Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2918-919/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
1-2918-919/2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01229-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Arvydas Verpečinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2918-919/2014Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01229-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.19.3.; 2.3.6.4.6.; 2.10.2.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, kaltinamosios gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) įmonės savininkė, reg. darbo biržoje, gyv. bei dekl.gyv.vt. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2014 m. spalio 7 d. apie 18 val., būdama sulaikyta dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir vežama į Kauno rajono policijos komisariatą Jotvingių g. ties Rasytės g, Kaune, norėdama išvengti atsakomybės už galimai padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 178 str., t.y. girto pasirodymą viešoje vietoje, prašė, kad policijos pareigūnai ją paleistų, siūlė susitarti, duoti pinigų, ir siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus - paleidimo iš sulaikymo, automobilyje Audi A6, v/nr (duomenys neskelbtini) buvusiems Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. V. ir patruliui T. P. davė, padėdama prie automobilio rankinio stabdžio svirties 50 lt banknotą, mažesnį negu 1 MGL vertės, t.y. 50 litų ( 14,48 euro) kyšį, t.y. įtariama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str.4 d.

A. J. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino ir parodė, kad siekdama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą davė policijos pareigūnams 50 litų kyšį. Labai gailisi padariusi nusikaltimą ir prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja jos mama, pateikė mamą charakterizuojančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. J. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Įtariamosios A. J. parodymais (b.b. 18 l.).Liudytojo V. V. parodymais (b.b.14 l.).Liudytojo T. P. parodymais (b.b.15 l.).Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.b.2-4 l.).Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas automobilis AUDI A6, v/Nr (duomenys neskelbtini) ir paimta 50 litų kupiūra (b.b.5-8 l.).Asmens blaivumo patikrinimo testu (2,05 promilės 2014-10-07 18:48 val.) (b.b.35 l.).Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.20P-19530263-14 duomenimis (b.b.7-8 l.).Daiktais turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 50 litų kupiūra Nr.AK0855382, perduota saugoti Kauno AVPK Finansų skyriui (b.b.9 -11 l.).

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamosios veiką pagal BK 227 str. 4 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji A. J. už tai, kad ji nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai dėl nustatyto joi padaryto administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad ji už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų bei juos padavė padėdama prie automobilio rankinio stabdžio svirties 50 Lt banknotą. Pinigus js paliko ir jau būdama pareigūnų įspėta, kad tokia jos veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamoji suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir jos nesulaikytų bei nesurašytų jai administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 50 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad ji siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. J. pripažinti kalta padarius BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiama kaltinamoji išreiškė norą būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad A. J. padarė nesunkų tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad ji anksčiau nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra gautas laiduotojo kaltinamosios mamos V. E. Z. žodinis prašymas dėl kaltinamosios jos dukters A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji A. J. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 4 d. perduodant ją pagal laidavimą kaltinamosios mamai V. E. Z. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 4 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamosios mama galima pasitikėti kaip laiduotoja, nes ji yra charakterizuojamas teigiamai, kartu gyvena su kaltinamąja, neteista, nebausta. Visas šias aplinkybes ji patvirtino apklausiama posėdyje. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (50 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apylinkės teisme 2014-10-14 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3572, kurioje nurodyta, kad Arvydas Verpečinskas teikė antrinę pagalbą A. J., antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-10-14 sudaro 80 Lt (b.l. 45). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažintos A. J., tačiau teismas sprendžia, kadangi advokatas kaltinamajai buvo paskirtas privalomai, ji nedirba, pajamų neturi, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš A. J. nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos V. E. Z., g.m. 1942-12-02 atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. J., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – A. J. priklausančius pinigus (50 litų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. J. nepriteisti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis