automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado I. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Huawei Pro“, kurio IMEI(duomenys neskelbtini), 799 eurų vertės, piniginę, kurioje buvo I. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir 300 eurų grynųjų pinigų, žinodamas šių daiktų savininkę, jai daiktų negrąžino, o be I. S. žinios ir leidimo, pasinaudodamas neteisėtai įgyta mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenimis t. y. bekontakčiu atsiskaitymu prilietus kortelę prie mokėjimo aparato, 2020 m. lapkričio 30 d. 16.55 val., „Expres Market“ parduotuvėje, esančioje adresu Savanorių pr. 68, Vilniuje, ir 17.07 val., UAB „Maxima LT“ parduotuvėje, esančioje adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, inicijavo ir atliko kartu su R. B. finansines operacijas įgydamas prekių už 51.64 eurų sumą. Kur yra mokėjimo kortelė dabar, jis nežino, tikriausiai su R. B. išmėtė. Kadangi buvo neblaivus nelabai pamena kur padėjo ir rastus piniginėje pinigus, t. y. 300 eurų, tikriausiai kartu su R. B. išleido alkoholiui. Piniginę išmėtė. Gailisi dėl šių įvykių ir prašo užbaigti šią bylą teismo baudžiamuoju įsakymu.

R. B. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. buvo su draugu L. Pavardės nežino, taip pat nežino, kur gyvena. Apie 16.55 val., atvyko kartu su juo prie parduotuvės „Expres Market“, esančios Savanorių pr. 68, Vilniuje. Atvyko su L. transporto priemone, juodos spalvos „BMW“, valst. nr. negali nurodyti. Prieš einant į parduotuvę pažįstamas L., pasakė kad turi „Swedbanko“ mokėjimo kortelę, kurią gali pasinaudoti. Jis pasakė, kad tą „Swedbanko“ mokėjimo kortelę rado pas save automobilyje, kadangi kažkas paliko jo automobilyje tą kortelę. Detaliai daugiau nieko nepasakojo. Matė, kad ant kortelės užrašytas moters vardas ir pavardė. Parduotuvėje L. išsirinko maisto, tiksliai ką jis išsirinko nurodyti negali, nepamena. Taip pat paėmė degtinės butelį. Priėjus prie kasų jis atsiskaitė „Swedbanko“ mokėjimo kortele, ją prilietus prie pinigų nuskaitymo įrenginio. Suprato ir žinojo, kad kortelė priklauso svetimam asmeniui, bet neatsisakė su ja atsiskaityti ir paėmęs kortelę palietė ją prie kortelių nuskaitymo įrenginio ir sumokėjo už prekes. Kiek tiksliai buvo nuskaityta nuo kortelės, jis nepamena. Toliau nusprendė nueiti į kitą parduotuvę „Maxima“, esančią Savanorių pr. 31, Vilniuje. Ten išsirinko degtinės butelį, ir priėjus prie kasų jis ir vėl atsiskaitė minėta „Swedbank“ mokėjimo kortele. Ar kortelę priėmė skaitytuvas, ar ne, jis nepamena. Toliau išėjus iš parduotuvės jis padavė L. kortelę. O jis jam davė mobilųjį telefoną „Huawei Pro“. Pasakė, kad taip pat rado telefoną. Jis telefoną pasiėmė. Tuo viskas ir pasibaigė. Telefonas šiuo metu pas jo pažįstamą, (duomenys neskelbtini) rajone. O mokėjimo kortelė pas minėtąjį L. L. nei telefono nei kito kontakto neturi. Su juo nebendrauja. Susitinka nebent atsitiktinai.

Papildomai apklaustas R. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. iš L. M. paėmė telefoną „Huawei P30“ žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Įstatydamas savo SIM kortelę į telefono aparatą, bandė jį įjungti ir juo pasinaudoti, bet telefono nepavyko įjungti. Laikė mobilųjį iki kol 2021 m. kovo 1 d. po pranešimo apie įtarimą, mobilųjį telefoną pateikė policijos pareigūnams. Su nukentėjusiąja jis asmeniškai atsiskaitė. Gailisi dėl šių veiksmų.

Liudytoja I. S. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apie 12.00 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), patikrinus „Swedbank“ elektroninę bankininkystę pastebėjo, kad nuo jos sąskaitos yra nuskaičiuoti pinigai už paslaugas, vieną kartą parduotuvėje „Maxima“, Savanorių pr. 31, Vilniuje, ir parduotuvėje „Express Market“ Savanorių pr. 68, Vilniuje, du kartus. Per tris kartus nuo jos sąskaitos buvo nuimta 50 eurų sumą. Ji savo „Swedbank“ mokėtojo kortelę (bekontaktė) kartu su pinigine (raudonos spalvos, gamintojo neprisimena, vertė 50 eurų), telefonu „Huawei P30 pro“ (telefono kaina 600 eurų, Imei: (duomenys neskelbtini)), pinigais 300 eurų, vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, (dokumentai išduoti jos vardu), prarado neaiškiomis aplinkybėmis. Galimai prarado 2020 m. lapkričio 28 d. Savo piniginės su joje esančias daiktais praradimą pastebėjo 2020 m. lapkričio 28 d. apie 21.00 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad piniginę su joje esančiais daiktais paliko (duomenys neskelbtini), savo automobilyje „Toyota Avensis Verso“, kadangi telefonas buvo įjungtas. 2020 m. lapkričio 30 d. nuvykus į savo kaimą automobilyje savo daiktų nerado. Paskambinus į telefoną, kurio nr. (duomenys neskelbtini), buvo įjungtas, bet niekas nekėlė ragelio. Supratusi, kad prarado ir galimai pametė savo piniginę su joje esančiais daiktais, dėl dokumentų praradimo kreipėsi į jas išdavusias įstaigas. Taip pat 2020 m. lapkričio 30 d. apie 14.30 val., ji savo banko kortelę užblokavo. Paskutinį kartą ji savo daiktus matė 2020 m. lapkričio 28 d. 20.00 val., būnat (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ji jų nematė. Kurioje tiksliai vietoje ji prarado savo daiktus, pasakyti negali. Iš kaimo važiavo automobiliu ir niekur sustojusi nebuvo. Neatmeta galimybės, kad piniginę galėjo prarasti, pamesti išlipant iš automobilio „BMW“ su kurio ji atvyko iki namų. Daugiau, ką nors apie įvykį pasakyti negali. Žala 50 eurų. Už prekės buvo atsiskaityta galimai laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 20.00 val. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 14.30 val.

Papildomai apklausta I. S. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. ji buvo sodyboje, (duomenys neskelbtini). Buvo ji, vyras A. S. (A. S.) ir jo draugas L. M.. Vakare, apie 20.00 val. jų į sodybą atvažiavo L. draugė A. su savo „BMW“. Valstybinio numerio nežino. Jie visi įsėdo į minėtąjį „BMW“ ir L. M. draugė juos visus išvežiojo po namus. Išvažiuojant iš sodybos susirinko visus daiktus. Ji pasiėmė savo telefoną, piniginę, kurioje buvo 300 eurų, smulkiomis kupiūromis (po 10, 20, 50 eurų). Tiksliai negali pasakyti, nežino. L. M. draugė juos pavežė iki namų, ji su vyru išlipo padėkojo ir nuėjo namo. Tą vakarą ji nežiūrėjo ar atsinešė su savimi telefoną ir piniginę, kadangi namuose jau visi miegojo ji patyliukais nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus, ji pradėjo ieškoti savo telefono, piniginės, kurioje buvo jai priklausanti banko kortelė, asmens tapatybės kortelė ir 300 eurų grynaisiais. Neradusi, neišsigando kadangi pagalvojo, kad paliko pažįstamo L. M. „BMW“. Tą rytą vyras dar bandė skambinti jai į mobilųjį, telefonas buvo įjungtas. Tada vyras paskambino pažįstamam L. M. ir paklausė, ar ji nepaliko telefono ir piniginės. Pastarasis atsakė, kad pažiūrės. O vėliau perskambino ir pasakė, kad jų daiktų automobilyje nėra. Tada bandė ieškoti savo daiktų sodyboje ir ten jų nerado. Pamanė, kad daiktus pametė lipdama iš L. M. draugės automobilio. Vėliau pastebėjusi, kad nuo jos sąskaitos yra nuimti pinigai, kreipėsi į banką dėl kortelės užblokavimo, taip pat kreipėsi į policiją. Pareiškimo dėl dingusio telefono ir piniginės nerašė, kadangi manė jog pametė. Bankas iš jos sąskaitos nuskaičiuotas sumas jai grąžino. Policija grąžino mobilųjį telefoną. Kadangi aiškus asmuo atsiskaitęs jos kortele už pirkinius, norėtų kad jis taip pat jai grąžintų 300 eurų buvusius piniginėje. Kokia žala jai padaryta iš viso, dar pasiskaičiuos ir jei nuspręs, pateiks ieškinį.

Papildomos nuotolinės apklausos tyrimo metu I. S. parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų, nori tik patikslinti, kad nusikalstamos veikos patirtą materialinę žalą asmenys jai atlygino, sumokėjo pinigais. Mobilusis telefonas ir piniginėje buvę pinigai jai grąžinti, nuo sąskaitos nuskaityti pinigai taip pat grąžinti. Materialinė žala atlyginta, civilinio ieškinio ji nereikš.

Iš 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. K.-O. tarnybinio pranešimo matyti, kad tarnybiniu telefonu susisiekus su nukentėjusiąja I. S. ši nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patirtą materialinę žalą asmenys jai atlygino.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apie 12.00 val. I. S. namuose, (duomenys neskelbtini), patikrinusi „Swedbank“ elektroninę bankininkystę pastebėjo, kad nuo jos sąskaitos yra nuskaičiuoti pinigai už paslaugos. Vieną kartą parduotuvėje „Maxima“, Savanorių pr. 31, Vilniuje, ir „Express Market“ parduotuvėje Savanorių pr. 68, Vilniuje, du kartus. Per tris kartus nuo jos sąskaitos buvo nuimta 50 eurų sumą. Banko kortelė yra bekontaktė. Už prekės buvo atsiskaityta galimai laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 20.00 val. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 14.30 val. Kas tai galėjo padaryti, ji nežino. Žala 50 eurų (b. l. 1-4).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti atlikta abonento (duomenys neskelbtini) (administratorius UAB „Tele2“) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinių analizė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 23.59 val. Susipažinus su gauta išklotine nustatyta, kad minėtu laikotarpiu abonentas mobiliojo ryšio (duomenys neskelbtini), bendravo su abonentais mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 459 kartus, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 42 kartus, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 19 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 kartų, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 kartų. Su devyniais skirtingais mobiliojo ryšio abonentais asmuo bendravo iki 5 kartų. Atlikus išklotinės analizę matyti, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) sujungimai užfiksuoti dažniausiai telekomunikacijos bokštuose, esančiose Vilniuje, Architektų g., Sietyno g., Šviesos g. veikimo zonose. Nustatyta, kad asmuo laikotarpiu 2020 m. gruodžio 1 d. 00:21:33 val. iki 2020 m. gruodžio 1 d. 00:36:45 val., kai savo SIM kortelę buvo įdėjęs į pareiškėjos dingusį mobiliojo ryšio telefoną, asmuo buvo telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad asmuo pasinaudodamas pareiškėjos bekontakte mokėjimo kortele atsiskaitęs už prekes parduotuvėse adresu Savanorių pr. 31, 68, Vilniuje laikotarpiu 2020 m. lapkričio 30 d. nuo 16.55 val. iki 17.07 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Prie šio bokšto asmuo jungėsi vieną vienintelį kartą. (b. l. 41-43).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu. Pateiktas vaizdo įrašas apžiūrėtas surašant vaizdo apžiūros protokolą. Apžiūros objektas yra CD laikmena su užrašu „201130Kasa.N18’’. Atidarius CD laikmeną, matome aplankalus su užrašu Nr. 1. ,,cam06’’, Nr. 2. ,,cam11’’, Nr. 3. ,,cam18’’. Atsidarius pirmąjį aplankalą matome 78 vnt. vaizdo įrašų, antrajame aplankale 82 vnt. vaizdo įrašų, trečiajame aplankale 78 vnt. vaizdo įrašų. Peržiūrėjus visus antrojo aplankalo vaizdo įrašus, nustatyta, kad tikslinga apžiūrėti yra 6 vaizdo įrašus iš visų pateiktų, kadangi juose yra užfiksuoti du asmenys neteisėtai pasinaudoję ne savo vardu išduota AB „Swedbank“ banko bekontakte mokėjimo kortele. Atsidarius aplankalą su užrašu ,,cam11’’ atsidarome vaizdo įrašą su užrašu ,,Event20201130164507011.avi’’ vaizdo įrašas 00.29 min. trukmės, kuriame matyti kaip į UAB ,, (duomenys neskelbtini)’’ parduotuvę ,,Express Market’’ esančią adresu Savanorių pr. 68, Vilniuje, įeina du vyriškiai. Vienas vyriškis dėvintis nosį, burną dengiančią veido kaukę, stambaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, avintys juodos spalvos batais. Kartu su juo eina vyriškis nedėvintis veidą dengiančios kaukės, liekno kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis žalios spalvos stiuke, dėvintis juodos spalvos kepure, mėlynos spalvos džinsais ir avintys rudos spalvos batais. Įėję asmenys eina link alkoholio skyriaus ir vaizdo įrašas baigiasi. Atsidarius kitą vaizdo įrašą su užrašu ,,Event20201130164509011.avi’’ vaizdo įrašas 00:31 min. trukmės, kuriame matyti, kaip minėti asmenys prieina prie kasos, antrasis vyriškis vilkintis žalios spalvos striuke nešasi glėbyje prekes ir padeda jas prie kasos arčiau pardavėjos ir laukia eilėje, vaizdo įrašas baigiasi. Atsidarius kitą vaizdo įrašą su užrašu ,,Event20201130164610011.avi’’ vaizdo įrašas 00.31 min. trukmės, kuriame matyti, kaip vyriškis vilkintis žalios spalvos striuke apeina savo draugą ir stovi arčiau išėjimo bandantys užsidengti burną ir nosį su striukės kalnierium, o vyriškis vilkintis juodos spalvos striukę laukia kol bus nuskanuotos prekės ir kairėje rankoje laiko banko kortelę. Pardavėjai nuskanavus prekes, vilkintis juodos spalvos striukę vyriškis bekontakte banko kortele atsiskaito už prekes ir dar paprašo, kad paduotų butelį degtinės, pardavėjai nuskanavus butelį asmuo vėl atsiskaito bekontakte banko kortele ir vaizdo įrašas baigiasi. Atsidarius kitą vaizdo įrašą su užrašu ,,Event20201130164711011.avi’’ vaizdo įrašas 00.31 min. trukmės, kuriame matyti kaip minėti asmenys susirenka prekes ir iš parduotuvės išeina vaizdo įrašas baigiasi. Atsidarius pirmąjį aplankalą su užrašu ,,cam06’’ ir atsidarius vaizdo įrašą su užrašu ,,Event20201130164624006.avi’’ vaizdo įrašas 00.31 min. trukmės, kuriame matyti vaizdas iš kitos kameros kurioje matyti kai minėti asmenys susirenka savo prekes ir vyriškis vilkintis žalios spalvos striuke nedėvintis veidą dengiančios kaukes labai nusišypso ir abu kartu iš parduotuvės išeina. Atsidarius trečiąjį aplankalą su užrašu ,,cam18’’ ir atsidarius vaizdo įrašą su užrašu ,,Event20201130164607018.avi’’ vaizdo įrašas 00.31 min. trukmės, kuriame matyti vaizdas kasos ir prekystalio, kuriame matyti, kai yra sudedamos prekės t. y. vyno butelis, sūris ir alaus butelis. Matyti, kaip pardavėja skanuoja prekes, o šalia pasiruošęs apmokėjimui matosi vyro ranka laikanti ,,Swedbank’’ banko kortelę, pardavėjai nuskanavus prekes matyti kai atsiskaitoma prilietus prie bankinio kortelių skaitytuvo bekontakte kortele. Tuomet vėl pardavėja pasisuka į lentynas kuriose yra sudėti stiprieji gėrimai ir iš lentynos paima ir nuskanuoja degtinės butelį ir tas pats vyriškis taip pat su tą pačia banko kortele atsiskaito už prekes ir vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 48-54).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas el. paštu iš parduotuvės UAB ,,Maxima’’. Atsidarius vaizdo įrašą su užrašu ,,53(30-11-20 17’06’33).avi’’, vaizdo įrašas 01.06 min. trukmės, kuriame nufilmuota ,,Maximos’’ parduotuvės kasa, kurioje matyti apsipirkinėjantys asmenys. Vaizdo įraše 00.15 min. matyti, kai vaikinas liekno kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dėvintis nosį, burną dengiančią veido kaukę, vilkintis žalios spalvos striuke, dėvintis juodos spalvos kepure, mėlynos spalvos džinsais ir avintys rudos spalvos batais su trimis baltom juostelėmis praeina pro kasą ir laukia prekių. Šalia jo pasirodo ir kitas vyriškis dėvintis nosį, burną dengiančią veido kaukę, stambaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, avintis juodos spalvos batais. Vyriškiai perka 2 vnt. „Karališkų“ koldūnų, degtinės butelį ir alavijų gėrimą, momentinį loterijos bilietą ir melioną. Antrasis vyriškis iš dešinės striukės kišenės ištraukia ranką ir į ją paima iš kitos rankos banko mokėjimo kortelę. Pardavėjai nuskanavus prekes, antrasis vyriškis už prekes atsiskaito prilietus prie bankinio kortelių skaitytuvo bekontakte banko kortele. Pirmasis vyras susirenka į glėby koldūnus, degtinės butelį ir alavijų gėrimą, antrasis vyras paima momentinį loterijos bilietą, pardavėjos padėta čekį ir melioną ir abu vyriškiai išeina. Vaizdo įrašę daugiau minėtų asmenų nesimato (b. l. 57-62).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 pro“, kuris pagal pakvitavimą grąžintas I. S. (b. l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už paprastą vagystę tam, kas pagrobė svetimą turtą slaptai, be šią veiką kvalifikuojančių požymių. Vagyste pripažįstamas neatlygintinis, neteisėtas svetimo turto pagrobimas turint tikslą jį pasisavinti, t. y. užvaldyti be savininko žinios ar leidimo.

BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).???

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad L. M. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, o R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji L. M. ir R. B. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, jų parodymus patvirtino nukentėjusiosios I. S. parodymai, protokolas-pareiškimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, kitų objektų apžiūros protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta L. M. ir R. B. nusikalstamus veiksmus ir jų kaltę dėl to visiškai įrodytus.

L. M. veika dėl neteisėto disponavimo mokėjimo kortele kaip elektronine mokėjimo priemone teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. L. M. veika dėl automobilyje rastų ir be leidimo pasisavintų teisėtam savininkui priklausančių daiktų, atitinka vagystės nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

L. M. ir R. B. bendri veiksmai dėl neteisėto mokėjimo kortelės panaudojimo be kortelės savininko leidimo teisingai kvalifikuotini pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

R. B. veiksmai dėl neteisėto turto įgijimo žinant, kad turtas buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, su tokiu proceso užbaigimu kaltinamieji sutiko. Teismas pripažino, kad kaltinamųjų L. M. ir R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Kaltinamasis L. M. su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo teismo leisti išmokėti skirtą baudą dalimis per vienerių metų laikotarpį. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis R. B. neprieštarauja, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo skirtą baudą leisti išmokėti per vienerių metų laikotarpį.

L. M. ir R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką įrodė atlygindami žalą nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. M. ir R. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, jie padarė bendrininkų grupėje, taip pat nusikalto būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, du prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis), praeityje teistas, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus padarė naujas nusikalstamas veikas. L. M. praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

R. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, vienas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis), praeityje teistas 4 kartus, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus padarė naujas nusikalstamas veikas. Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 109-112). R. B. nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Teismas įvertina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas dėl bausmės skyrimo (baudžiamojo kodekso 64 str., 58 str., 61 str.), atsižvelgia į visas reikšmingas aplinkybes ir pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltininkams paskyrus prokuroro siūlomas bausmes ir nustačius prašomą jų dydį.

Kaltinamieji prašė, kad skyrus baudas, jų mokėjimas būtų išdėstytas dalimis 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Teismas pažymi, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi atsižvelgęs į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Įvertinus kaltinamųjų turtinė padėtį, taip pat atsižvelgiant į skiriamų baudų dydį ir galimybes jas įvykdyti, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, užtikrinti bausmės realumą, teismas skiria trumpesnį nei kaltinamųjų prašomas baudos mokėjimo terminą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji L. M. ir R. B. prisipažino padarę nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamiesiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems L. M. (b. l. 179-181) ir R. B. (b. l. 130-132) tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendė:

L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 MGL dydžio baudą;

- 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 110 MGL dydžio baudą;

- 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 110 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtas bausme subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 270 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu galutinę bausmę L. M. skirti 180 MGL (9000 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 189 straipsnio 1 dalį ir skirti 70 MGL dydžio baudą;

- 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 110 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtas bausme subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 180 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. B. skirti galutinę 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – kompaktinį diską su įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Kaltinamieji, nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.