Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame posėdyje išnagrinėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 1 d., Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio Poskyrio viršininkas Rimvydas Versinskas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-67718380-16, kuriame nurodyta, kad D. B., pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.2, 222 punktų reikalavimus 2016 m. birželio 18 d., 11 val. 2 min., Anykščių r. sav., Mickūnų k., kelias Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, 45,2 km, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei nulaužtas medis. Įvykus eismo įvykiui, su kuriuo vairuotojas susijęs, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir nepasilikęs įvykio vietoje iš jos pasitraukė. Tokia savo veika D. B. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė. 2016 m. rugpjūčio 5 d. (penktadienį, po pietų) telefonu bylą nagrinėti paskirtai teisėjai Jolantai Gasparavičienei telefonu paskambino advokatas A. A., kuris žodžiu paaiškino, jog su juo bus sudarytas susitarimas ginti D. B., bei žodžiu informavo teisėją, kad advokatas atostogauja, todėl prašė bylos nagrinėjimą skirti rugsėjo mėnesiui, nurodė, jog pateiks į bylą susitarimą atstovauti D. B. bei prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau iki paskirto posėdžio datos, t.y. iki 2016-08-08, 9 val., teisme nebuvo gauti dokumentai, patvirtinantys, jog advokatas A. A. yra sudaręs susitarimą dėl D. B. atstovavimo, bei negautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms D. B. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog iš įvykio vietos nepasitraukė, ėjo pasiskambinti. Visas dienas iki eismo įvykio su draugu vertojo alkoholį. Birželio 17 dieną, alkoholio nevartojo. 2016-06-18 ryte, su G. S. nusprendė važiuoti į namus – Panevėžį. Sėdo už jam priklausančio automobilio vairo, o G. S. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Į Panevėžį važiavo pro Anykščius. Važiuojant iš Svėdasų link Anykščių, keliu Radiškis – Anykščiai - Rokiškis, pravažiavus tiltą per upę, staiga pradėjo mėtyti automobilį, ir automobilio nesuvaldė, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į pakelės medį, kuris nuo smūgio nulūžo. Prieš įvykstant eismo įvykiui, važiavo apie 80 km/h greičiu. Mano, kad vairuojamas automobilis užvažiavo ant kelkraščio, todėl jį ir sumėtė. Po smūgio suveikė automobilio oro pagalvės, dar šiek tiek pasėdėjome automobilyje ir iš jo išlipom. Apžiūrėjo automobilį, jis buvo stipriai apgadintas. Prie automobilio po įvykio dar pabuvo apie 15-20 minučių, tada su G. S. nusprendė eiti ieškoti pagalbos, kad galėtų kas parvežti į namus. Po įvykio nei jis, nei draugas nei policijai, nei medikams neskambino. Nuo smūgio buvo lengvai susižaloję – matėsi nubrozdinimai, skaudėjo krūtinę, galvą. Vėliau į medikus nesikreipė, nes nejautė jokių sužalojimų, liko tik nubrozdinimai. Kol dar buvo prie automobilio, prie jų buvo sustojęs kažkoks vyriškis, kuris paklausė, kas atsitiko, ar visi sveiki, pasakė, kad viskas gerai ir jis nuvažiavo. Kai išėjo ieškoti pagalbos, iš automobilio galėjo paimti kažkokius smulkius daiktus, automobilio raktelis liko automobilyje. Einant iš įvykio vietos, privažiavo policijos pareigūnai, kuriems nepasakojo kas įvyko iš tikrųjų. Policijos pareigūnams paaiškino, kad nei jis, nei draugas G. S. automobilio nevairavo, ir kad tame įvykyje nedalyvavo apskritai. Nurodė, kad automobilį be jo žinios galėjo paimti pažįstamas Jurgis, kuris ir galėjo vairuoti automobilį, o su draugu ėjo jo ieškoti. Viskas ką pasakojo policijos pareigūnams yra netiesa, visas aplinkybes išsigalvojo, kadangi bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą. Pripažino, kad 2016-06-18 vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

D. B. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais: 2016 m. rugpjūčio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 53P-67718380-16, 2016 m. birželio 18 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, foto lentelėmis, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2016-06-23 administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros 2016-07-20 raštu dėl padarytos žalos, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Be to, D. B. surašytas protokolas ir dėl to, kad jis, įvykus eismo įvykiui, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir nepasilikęs įvykio vietoje iš jos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog apie tai, kad padarė eismo įvykį D. B. suvokė. Tai patvirtina ir paties D. B. paaiškinimai, ir byloje esanti eismo įvykio schema, kurioje yra užfiksuotas transporto priemonės išsidėstymas po eismo įvykio bei automobiliui padaryti apgadinimai. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio D. B. policijai apie eismo įvykį nepranešė, o einant iš įvykio vietos, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems nepasakojo, kas įvyko iš tikrųjų. Policijos pareigūnams paaiškino, kad nei jis, nei draugas G. S. automobilio nevairavo, ir kad tame įvykyje nedalyvavo apskritai.

Tai yra objektyvūs duomenys, iš kurių teismas turi galimybę įvertinti, kaip D. B. suvokė ir įvertino eismo įvykį, tai yra, kad jis tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, jog padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis ir nulaužtas medis, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Iš byloje esančių duomenų – fotonuotraukų – akivaizdu, jog eismo įvykis nebuvo nežymus, nes D. B. priklausantis automobilis buvo stipriai apgadintas, šiai transporto priemonei dėl to, jog po eismo įvykio ji neatitiko techninių reikalavimų, buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, kad D. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Tokios prielaidos darytinos dėl paties D. B. elgesio, nes jei asmuo, aiškiai suvokdamas apie tai, jog padarė eismo įvykį, su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, bet klausiamas policijos pareigūno, tai paneigia ir nenurodo, jog tai būtent jis sukėlė autoįvykį ir jam reikalinga pagalba (ar telefonas pagalbai iškviesti), leidžia pagrįstai manyti, jog tokį veiksmą jis atliko sąmoningai ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog D. B. neabejotinai suvokė padaręs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia neatlikęs veiksmų, numatytų Kelių eismo taisyklėse, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad D. B. 2016 m. birželio 18 d., 11 val. 2 min., Anykščių r. sav., Mickūnų k., kelias Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, 45,2 km, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis bei nulaužtas medis. Įvykus eismo įvykiui, su kuriuo vairuotojas susijęs, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir nepasilikęs įvykio vietoje iš jos pasitraukė. Surašant protokolą D. B., jo padaryta veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnyje, teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, pažeidimų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes (eismo įvykio metu buvo padaryta žala gamtai). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nėra nustatyta D. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, D. B. už padarytus pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra skirtinos nuobaudos šių straipsnių sankcijose nustatytose ribose. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 27, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutaria:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16060124555.

Įpareigoti D. B. atlyginti padarytą 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) žalą valstybei.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 str. nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą