Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjų A. G. ir A. Š. teisės įsigyti ar nuomoti laisvos valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su joms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis pareiškėjai A. Š. nuosavybės teise priklauso kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai A. G. nuosavybės teise priklauso dalis kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai buvo suformuoti Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 02-05-1080 ,,Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo“ padalijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti iš valstybės 2004 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 7043 pagrindu įsigijo pareiškėja A. G. , 2007 m. gegužės 24 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 6761 pagrindu įsigijo A. G. (b. l. 38–45, 68–73).

Pareiškėjos A. Š. ir A. G. 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) leisti rengti laisvos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)pardavimui ar nuomai dokumentus (organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą) arba leisti naudotis žemės sklypu, esančiu prie joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno skyrius 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 7SD-413-14.7.104 netenkino pareiškėjų prašymo. Pareiškėjos apskundė minėtą sprendimą Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kuri 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1SS-115-(9.5.) tenkino iš dalies pareiškėjų prašymą. Sprendime nurodė, jog rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu būtų suformuotas valstybinės žemės plotas, esantis šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir suformavus šį žemės sklypą jis būtų parduotas be aukciono nėra juridinio pagrindo bei įpareigojo NŽT Kauno skyrių nedelsiant pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pateiktą 2016 m. rugsėjo 27 d. prašymą, atsakant į šio prašymo dalį, kuria nebuvo išsamiai išnagrinėta ir į kurią nebuvo pateiktas atsakymas (dėl nuomos ar leidimo naudotis). NŽT Kauno skyrius 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 7SD-4687-14.7.104 netenkino pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymo. NŽT 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-2100-(9.5.) paliko nepakeistą NŽT Kauno skyriaus 2017 m. liepos 3 d. sprendimą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams ir kitais įstatyme numatytais atvejais. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; 2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų (Žemės reformos įstatymo 9 str. 7 d.). Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 9 str. 9 d.).

Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (1 punktas). Taip pat kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas) bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (6 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 10 str. 3 d.).

Nurodytas reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi atitikti teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punktas numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Nurodyta valstybinės žemės pardavimo ir nuomos lengvatinė tvarka numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu ar nuoma lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ar nuomoti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas ar nuomojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Be to, asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti teisėtai įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti ar išnuomoti savo nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).

Iš nurodytų teisės normų išaiškinimo matyti, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas ar nuomojamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų siekiamas įgyti žemės sklypas iš šiaurinės pusės ribojasi su pareiškėjai A. Š. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o iš rytinės, pietinės ir vakarinės pusės ribojasi su valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Teismas pažymi, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, jog įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Vadovaujantis byloje esančiais dokumentais (kadastro žemėlapio ištrauka (b. l. 52)), nustatyta, jog pareiškėjų siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta. Iš bylos medžiagos taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti žemės sklypą bei prie jo esantį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Be to, pareiškėjos A. G. sklypas nesiriboja su žemės sklypu, kurį siekiama įsigyti ar išsinuomoti bei siekiamo įsigyti žemės sklypo dydis (8 arai) viršija įstatyme nustatytą dydį.

Pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį, su fiziniais asmenimis panaudos teisniai santykiai negalimi, todėl atsakovas teisingai nurodė, jog negali sudaryti panaudos sutarties su pareiškėjomis.

Pareiškėjų siekiamas be aukciono įsigyti ar nuomoti valstybinės žemės sklypas neatitinka nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, nei 10 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų.

Pareiškėjos teigia, jog valstybinis žemės sklypas joms turi būti parduodamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi. Minėtame straipsnyje numatyta, jog asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

Iš pateiktų bylos dokumentų (b. l. 46-58) nustatyta, jog ginčo žemės sklype nėra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar statinių. Todėl ir nėra teisinio pagrindo vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi parduoti valstybinės žemės sklypą.

Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog 1955 metais įsigijo statinius su jiems priklausančiu žemės sklypu atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėtoje sutartyje nurodyta, jog buvo įsigytas tik gyvenamas namas (b. l. 12).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, tiek 10 straipsnio 5 dalies, tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų sąlygų, todėl pareiškėjos neturi teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės be aukciono.

Pareiškėjų ginčijami NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. liepos 3 d. sprendimas ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų naudojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą sklypo pardavimui ar nuomai pareiškėjoms yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. G. ir A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.