Kauno apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies – pripažino, jog automobilis Fiat Bravo neapdraustas privalomuoju valdytojų ir vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau neigė sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną atvažiavo į parduotuvę, buvo vėlus metas. Parduotuvės aikštelėje daug automobilių, sunkios eismo sąlygos. Norėdamas išvažiuoti iš aikštelės atbuline eiga pradėjo manevrą, o tuo metu įvažiavo į aikštelę automobilis Passat, kurį vairavo mergina. Jis stabtelėjo, galvojo Passat automobilis pasitrauks, vėl truputį pavažiavo atgal, tačiau Passat nesitraukė. Tuo metu pribėgo Passat automobilį vairavusi mergina ir pasakė, kad jis atsitrenkiau į jos mašiną, jis smūgio jokio nejautė. Jis paklausė, ar pildysime draudimą, tačiau mergina ant jo šaukė. Išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo, kad nėra jokių pažeidimų ant jo automobilio, todėl pasakė, jog niekas niekur neatsitrenkė. Passat vairavusi mergina nurodė, jog kvies policiją, jis pasakė, kad neturi nei noro, nei laiko aiškintis, ant jo automobilio nėra jokių pažeidimų, ant jos pažeidimų jis irgi nematė, todėl pasiginčijo ir jis nuvažiavo (b. l. 95-96).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. J. parodė, kad įvykio dieną važiavo su vyru į parduotuvę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stovėjo šalia geltonos juostos ir jai nebuvo kaip pravažiuoti. I. P. vieną kartą pavažiavo atbuliniu, ji jam „pasignalino“ ir išlipusi iš mašinos pasakė, kad įvažiuos į jos automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vėl atsisėdo į mašiną ir ji pajautė „bumt“. Vyro paprašė iškviesti policiją, o ji pati tuo metu išlipo iš mašinos ir nuėjo aiškintis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo su kažkokiu draugu, jo draugas ją aprėkė, I. P. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji sulaukė policijos. Jos mašinos priekis pabrozdintas, grotelės sulaužytos (b. l. 96-97).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad yra policijos pareigūnas, dirba Patrulių rinktinėje. Teismui paaiškino, kad prisimena, jog prie kebabinės buvo eismo įvykis, iš kurio vienas dalyvis pasišalino (b l. 134).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad apžiūrėjo nukentėjusios automobilį, nustatė tokius apgadinimus, kurie yra paminėti tarnybiniame pranešime, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 135).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo prie Girstučio kebabinės, aikštelėje pasistatė automobilį, užsisakė maistą, grįžo į automobilį ir atsisėdo laukti, kadangi reikėjo apie 10 minučių laukti. Atvažiavo I. P., pasistatė priešais jo automobilį savo mašiną ir nuėjo. Privažiavo VW Passat automobilis, negalėjo pravažiuoti, todėl pasignalizavo. I. P. grįžo prie savo automobilio, žvalgėsi, nuėjo prie taksi automobilio, sugrįžo atgal, įjungė atbulinę pavarą ir pariedėjo atgal, atsirėmė į VW Passat automobilį. Tiesiogiai matė patį kontaktą, I. P. vairuojamo automobilio galinis buferis atsirėmė į priekinį VW Passat buferį. Tada visi supuolė, pradėjo aiškintis, kas buvo, kalbėjo, jog bus kviečiama policija. Jis nuėjo į kebabinę, parsinešė maistą, grįžus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebebuvo, o VW Passat laukė policijos pareigūnų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys jam sukėlė įtarimų, jis elgėsi neadekvačiai, buvo neįmanoma susikalbėti su juo, kadangi jis nenormaliai elgėsi, išsišokinėdamas, šokinėjo, kilnojo rankas, šaukė (b. l. 135-136).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad įvykio dieną su I. P. grįžo po darbo ir sustojo pavalgyti. Tuo metu kažkokia moteris privažiavo iš galo, pradėjo pypsinti, sakė buvo kažkoks incidentas. Jie išlipo, apžiūrėjo, kad nieko nėra, I. P. net pasiūlė deklaraciją pildyti, tuo tarpu moteris norėjo policiją kviesti, elgėsi neadekvačiai, pradėjo rėkti. Policijos nelaukė, nes nebuvo dėl ko laukti, matėsi, jog žala nebuvo padaryta (b. l. 136-137).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. G. parodė, kad įvykio dieną su sugyventine E. J. važiavo į parduotuvės aikštelę, šalia kebabinės. Jų automobilį užstatė, neleido pravažiuoti, jie pasignalizavo vieną kartą, paskui antra kartą, tuo metu I. P. pradėjo automobiliu važiuoti atgal. E. J. išlipo iš mašinos, pasakė, kad tuoj įvažiuos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisėdo į mašiną, pavažiavo atgal, buvo susidūrimas su jų automobiliu ir jis išvažiavo. I. P. nesiūlė kviesti policijos, braižyti deklaracijos, po kontakto jis išlipo, pradėjo bendrauti, šaukti. Jų automobiliui buvo priekinio buferio grotelės nulaužtos, įbrėžimai. Iš karto po avarijos buvo nuvažiavo į policijos aikštelę ir patys pareigūnai apžiūrėjo automobilį. Jis iškvietė policiją (b. l. 148-149).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. U. parodė, kad įvykio dieną matė eismo įvykį, tačiau jokio kontakto būti negalėjo, nieko nesimatė. Aikštelėje buvo užtvertas kelias, negalėjo išvažiuoti nei viena mašina. I. P. važiavo atbuliniu, kita mašina iš paskos atvažiavo. Jokio smūgio nebuvo, apžiūrėjus mašiną, apgadinimų taip pat nesimatė. I. P. siūlė pildyti deklaraciją, tačiau mergina atsisakė tai daryti (b. l. 149-150).

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. P. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir eismo įvykio sukėlimo nepripažino, nurodė, kad kontakto nejautė apgadinimų nematė (b. l. 95), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. I. P. kaltę patvirtina, visų pirma, įvykį mačiusios liudytojos E. J. parodymai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvažiavo į jos automobilį, buvo apgadintas jos automobilio priekis, sulaužytos grotelės. Ji išlipo ir nuėjo aiškintis, tačiau I. P. draugas ją aprėkė ir jis su draugu automobiliu iš eismo įvykio vietos išvažiavo, o ji liko laukti policijos pareigūnų (b. l. 96-97). Liudytojos E. J. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kartu su ja buvęs P. G. (b. l. 148-149). Minėtų liudytojų paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir tiesiogiai automobilių kontaktą matęs liudytojas S. L.. Jis tiesiogiai matė patį kontaktą, I. P. vairuojamo automobilio galinis buferis atsirėmė į priekinį VW Passat buferį. Tada visi supuolė, pradėjo aiškintis, kas buvo, kalbėjo, jog bus kviečiama policija, tačiau kol grįžo iš kebabinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebebuvo, o VW Passat laukė policijos pareigūnų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys jam sukėlė įtarimų, jis elgėsi neadekvačiai, buvo neįmanoma susikalbėti su juo, kadangi jis nenormaliai elgėsi, išsišokinėdamas, šokinėjo, kilnojo rankas, šaukė (b. l. 135-136). Aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykio vietoje nebuvo, patvirtino ir į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai M. B. (b l. 134) ir A. M. (b. l. 135). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojo K. V. parodymais, kadangi K. V. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, įvykio metu kartu buvęs automobilyje, todėl šis liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimų, dėl kurių padarymo yra kaltinamas I. P., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti išvengti I. P. administracinės atsakomybės. Teismas taip pat nelaiko ir nesivadovauja liudytojo A. U. parodymais, kadangi kaip nurodė tiek liudytojas P. G. (b. l. 150), tiek atsitiktinis įvykį matęs liudytojas S. L. (b. l. 135-136), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su minėtu liudytoju dar iki eismo įvykio bendravo, todėl A. U. gali būti suinteresuotas padėti išvengti I. P. administracinės atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį privalo bet kuris eismo dalyvis, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tačiau nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nei eismo dalyvių pareigas po eismo įvykio kilimo numatančiame Kelių eismo taisyklių 220 punkte nėra išskirti reikalavimai eismo dalyviui, kuris dėl eismo įvykio kaltas, ir eismo dalyviui, kuris įvykio metu nukentėjo.