Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas T. G. 2016 m. sausio 11 d. A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį dėl to, kad A. J. 2015 m. spalio 16 d. 21.00 val. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

A. J. teisme neprisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad nebūtų kvietusi policijos, jei to įvykio nebūtų, jei nebūtų sužalota. Buvo penktadienio vakaras, kartu su J. P. išgėrė vyno, po to jis netyčia ranka palietė mergaitę. Dėl ko ji sureagavo. Jis ją sugriebė už rankų, parvertė ant žemės, ant žemės buvo kraujo. Paskambino Ž. A.. Jis sakė kviesti policiją. J. P. smurtavo, dėl to ir kreipėsi į policiją. Pas tyrėją susitaikė, dėl to neišsiėmė abdukcijos. Ant riešo, alkūnės buvo hemoragijos. Iš nosies bėgo kraujas. Vaikai nemiegojo. Ž. A. laukė, kol atvyks tyrėjas, kol J. P. išveš į areštinę. Šiai dienai su J. P. gyvena toliau Gumbinės g. 66A. Ten J. P. namai. Ji gyvena pas jį. Hemoragijos neatsiranda iš karto, dėl to pareigūnai jų nematė. Ž. A. matė, kaip ji atrodė. Tyrėjas fotografavo kraują iš nosies. Pareigūnai atvyko labai operatyviai. Hemoragijos atsiranda po 4-6 valandų. J. P. jai smogė, nuo ko ji nukrito, iš nosies bėgo kraujas. Jis pripažino, kad smurtavo, atsiprašė. Hemoragijų pareigūnai galėjo ir nematyti. Buvo neblaivi, bet viską suvokė tinkamai. Ž. A. klausė, ar gali, būdama neblaivi, kviesti pareigūnus. Ji buvo su treningo viršutiniu švarkeliu. Pareigūnus kvietė gan greitai, jie greitai sureagavo. Melagingai pareigūnų nekvietė.

Liudytoja D. S. teisme parodė, kad spalio 16 d. įvykių nepamena, aplinkybių negali nurodyti. Jiems atvykus, moteris verkė, sakė, kad sumušė vyras. Gal matomų sužalojimų nebuvo, nepamena. Moteris rodė sužalojimus, buvo mėlynės. Nežino, ar ant abiejų rankų. Kraujo nepamena. Įvykio vietoje buvo kažkoks advokatas, vyras ir mažametis vaikas. Nepamena, ar vyras pripažino smurtavęs. Moteris blaivi nebuvo, tačiau orientavosi, buvo nervinga, bet susikalbėti pavyko. Vyras lyg buvo blaivus. Lyg vyras irgi buvo sužalotas, veidas subraižytas, bet įvykius gali ir maišyti. Rašydama tarnybinį pranešimą, geriau prisiminė. Pagal moters mėlynes, pasakojimą, mano, kad ji pagrįstai kvietė policiją. Pagarsinus liudytojos D. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino.

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad 2015-10-17 apie 22.48 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą vykti į smurtą šeimoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvyko su vyresniuoju patruliu V. B.. Nuvykus aplinka buvo tvarkinga. Matėsi, kad nukentėjusioji A. J. apsvaigusi nuo alkoholio. Jos sugyventinis J. P. miegojo su vaikučiais. Apklausiant A. J., ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis J. P., suduodamas rankomis, spirdamas į įvairias kūno vietas. Matėsi, kad nubrozdintos alkūnės, keliai. J. P. buvo blaivus, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK budinčią dalį išsiaiškinimui. Pats J. P. aiškino, kad savo sugyventinės nemušė, prieš ją nesmurtavo, o pati sugyventinė jam apibraižė veidą, suplėšė marškinėlius (16-17 b. l.).

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad nepamena spalio 16 d. įvykių. Smurto faktą pamena. Buvo atvykęs advokatas. Gautas iškvietimas, kad smurtauja vyras, pasitiko juos pranešėja. Sužalojimų nepamena. Nepamena, ar pagrįstai buvo kviečiama policija. Moteris buvo susijaudinusi. Nepamena, ar ji prašė medikų. Namie buvo advokatas, vyras ir mažamečiai vaikai. Vyras neprisipažino, kad smurtavo. Kraujo nepamena. Pagal pranešėjos parodymus, mano, kad pagrįstai buvo kviesti pareigūnai. Tos aplinkybės pasitvirtino. Su vyru vyko į komisariatą. Nepamena, ar vyro marškinėliai buvo suplėšyti. Gal jis susistumdė. Nepamena konflikto priežasčių.

Liudytojas J. P. teisme parodė, kad spalio 16 d. buvo konfliktas šeimoje. A. J. triukšmavo. Policija buvo kviečiama A. J., kad vyko konfliktas, triukšmavimas. Triukšmavo A. J., bet policiją ji kvietė dėl jo. Ji pradėjo konfliktuoti, koliosi necenzūriniais žodžiais, įvyko apsistumdymas tarp jo ir A. J.. Jis sėdėjo su vaikais, A. J. pradėjo lįsti prie jo, prašė nelįsti, susistumdė. Ji griebė jį, suplėšė marškinėlius, tai nustūmė ją į šoną, nes šalia buvo vaikai. Nuo jo pastūmimo ji nukrito, sužalota nebuvo. Nukrito ant grindų, atsitrenkė tik į grindis. Sužalojimų nebuvo, atsikėlusi nuėjo į virtuvę. Kraujo nematė. Policija atvyko už vienos valandos, gal už 30 min. Nežinojo, kad ji kvietė policiją. Atvyko nepažįstamas žmogus ir tada iškvietė policiją. Mano, kad A. J. neturėjo pagrindo kviesti policijos, ji buvo išgėrusi. Ji netinkamai suvokė aplinką, turėjo įtakos alkoholis. Jis buvo blaivus. Nežino ar ji melagingai kvietė policiją. Jis nebūtų kvietęs, nes ji pati buvo kalta. A. J. buvo išgėrusi, dėl to taip ir buvo. Dėl jo veiksmų pagrindo kviesti policiją nebuvo. Jis nebuvo kaltas. Dėl pastūmimo nebuvo pagrindo kviesti policijos. Į medikus ji lyg nesikreipė. Smurto žymių nematė, nes jį išvežė. Po paros laiko grįžus, matė, kad A. J. alkūnės ir kojos su mėlynėmis. Sužalojimai buvo nuo virtimo.

Liudytojas Ž. A. teisme parodė, kad A. J. jo pažįstama. Spalio 16 d. vakare jai paskambino A. J., pasakė, kad yra sumušta, prašė atvažiuoti. Privažiavo prie jos namų, išėjo į lauką, matė, kad sumušti keliai, alkūnės, dilbiai, buvo streso būklėje. Sakė, kad sumušė vaikų tėvas. Pasiūlė kreiptis į policiją arba nieko nedaryti. A. J. paskambino policijai, kartu įėjo į namą, prašė palydėti. Viduje buvo J. P., vyko žodinis konfliktas, kol atvyko pareigūnai. Atvykus pareigūnams, paaiškino, kas nutiko, parašė pareiškimą, pareigūnai išsivežė J. P., o jie laukė tyrėjo. Tyrėjas ant grindų užfiksavo į kraują panašias dėmes. A. J. sakė, kad J. P. mušė jai per sąnarius, daužė per galvą. Kraujas buvo iš nosies. Sužalojimai matomi, J. P. galėjo juos matyti. Ant dilbių matėsi patinimai. Kraujas matėsi ant grindų, buvo bandyta valyti. Buvo nepilnamečių vaikų, nežinon ar jie matė konfliktą. A. J. buvo neblaivi, pareigūnai nustatinėjo blaivumą abiem. A. J. dėl alkoholio galėjo viską suprasti, kalbėjo rišliai, įtakos neblaivumas neturėjo. Minėjo, kad jie gėrė abu. J. P. tiesiogiai nesutiko dėl smurto, nei pripažino, nei neigė. A. J. turėjo pagrindą kviesti pareigūnus. Pats patarė kreiptis į policiją, žino, kad pas juos tai ne pirmas smurto atvejis. Pareigūnai atvyko 10 min. bėgyje. Atvykę klausė, koks smurtas, pildė dokumentus, nustatinėjo neblaivumą, užfiksavo, kad moteris buvo sumušta.

Teismas, spręsdamas A. J. administracinės atsakomybės klausimą, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių AVPK pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, A. J. protokolu-pareiškimu, Šiaulių AVPK tarnybiniu pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, asmens blaivumo testo duomenimis, iš kurių matyti, jog A. J. 2015-10-16 23.02 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas, A. J. apklausos protokolu, nutarimu pripažinti nukentėjusiaja, D. S. apklausos protokolu, pranešimu apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolu, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro J. Trumpulio nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens sveikatos istorija, gydytojo įrašais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N62-231/2011).

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Analizuojant LR ATPK 186 str. turinį, matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė kyla tam, kas žinomai melagingi iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.

Nagrinėtinu atveju pati A. J. nurodė, kad buvo konfliktas su vyru, kurio metu ji buvo sužalota, dėl to kvietė policijos pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė tas pačias aplinkybes, kurias aiškino ir teismui, kas leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai viso tyrimo metu yra nuoseklūs ir jais remtis galima. Be to, A. J. parodymus patvirtino ir kiti liudytojai. Liudytoja D. S. nurodė, kad moteris buvo sužalota, rodė mėlynes, matėsi, kad nubrozdintos alkūnės, keliai, mano, kad ji pagrįstai kvietė policiją. Liudytojas Ž. A. taip pat teismui patvirtino, jog vakare jam paskambino A. J., pasakė, kad yra sumušta, prašė atvažiuoti, privažiavęs prie jos namų, matė, kad sumušti moters keliai, alkūnės, dilbiai, ji buvo streso būklėje. Šis liudytojas taip pat pažymėjo ir tai, jog A. J. turėjo pagrindą kviesti pareigūnus, jis pats A. J. ir patarė tai padaryti. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. B., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, teismui taip pat tvirtino, jog pagal pranešėjos parodymus, mano, kad pagrįstai buvo kviesti pareigūnai, nes tos aplinkybės pasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats J. P. patvirtino, jog tarp jo ir A. J. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastūmė A. J., po ko ši nukrito ant grindų, po paros laiko grįžęs iš areštinės matė, kad A. J. alkūnės ir kojos buvo su mėlynėmis. Tai, kad A. J. turėjo pagrindą kviesti policijos pareigūnus, patvirtina ir byloje esantys išrašai iš medicininių A. J. dokumentų, iš kurių matyti, kad 2015-10-16 A. J. kreipėsi į gydytojus dėl to, kad namuose ją sumušė vyras.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad A. J., naudodamasi įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, neturėjo aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo šia teise, t. y. nesuvokė, jog specialiųjų tarnybų pagalba jai yra nereikalinga. Kas rodo, kad nagrinėtinu atveju nėra būtinojo šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Ištirtų aplinkybių visumos analizė rodo, kad A. J. buvo sužalota, namuose susiklosčiusi situacija nebuvo įprastinė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju nepakanka įrodymų tam, kad A. J. veiksmuose būtų galima įžvelgti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, požymių.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė priteisti dėl vykimo į įvykio vietą patirtas išlaidas 20,71 eurų sumai, o administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta A. J., nutraukiama nenustačius, jog ji įvykdė administracinės teisės pažeidimą, prašymas priteisti išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą priteisti 20,71 eurų atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.