- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-255-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02129-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pluošto linija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gieteksa“
Civilinė byla Nr. e2A-255-252/2020 Proceso Nr. 2-08-3-02129-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pluošto linija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6774-902/2019 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Pluošto linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gieteksa“ dėl skolos priteisimo, Teismas, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Pluošto linija“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Gieteksa“ 8612,02 Eur skolą, 1893,97 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, jog šalių susitarimu UAB „Pluošto linija“ pagal 2016-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „Gieteksa“ siuvimo įrangą 17 795,47 Eur sumai. Šios sumos mokėjimas buvo išdėstytas lygiomis dalimis 7 mėnesių laikotarpiui - nuo 2016-05-25 iki 2016-12-23. 3. Ieškovė pripažino, kad atsakovė iki 2018-06-30 buvo sumokėjusi 7744,32 Eur, o likusi nesumokėta skolos dalis sudarė 10051,15 Eur. Ši suma fiksuota ir 2018-06-30 šalių Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte. 4. Ieškovė nurodė, kad 2018-11-09 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe pratęsti terminą, perleido reikalavimo teises į atsakovę UAB „Conlex“. UAB „Gieteksa“ UAB „Conlex“ sumokėjo 1439,13 Eur. Likusi skolos dalis sudarė 8612,02 Eur. Ieškovės ir UAB „Conlex“ paminėtas susitarimas nutrauktas 2019-04-29 ir ieškovė vėl tapo atsakovės kreditore. 5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei pateiktų sąskaitų - faktūrų mokėjimo terminai suėjo 2016 metų antrąjį pusmetį, todėl taikoma 2016-07-01 galiojusi palūkanų norma, t. y. 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Bendra palūkanų suma iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-14) sudaro 1893,97 Eur. Ieškovės teigimu šiuo atveju taikytina ir 8 procentų dydžio procesinių palūkanų norma už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-11-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB ,,Gieteksa“ 8612,02 Eur skolą, 26,46 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (8638,48 Eur) sumos nuo 2019-05-14 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,04 Eur bylinėjimosi išlaidų - UAB „Pluošto linija“. Išdėstė priteistos 8612,02 Eur skolos ir 26,46 Eur palūkanų, iš viso 8638,48 Eur skolos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui dalimis, mokant kiekvieną mėnesį po 360 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į UAB „Pluošto linija“ nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nustatė, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2019 m. lapkričio mėnuo, nurodė pirmąją įmoką 360 Eur, sumokėti iki 2019-11-30 įskaitytinai. Išaiškino, jog 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2019-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra išdėstomos, tačiau 194,04 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovė turi ieškovei sumokėti ne vėliau kaip iki 2020-02-13. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. 7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, gavęs ieškovės apeliacinį skundą, kuriame pažymima apie dalies bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymą, 2019-12-16 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės 417,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą – ieškovei. Įpareigojo atsakovę UAB ,,Gieteksa“ papildomai priteistų 417,84 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ieškove sumokėti ne vėliau kaip iki 2020-02-13. 8. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad UAB ,,Pluošto linija“ pagal 2016-05-12 PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei UAB ,,Gieteksa“ siuvimo įrangą 17 795,47 Eur sumai bei atsižvelgęs į tai, kad paminėtos sąskaitos - faktūros apmokėjimo terminui pasibaigus, atsakovė ieškovei liko skolinga 8612,02 Eur, sprendė, kad yra pagrindas priteisti šią skolą ieškovės naudai. 9. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 8 procentų metines palūkanas teismas pasisakė, kad nustatyta, jog teisės į palūkanas atsiradimo metu (2016 m. antrąjį pusmetį) vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu. 2016 m. antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procento, todėl nagrinėjamu atveju palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina palūkanų norma sudaro 8,00 procentus. Tačiau teismas, įvertinęs prievolės pobūdį (prekių pardavimas), padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, taipogi šią sumą palyginęs su reikalaujamų palūkanų suma (apie 22 procentai neapmokėtos skolos), sprendė, kad ieškovės paskaičiuotos palūkanos yra per didelės ir neprotingo dydžio. 10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pilną neatsiskaitymą su ieškove lėmė finansiniai sunkumai, atsakovė prievolės nevengė vykdyti (su ieškove dalinai atsiskaitė, likusios apmokėti sumos neginčija). Teismas pasisakė, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėjo nuostolių dydžio dėl prievolės neįvykdymo, ieškovė rašytinių raginimų atsakovei apmokėti susidariusį įsiskolinimą, kur būtų pateikti jos paskaičiavimai dėl faktiškai patiriamų nuostolių ir apie būtinybę pradėti atsakovei skaičiuoti palūkanas neteikė, dėl ko pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog jos atsakovei už prievolės neįvykdymą paskaičiuotos palūkanos yra protingo dydžio ir nėra per didelės. 11. Teismas, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, papildomai įvertinęs ir tai, kad atsakovė iš dalies su ieškove atsiskaitė pervesdama net 9183,45 Eur sumą, nors nėra geros turtinės padėties ir pati ieškovė šioje byloje neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sprendė, kad ieškovė nelaiko, jog atsakovė vengia vykdyti prievolę. 12. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog 2019-04-29 UAB ,,Conlex“ reikalavimų perleidimo sutarties su UAB ,,Gieteksa“ nutraukimas ir reikalavimų perleidimo sutarties sudarymas su UAB ,,Pluošto linija“ (nauju kreditoriumi), numatė tik negrąžintos 8612,02 Eur skolos perleidimą naujam kreditoriui, tačiau nenumatė perleidimo palūkanų už ankstesnį laikotarpį, kaip nuostolių pradiniam kreditoriui atlyginimo, todėl darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas nuo 2016-12-24 nepagrįstas. 13. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 26,46 Eur palūkanų nuo 2019-04-30 (sutartinių santykių su UAB „Conlex“ pabaigos) iki 2019-05-13 (reikalavimų priteisti įsiskolinimą teismui pateikimo) imtinai (14 dienų) už negrąžintą 8612,02 Eur dydžio skolą, o likusią ieškovės reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė. 14. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas tenkino pilna apimtimi, t. y. atsižvelgęs į Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą - 8,00 procentus nuo priteistos (8638,48 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-05-14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 15. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės balanso duomenis dėl jos skolinių įsipareigojimų, viso 82 817,46 Eur sumai, sprendė, kad ji neturi galimybės iš karto sumokėti visą ieškiniu priteistą skolos sumą bei įvertinęs ieškovės interesus laiku gauti tinkamą prievolės įvykdymą, iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir priteistos pinigų sumos (8638,48 Eur) mokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 360 Eur, pirmosios įmokos mokėjimo terminą nustatant nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Pluošto linija“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-13 sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo, skolos išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - priteisti 1893,97 Eur palūkanų, atmesti atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 744,20 Eur sumai pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. 17. Mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl palūkanų priteisimo ir skolos išdėstymo yra priimtas netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, įrodymų bei nukrypstant nuo teismų praktikos. 18. Pabrėžia, kad ginčo šalių susitarimu, galutinis prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2016-12-23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos, kadangi ieškovė byloje neįrodinėjo savo patirtų nuostolių dydžio, į bylą neteikė raginimų sumokėti skolą ir pan. 19. Pabrėžia, kad pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos ir šių palūkanų kaip nuostolių nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo atsiradimo fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos kontekste. 20. Nurodo, kad ieškovė nereikalavo atlyginti jos patirtus nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos ir prašė priteisti tik įstatymo nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo. 21. Palūkanų mažinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.37 straipsnio 3 dalyje ir teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas bei tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams. Ieškovė neturėjo pareigos įrodyti, kad įstatymu nustatyto dydžio palūkanos yra protingo dydžio ir nėra per didelės. 22. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas ieškovės naudai kompensuojamąsias palūkanas ne nuo prievolės neįvykdymo dienos 2016-12-24, o nuo 2019-04-30, nepagrįstai šią išvadą grindė ieškovės ir UAB „Conlex“ 2018-11-09 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpiu (iki 2019-04-29), nes nutraukus Reikalavimo teisių perleidimo sutartį reikalavimo teisė tiek dėl skolos, tiek dėl kompensuojamųjų palūkanų į skolininkę grįžo pradiniam kreditoriui. Todėl apeliantė turi reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir į kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2016-12-24 iki kreipimosi į teismą dienos. 23. Teismas, išdėstydamas skolos mokėjimą, vadovavosi pusės metų senumo duomenimis apie atsakovės kreditorius. Mano, kad atsakovės pateikta suvestinė lentelė su išvardintais kreditoriais ir kreditoriniais įsipareigojimais 2019-06-30 duomenimis neatitinka tikrovės, įsiskolinimų dydis nėra patvirtinamas jokiais buhalteriniais ar kitais dokumentais. Skola ieškovei yra mažesnė nei nurodoma suvestinėje, kaip ir įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kiti įsipareigojimai yra įprastiniai kiekvieno ūkio subjekto, vykdančio ekonominę veiklą, todėl tai nesudaro pagrindo paneigti apeliantės teisę atgauti skolą, kurios atsakovė nemoka daugiau kaip 3 metus. 24. Be to, atsakovė neteikė jokių įrodymų apie jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Teismas neatsižvelgė ir į teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą šioje situacijoje, į tai, kad atsakovės pareiga mokėti įsiskolinimą tęsiasi nuo 2016-12-23. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė neatliko jokių mokėjimų, nors skolos neginčijo. 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Gieteksa“ prašo jį atmesti ir palikti ginčijamą sprendimą nepakeistą. 26. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl kompensuojamų palūkanų. Teigia, kad įrodė jog neturi galimybės iš karto sumokėti visą ieškiniu priteistą sumą. Atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų valstybei, nesumokėtų mokesčių forma, todėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymas atitiktų visų kreditorių teisėtus interesus ir toks procesinis sprendimas užtikrina tiek skolininkės, tiek kreditorės interesų pusiausvyrą. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 28. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2020-01-06 pažymą apie UAB „Gieteksa“ įsiskolinimus valstybės institucijoms. 29. Ribojimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo vertinimu, pateikta pažyma yra susijusi su apeliaciniame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Kadangi ieškovė turėjo galimybes pareikšti savo nuomonę dėl šio įrodymo ir jo priėmimas bylos nagrinėjimo užvilkins, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pažyma priima ir vertintina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis). 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Pluošto linija“ pagal 2016-05-12 PVM sąskaitą -faktūrą serija (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei prekių 17 795,47 Eur sumai. PVM sąskaitoje – faktūroje pažymėta, kad skola apmokama iki 2016-12-23 pagal nurodytą grafiką, t. y. lygiomis dalimis (po 2224,44 Eur, o nuo 2016-08-25 po 2224,43 Eur) per 7 mėnesius. Atsakovė iki 2018-06-30 sumokėjo dalį sumos, t. y. 7744,32 Eur. 2018-06-30 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kad skolos likutis 10 051,15 Eur. Ieškovė 2018-11-09 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido UAB „Conlex“ reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus sutartinių santykių su atsakove. Atsakovė UAB „Conlex“ sumokėjo 1439,13 Eur (2018-12-11 - 150 Eur; 2019-02-14 - 1000 Eur, 2019-04-05 - 289,13 Eur). Reikalavimo perleidimo sutartis nutraukta 2019-04-29. Atsakovės skolos likutis ieškovei pagal paminėtą sąskaitą – faktūrą yra 8612,02 Eur. 31. Kadangi ginčo tarp šalių dėl skolos dydžio, jos pagrindo, pradelsto atsiskaityti laikotarpio ir procesinių palūkanų, nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir priteistų sumų išdėstymo. 32. Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2006-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006). Taigi šios palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją - minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kompensuojamų palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina palūkanų norma sudaro 8,00 procentai. 33. Galimybė ir teisė mažinti kompensuojamąsias palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies. Kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant įvardytos materialiojo įstatymo normos esmę ir prasmę, byloja, jog, minėtos įstatymo nuostatos reiškia, kad: pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (LAT 2013-01-08). 34. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ginčijamo teismo sprendimo motyvai dėl reikalavimo priteisti įstatymu nustatyto dydžio kompensuojamas palūkanas (1893,97 Eur) nepagrįstumo yra prieštaringi, neatitinka pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos. Teismo išvada pasisakant dėl šio reikalavimo, kad ieškovė nelaiko, jog atsakovė vengia vykdyti prievolę prieštarauja ieškovės pasirinktam savo teisių gynybos būdui – kreiptis teisminės gynybos dėl nevykdomos prievolės, jos pozicijai bylos procese ir faktinėms aplinkybėms, kad prievolė nėra įvykdyta iki šiol, nors terminas jau įvykdyti pasibaigė dar 2016-12-23. 35. Teismo vertinimas, kad kompensuojamųjų palūkanų dydis sprendimo priėmimo dienai sudaro 22 procentų nuo atsakovės neapmokėtos sumos, nėra pagrindas reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų laikyti nesąžiningu ar prieštaraujančiu ginčo šalių interesų pusiausvyros principui. Tokia procentinė kompensuojamų palūkanų išraiška susidarė būtent dėl atsakovės neveikimo, t. y. atsakovė prievolės ieškovei neįvykdo daugiau kaip treji metai. Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes ženkliai sumažinti skolinius įsipareigojimus ir atitinkamai sumažinti kompensuojamų palūkanų sumą. Ieškovei perleidus reikalavimo teisę UAB „Conlex“, atsakovė teikė skolos apmokėjimo grafiką, nors kreditorė su tokia mokėjimų išdėstymo tvarka nesutiko, tačiau atsakovė taip ir nesumokėjo nuo 2019-04-30 nė vienos įmokos, nors ir deklaravo, kad į mėnesį gali mokėti po 289,13 Eur. 36. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, reikalaudama kompensuojamųjų palūkanų CK 6.261 straipsnio pagrindu, kreditorė neturi pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dėl kreditorės netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų, ar reikšti atskiro reikalavimo dėl nuostolių priteisimo. Tokio reikalavimo tenkinimo apimčiai taip pat jokios reikšmės neturi ir pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovė reikšdama ieškinį neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ar, kad skolininkė turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. 37. Pabrėžtina, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Atsakovė, kaip verslo subjektas, kuriam keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai jo veikloje, finansinius įsipareigojimus ieškovei prisiėmė laisva valia, todėl turėjo suprasti, kad nebendradarbiaudama su kreditore, neieškodama būdų ir susitarimo galimybių, kai skoliniai įsipareigojimai pradelsti daugiau nei trejus metus, prisiima riziką dėl galimų prievolės neįvykdymo padarinių taikymo. 38. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 8 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra pagrįstas tiek teisiniu reguliavimu, tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis dėl skolininkės netinkamai vykdomos prievolės. 39. Pirmosios instancijos teismas nors ir laikė, kad ieškovės apskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos yra neprotingai didelės, tačiau nepasisakė dėl jų dydžio mažinimo, o šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies tuo pagrindu, kad kompensuojamosios palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2019-04-30, t. y. nuo reikalavimo į atsakovę perleidimo UAB „Conlex“ pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. 40. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už ieškovės jai perduotas prekes įsipareigojo atsiskaityti iki 2016-12-23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kompensuojamųjų palūkanų pradžios skaičiavimo momentą sieti su ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio įsipareigojimais pagal trijų mėnesių terminui sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, skirtingai nei nurodė teismas, pradinė kreditorė naujai kreditorei šios sutarties galiojimo laikotarpiui buvo perleidusi visas savo, kaip kreditorės, reikalavimo teises. Tai, ką atsakovė pagal šią sutartį įvykdė naujai kreditorei, ieškovė nereikalauja ir atsakovės skolą UAB „Conlex“ sumokėta suma atitinkamai sumažino. 41. Priešingai nei vertino, pirmosios instancijos teismas, laikinas kreditorių pasikeitimas, nepaneigia, ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą, pagrįstumo, nes kaip teisingai nurodo apeliantė nepaisant kreditoriaus pasikeitimo atsakovės prievolė ieškovei išliko, nes ji nebuvo įvykdyta. 42. Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą iki bylos iškėlimo teisme dienos. Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš apeliantės į bylą pateikto įsiskolinimo ir palūkanų apskaičiavimo lentelės, matyti, kad į reikalaujamą palūkanų sumą įskaičiuota ir diena, kai buvo priimtas jos ieškinys ir nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalaujama kompensuojamų palūkanų suma 1893, 97 Eur mažinama 1,89 Eur ir iš atsakovės priteisiama 1892,08 Eur kompensuojamų palūkanų suma (nuo 2016-12-14 iki 2019-05-13 imtinai). 43. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistų sumų išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui yra nepagrįstas. 44. CPK 284 straipsnio 1 dalis įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Taikant šią normą reikšmingas tiek šalių interesų pusiausvyros principas, tiek įstatymo leidėjo reikalavimas, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, nes jo vykdymo delsimas šalims gali turėti neigiamų padarinių. 45. Taigi, sprendimo vykdymo išdėstymas turėtų būti taikomas tik išimtiniu atveju, kai asmuo tikrai negali iš karto pradėti vykdyti sprendimo, o kita šalis dėl geros turtinės padėties gali palaukti tam tik laiko tarpą iki teismo sprendimo įvykdymo. Ar ieškovės ir atsakovės finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovės finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis. 46. Pagal atsakovės pateiktus finansinius dokumentus už 2018-2019 m. II ketvirčio (įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pažymas apie įsiskolinimus, įskaitant ir pateiktą su atsiliepimu) galima spręsti, kad UAB „Gieteksa“ finansinė padėtis yra sudėtinga, įmonė įregistruota 2016-02-19, vos po trijų mėnesių, t. y. 2016-05-12 ji prisiėmė 17 795,57 Eur vertės įsipareigojimą ieškovei, jau nebevykdydama įsipareigojimų ieškovei, 2017-11-13 pasiėmė 25 000 Eur kreditą iš kredito unijos, kurį įsipareigojo grąžinti 2022-10-30, tą pačią dieną sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įsipareigodama mokėti 459 Eur per mėnesį. 47. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2019-06-30 įmonės skolos už buvusią nuomą, ieškovei, kredito unijai, Sodrai, VMI, ir pačiai įmonės direktorei (vienintelei akcininkei) sudaro net 82 817,46 Eur , o skolos VMI ir Sodrai 2020-01-06 - beveik 6000 Eur. 48. Tokią finansinę būklę preliminariai vertinant pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, atsakovė galėtų būti laikoma nemokia. Atsakovė nepagrindė, kaip ketina atsiskaityti su kreditoriais, kiek įmonė planuoja gauti pajamų 2020 - 2022 m. ir kokiais pagrindais. Akivaizdu, kad atsakovė per pakankamai trumpą laikotarpį prisiėmė ženklius finansinius įsipareigojimus, kurių vykdymas nuo pat pradžių buvo apsunkintas, o objektyvių duomenų, kaip ketina pagerinti įmonės finansinę padėtį, kai ją slegia tokios apimties skolos, byloje nėra. 49. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie tai, kad skolininkės finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir kitos šalies interesai, kuri skolą siekia atgauti daugiau nei trejus metus. 50. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kompensuojamų palūkanų priteisimo klausimus bei procesinės teisės normas nustatančias galimybę išdėstyti sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 51. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos apeliacine tvarka išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. 52. Pirmos instancijos teismas 2019-12-16 papildomu sprendimu priteisė ieškovei 417,84 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą). Šio sprendimo apeliantė neskundžia, todėl jis lieka galioti, nes yra įsiteisėjęs ir pirmos instancijos teismas vadovaudamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu turėjo teisę priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios nebuvo priteistos ginčijamu sprendimu. Apeliantas nuo dalies apeliacinio skundo nėra atsisakęs, todėl teismas pakeitus teismo sprendimą, perskirsto pirmosios instancijos teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į papildomu sprendimu priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 744,20 Eur bylinėjimosi išlaidų - 236 Eur žyminio mokesčio ir 508,20 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 99,9 procentų, tai iš atsakovės ieškovei priteisiama 743,46 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 ir 98 straipsniai). Kadangi 2019-12-16 papildomu sprendimu yra priteista 417,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl pakeitus sprendimą priteistinas skirtumas 325,62 Eur (743,46-417,84). 53. Ieškovė sumokėjo 43 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir rašytiniais įrodymais pagrindė, kad patyrė 484 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, teismas šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl atsižvelgus į tai, kad tenkinta 99,9 procento apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės 526,47 Eur priteisia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 ir 98 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, nutaria : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-13 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Gieteksa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8612,02 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų dvylikos eurų 2 ct) skolą, 1892,08 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 8 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos (10504,10 Eur) sumos nuo 2019-05-14 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325,62 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei UAB „Pluošto linija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės UAB „Gieteksa“ ieškovės UAB „Pluošto linija“ naudai 526,47 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė