Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB "Toreza", atstovaujamos bankroto administratorės M. P., ieškinį atsakovei UAB "Topometra" dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-11-15 teismo nutartimi bankroto byloje patvirtintas įmonės kreditorių ir jų 101 363,84 Eur bendros sumos finansinių reikalavimų sąrašas. Prieš bankroto bylos iškėlimą susijusios šalys sudarė 2017-10-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Toreza“ pardavė priklausantį jai 3 958,50 Eur balansinės vertės lengvąjį komercinį automobilį FORD TOURNEO CONNECT 2011 m. gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Topometra“ už 1 500,00 Eur (su PVM). Sutarties pagrindu buvo išrašyta 2017-10-02 PVM sąskaita-faktūra TOR Nr.1066. Ieškovo teigimu, nei šabloninės formos sutartyje nei sąskaitoje-faktūroje atsiskaitymo už nupirktą automobilį terminai ir tvarka šalių reglamentuoti nebuvo. Apskaitos duomenimis nustatyta, kad 1 500,00 Eur sutarties kaina buvo šalių įskaityta į atsiradusius po sutarties sudarymo būsimus UAB „Topometra“ reikalavimus UAB „Toreza“. Visa parduoto automobilio 1 500,00 Eur kaina buvo šalių įskaityta į atsiradusius tik po 2017-10-02 vienarūšius priešpriešinius UAB „Topometra“ reikalavimus UAB Toreza“. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, 2017-10-02 nemokios įmonės turto pardavimu buvo užtikrintas būsimų UAB „Topometra“ reikalavimų įvykdymas, o susijusių šalių atsiskaitymas prieš pat bankroto bylos iškėlimą atliktas nesilaikant CK 6.930 str. 1 d. atsiskaitymo eiliškumo imperatyvo. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „Topometra“ nebuvo įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių/debitorių sąrašus. Be to, nustatyti UAB „Topometra“ išrašytų 2 050,00 Eur bendros sumos 2018-12-22 ir 2018-12-28 sąskaitų ginčijimo pagrindai (prekės parduotos ir darbai atlikti ne UAB „Toreza“ naudai). Be to, 2017-10-02 parduodama savo paskutinį neapsunkintą ilgalaikį turtą, UAB „Toreza“ turėjo įsipareigojimus užsakovui UAB „Avirtus“, kurio teismo patvirtintas 36 666,59 Eur sumos kreditorinis reikalavimas kildinamas iš UAB „Toreza“ netinkamo rangos sutarties vykdymo nuo 2017-07-28 ir yra didžiausias bankroto byloje.

Bankroto administratorės vertinimu, susijusių šalių nustatyta pardavimo kaina nagrinėjamu atveju yra daugiau nei dvigubai mažesnė už esančią rinkoje. Automobilis buvo UAB „Toreza“ įsigytas 2016-02-10 už 6 050,00 Eur (su PVM) iš tos pačios UAB „Topometra“, kuriai nuosavybės teisė į daiktą perėjo po įsipareigojimų pagal 2014 m. lizingo sutartį su AB SEB bankas visiško įvykdymo. 2016 m. pirkimo sutartyje užfiksuota 97 000 km rida, o 2017 m. pardavimo – 135 000 km. Automobilis buvo prižiūrimas sertifikuotame servise UAB „Inchcape Motors“, nustatyti 2017-03-20, 2017-04-21 ir 2017-05-04 remonto metu gedimai buvo nereikšmingi. Nedelsiant po pardavimo buvo atlikta automobilio 2017-11-20 techninė apžiūra. Atsiradęs dėl suteiktų susijusio asmens naudai paslaugų UAB „Inchcape Motors“ 56,79 Eur sumos reikalavimas liko nepatenkintas iki šiol ir yra įtrauktas į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą.

Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu Parko g. 31-66, Panevėžys, atsakovės vadovo adresu, kitu viešojoje erdvėje randamu atsakovės adresu, ir laikytini įteiktais atsakovei po 10 dienų nuo jų išsiuntimo antrą kartą Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (CPK 123 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, nepateikė, o ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-04-27 nutartimi ieškovei UAB „Toreza“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta M. P., nutartis įsiteisėjo 2018-05-08. Nuo 2011 m. UAB „Toreza“ įsteigimo įmonės vadovas buvo R. K., kuris nuo 2007 m. buvo ir UAB „Topometra“ vadovas. UAB „Toreza“ veikla yra statybos ranga, UAB „Topometra“ – geodeziniai matavimai. Ieškovės teigimu, pagal bankroto bylos iškėlimo dienos balansą, įmonės įsipareigojimai sudarė 56 822 Eur, pinigų likutis buvo nulinis, o 3 562 Eur turtą sudarė debitorinės skolos, iš kurių 1 791 Eur UAB „Avirtus“ skolos faktas paneigtas. Įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2017-05-24 aktu. 2018-11-15 teismo nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų 101 363,84 Eur bendros sumos finansinių reikalavimų sąrašas. 2017-10-02 buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Toreza“ pardavė priklausantį jai 2011 m. lengvąjį automobilį FORD TOURNEO CONNECT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Topometra“ už 1 500,00 Eur (su PVM). Sutarties pagrindu buvo išrašyta 2017-10-02 PVM sąskaita-faktūra TOR Nr.1066. Ieškovės teigimu, visa parduoto automobilio 1 500,00 Eur kaina buvo šalių įskaityta į atsiradusius tik po 2017-10-02 vienarūšius priešpriešinius UAB „Topometra“ reikalavimus UAB Toreza“, po bankroto bylos iškėlimo UAB „Topometra“ nebuvo įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių/debitorių sąrašus.

Kreditorių interesų gynimo taisyklės įtvirtintos CK IV skyriuje. Šiame skyriuje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnis), netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos (CK 6.68 straipsnis) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 straipsnis).

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus, o kai tokį reikalavimą pareiškia bankrutuojančios įmonės administratorius – jos kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus arba kreditorių reikalavimams patenkinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2011; 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Kadangi actio Pauliana suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui, ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Pagal CK 6.66 str. 3 d. ir 127 str. 1 d. bendras taisykles actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytas vienerių metų ieškininės senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal CK 127 str. 1 d. termino pradžios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK tiek kiti įstatymai. Pagal ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. nustatytas bankroto administratoriaus įpareigojimas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo 2017-05-24 dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, taigi actio Pauliana ieškininės senaties terminas nepraleistas.

Kaip minėta, pareiškiant Pauliano ieškinį jame yra privalu įvardinti ir konkretų kreditoriaus teisių pažeidimą, ir kreditoriaus reikalavimo konkretų dydį, taip pat įrodyti tokias aplinkybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu bankroto administratorės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kreditorių reikalavimo teisės ieškovei atsirado iki 2017-10-02 ginčijamo sandorio sudarymo dienos ir buvo patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje. Tokiu būdu, ieškovė įrodė, jog kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

CK 6.66 str. 1 d. numatyta, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal šią teisės normą „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei: 1) skolininkas sudaro sandorį, kuris, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; 2) kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 29, 2008 m.). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės kreditorių teisės pažeistos dėl įmonės turto pardavimo už daugiau nei dvigubai mažesnę už rinkos kainą, o šalių atsiskaitymo sandoris prieštaravo CK 6.930 str. 1 d. nustatytam atsiskaitymo eiliškumo imperatyvui. Tokiu būdu, kitiems kreditoriams buvo sutrukdoma bent dalinai patenkinti savo reikalavimus.

Kaip minėta, trečioji Actio Pauliana sąlyga yra ta, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22p.) Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėjo teisinę prievolę sudaryti ginčijamus sandorius.

Dar viena CK 6.66 str. įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga yra ir trečiojo asmens nesąžiningumas - kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 str. taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr.,pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

CK 6.930 ¹ str. 1 d. imperatyviai nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, ginčijamų sandorių šalių vadovas buvo tas pats asmuo, o akcijos priklauso artimiems giminaičiams. Abiejų šalių vardu sudarydamas sandorius vadovas žinojo ieškovės finansinę padėtį ir galimybę vykdyti prievoles, žinojo arba turėjo žinoti apie pirmesnės eilės kreditorius bei jo vadovaujamų įmonių valdomos nuo 2014 m. transporto priemonės techninę būklę ir tikrąją vertę. Duomenų apie viešą paskelbimą dėl turto pardavimo nėra, tačiau turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę kainą negu jo balansinė ir rinkos vertė. Dėl nurodyto sandorio sudarymo sumažėjo įmonės turtas o galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais nepadidėjo. Ginčijamais sandoriais pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas, tačiau užtikrinti būsimi susijusios atsakovės reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, jog sandorių šalys buvo nesąžiningos.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė įrodė , jog prieš bankroto bylos iškėlimą, esant kitų nemokios ieškovės kreditorių galiojantiems reikalavimams, susijusios šalys sudarė 2017-10-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsigijo priklausantį nemokiai ieškovei 3 958,50 Eur balansinės vertės automobilį už žymiai mažesnę nei rinkos - 1 500,00 Eur kainą, kurį buvo šalių neteisėtai įskaityta į atsiradusius po sutarties sudarymo vienarūšius priešpriešinius atsakovės reikalavimus ieškovei. Tiek automobilio pirkimo-pardavimo, tiek jo kainos įskaitymo sandoriai pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teisės ir interesus.

CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). CK 1.95 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė dėl momento, nuo kurio užginčytas sandoris laikomas negaliojančiu: toks sandoris negaliojančiu laikomas ab initio (nuo jo sudarymo momento).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė Actio Pauliana taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai pripažinti šalių sudarytą automobilio FORD TOURNEO CONNECT 2011 m. gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2017-10-02 pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento bei pripažinti šalių sudarytą laikotarpyje nuo 2017-10-02 iki 2017-12-28 1 500,00 Eur sumos vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, tenkintini.

Viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių yra restitucija. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašo restitucijos atlikimo sumokant ekvivalentą pinigais, kadangi jau nuo 2018-05-08 vyksta ieškovės bankroto procesas, kurio pagrindinis tikslas kiek įmanoma ekonomiškiau ir operatyviau patenkinti kreditorinius reikalavimus ir užbaigti bankroto procedūras; ieškovė jau patyrė turto pardavimo išlaidas o pakartotinis turto pardavimas, saugojimas, draudimas ir pan. neabejotinai suponuos papildomus kaštus absoliučiai nemokios ieškovės ir jos kreditorių sąskaita; ieškovė iki 2017-10-02 pardavimo jau patyrė automobilio tinkamos priežiūros kaštus, automobilis buvo parduotas geros techninės būklės ir yra atsakovės valdomas nuo 2017-10-02, jo esama techninė būklė nežinoma. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės prašomos restitucijos būdo taikymas užtikrins šalių grąžinimą į egzistavusią iki ginčijamų sandorių sudarymo turtinę padėtį bei visų kreditorių lygiateisiškumo atstatymą.

Tokiu būdu ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 3 958,50 Eur piniginė kompensacija už parduotą automobilį ir priteisiama 1 500,00 Eur įskaitymo.

Pagal 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai priteistinos 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 458,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovės priteistinas už ieškinį mokėtinas 123,00 Eur žyminis mokestis (CPK CPK 80 str.1 d. 1 p., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) ir sudaro 7,76 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,76 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnio).

Kadangi iš atsakovės valstybės naudai priteistas tiek žyminis mokestis (123,00 Eur), tiek procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,76 Eur), iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 130,76 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės BUAB "Toreza", į. k. 302655559, ir atsakovės UAB "Topometra", į. k. 300802430, sudarytą automobilio FORD TOURNEO CONNECT 2011 m. gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2017-10-02 pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Taikyti restituciją - priteisti ieškovės BUAB "Toreza", į. k. 302655559, naudai iš atsakovės UAB "Topometra", į. k. 300802430, 3 958,50 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) piniginę kompensaciją.

Pripažinti ieškovės BUAB "Toreza", į. k. 302655559, ir atsakovės UAB "Topometra", į. k. 300802430 sudarytą laikotarpyje nuo 2017-10-02 iki 2017-12-28 1 500,00 Eur sumos vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės UAB "Topometra", į. k. 300802430, ieškovės BUAB "Toreza", į. k. 302655559, naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) įskaitymo.

Priteisti ieškovei BUAB "Toreza", į. k. 302655559, iš atsakovės UAB "Topometra", į. k. 300802430, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 458,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB "Topometra", į. k. 300802430, 130,76 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.