- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- II-607-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03169-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. L.
- Institucija
- Migracijos departamento prie LR Vidaus ministerijos
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. spalio 9 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nutarimo Nr. 4500-ANR_N-1000-2020, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Institucija) skyriaus vedėja L. L. 2020 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1000-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriuo T. L. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 541 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė 575 Eur baudą už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi pateikė tarpininkavimo raštus nacionalinei vizai gauti darbui Bendrovėje Uzbekistano Respublikos piliečiams, iš kurių trims išdavus nacionalinę vizą darbui Bendrovėje, jie įdarbinti nebuvo. Kadangi Bendrovės direktorius Migracijos departamento neinformavo apie minėtų užsieniečių neatvykimą ir neįdarbinimą per nustatytą terminą, tokiu būdu Bendrovės direktorius suteikė pagalbą minėtiems užsieniečiams neteisėtu būdu turėti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą – nacionalinę vizą. Be to, Bendrovės direktorius pateikė prašymus išduoti nacionalinę vizą darbo Bendrovėje pagrindu ir kartu su šiais prašymais pateikė tarpininkavimo raštus nacionalinėms vizoms gauti. Vizų tarnybos dėl 36 užsieniečių prašymų išduoti nacionalinę vizą priėmė sprendimus atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes nagrinėdamos prašymus nustatė, jog pateikti dokumentai, patvirtinantys jų turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį, sukėlė abejonių dėl jų autentiškumo, užsieniečiai negalėjo suteikti jokios informacijos apie turimą darbo patirtį, negalėjo nurodyti vykimo į Lietuvą maršruto arba pateikė informaciją, prieštaraujančią pateiktiems dokumentams, nekalbėjo jokia kalba, išskyrus gimtąją. Taigi, nors minėtiems užsieniečiams nacionalinės vizos nebuvo išduotos, tačiau Bendrovės direktorius pateikdamas tarpininkavimo raštus ir juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie užsieniečių turimą profesinę darbo patirtį, kvalifikaciją, atlyginimų dydį ir užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, teikė pagalbą minėtiems užsieniečiams gauti nacionalinę vizą – dokumentą, leidžiantį atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento skyriaus vedėjos L. L. 2020 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1000-2020 ir pradėtą administracinių nusižengimų teiseną nutraukti. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentui net kelis kartus teikė prašymus leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, leisti pasidaryti dokumentų kopijas, tačiau to nebuvo leista padaryti ir tokiu būdu buvo apribota T. L. teisė tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis. Be to nurodyta, jog T. L. nėra padaręs skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo, kadangi duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad teikiant tarpininkavimo raštus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė melagingus duomenis. Dokumentus, patvirtinančius užsieniečių turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį, kurie sukėlė abejonių dėl jų autentiškumo, pateikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o užsieniečiai. Bendrovė neturėjo galimybių patikrinti, ar minėti dokumentai yra autentiški, ar ne, todėl negali būti laikoma asmeniu sąmoningai teikusiu šiuos dokumentus, žinant, jog jie yra galimai suklastoti. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ir iki šiol vykdo ūkinę – komercinę veiklą (statybų veiklą) – pardavimo pajamos 2019 metais sudarė 464 646,00 Eur, o pelnas – 8680,00 Eur, todėl bet kokie Migracijos departamento vertinimai dėl to, jog Bendrovė sąmoningai siekė tik sudaryti sąlygas užsieniečiams patekti į Šengeno erdvę, nesiekiant užsieniečių įdarbinti, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė jog Bendrovė negali užtikrinti (priversti), jog į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykę asmenys iš trečiųjų šalių įsidarbins ir dirbs Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, užsieniečiams neatvykus į sutartą vietą, Bendrovė, siekdama užkirsti kelią bet kokiems neteisėtiems veiksmams, nedelsdama pranešė atitinkamoms institucijoms apie šias aplinkybes, todėl nėra suprantami Migracijos departamento teiginiai, susiję su tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė Migracijos departamentui apie neatvykusius į darbą užsieniečius. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. L. Migracijos departamentui ir/ar kitoms institucijoms teikė melagingus duomenis ar teikė pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga nebuvo ribojama, jis buvo ne kartą informuotas, kad su administracinio nusižengimo bylos medžiaga jis gali susipažinti atvykęs į Migracijos departamentą jam patogiu laku, o tam, kad prašoma medžiaga galėtų būti išsiųsta, pareiškėjas turėjo pateikti prašymą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė (pareiškėjo prašymai neatitiko nustatytų reikalavimų, apie, kokia forma turi būti pateiktas prašymas, pareiškėjas buvo informuotas Migracijos departamento darbuotojų, tačiau reikalavimus ir toliau ignoravo). Pareiškėjas nepranešė Migracijos departamentui apie užsieniečių neatvykimą į darbą ar neįdarbinimą per nustatytą terminą, o prie skundo pridėtame prašyme, kuriuo neva pranešė apie neatvykusius užsieniečius, informuojama apie neatvykusį dirbti B. A., dėl kurio ginčo šioje byloje nėra, taip pat pateikė duomenis apie L. M. ir S. N., kurių vizos nebuvo rastos, nes tokių asmenų sistemoje nebuvo. Net jei ir būtų pripažinta, jog pareiškėjas informavo apie dviejų iš aukščiau minėtų užsieniečių neatvykimą dirbti, pareiškėjas migracijos departamento neinformavo apie neatvykusį dirbti trečiąjį užsienietį – D. O.. Be to, tarpininkavimo raštuose pareiškėjas nurodė, kad įsipareigoja užsieniečius įdarbinti plataus profilio statybininkais, taigi jis patvirtino, jog užsieniečiai turi reikalingą patirtį ir kvalifikaciją šioms darbo funkcijoms atlikti, tačiau vizų tarnyboms užsieniečiai nesugebėjo įrodyti, jog turi reikalingą kvalifikaciją ir tai patvirtinančius autentiškus dokumentus. Vadinasi pareiškėjas, siekdamas įdarbinti užsieniečius, pateikė tarpininkavimo raštus neįsitikinęs, kad užsieniečiai turi reikiamą kvalifikaciją, ir leidžia daryti išvadą, kad padėjo užsieniečiams siekiant gauti vizas, nors iš tikrųjų neturėjo tikslo jų įdarbinti. Su pareiškėjo skunde nurodytu pasiteisinimu, jog tarpininkavimo raštus pateikė ne jis, o užsieniečiai, nesutinkama, kadangi užsieniečiai pateikė prašymus išduoti nacionalinę vizą darbo Bendrovėje pagrindu ir kartu su šiais prašymais pateikė Bendrovės direktoriaus pateiktus tarpininkavimo raštus, todėl akivaizdu, jog būtent pareiškėjas ir sudarė minėtus tarpininkavimo raštus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, raštu teismui pranešė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, todėl prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas patrauktas atsakomybėn pagal ANK 541 straipsnį, už tikrovės neatitinkančių duomenų teikimą Migracijos departamentui, užsieniečiams padedant neteisėtu būtu atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmas nutarimas buvo panaikintas pačios Institucijos, kadangi vedėja peržiūrėjusi nutarimą nusprendė, kad reikia jį papildyti, kad atitiktų visus reikalavimus. Protokolas nebuvo perrašytas, nutarimas buvo perrašytas. Prieš išduodant vizas yra konsultuojamasi su institucijomis ir po konsultacijų yra sprendimai vizų aprašų moduliuose. Migracijos departamentas įvertino kompetentingų institucijų duomenis, tai pat buvo įvertinta kokie darbuotojai dirba, kokį atlyginimą jie gavo ir padarytos išvados, kad pareiškėjas tarpininkauja tokiu būdu ir padeda užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Tarpininkavimo raštai yra privalomi teikiant vizas, tai yra svarbus dokumentas, kurį teikiant įmonės vadovas įsipareigoja pagal tam tikras kvalifikacijas įdarbinti užsienietį. Kadangi pareiškėjas nesidomėjo kokią kvalifikaciją turi darbuotojai, tiesiog stengėsi juos įdarbinti, neaišku kur konkrečiai, mano, kad tokiu būdu jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš pateiktų dokumentų, padarė išvadą, kad šie pateikti duomenys yra klaidingi. Nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.
Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.
Tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš skundžiamo nutarimo turinio, matyti, kad kaltinimas, pateiktas T. L. pagal ANK 541 straipsnio 1 dalį, nebuvo aiškus, konkretus, jame yra klaidų, neatitikimų, kurie sąlygojo administracinio nusižengimo tyrimo, nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo teisės į gynybą, nesant aiškaus kaltinimo, pažeidimą. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 18 d. protokolo pagrindu 2020 m. rugpjūčio 18 d. T. L. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 4500-ANR-665-2020, kurį 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 6K-403 pati Institucija pasinaikino. Minėtas nutarimas Nr. 4500-ANR-665-2020 buvo panaikintas, kadangi konstatuota, jog iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turinio matyti, jog kaltinimas, pateiktas T. L. pagal ANK 541 straipsnį, nebuvo aiškus ir konkretus, tačiau nepaisant to, jog analogiškos nusižengimo aplinkybės išdėstytos ir protokole, panaikintas buvo tik minėtas nutarimas, protokolą paliekant galioti.
Pagal savo paskirtį administracinio nusižengimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, bet ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kur įtvirtintą padarė asmuo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, matyti, kad Migracijos departamentas, pasinaikindamas 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtą nutarimą Nr. 4500-ANR-665-2020, pripažino, jog administracinio nusižengimo protokolas T. L. atžvilgiu surašytas ydingai, tačiau veiksmų jį keisti nesiėmė, ir remiantis tuo pačiu nekonkrečiai ir neaiškiai surašytu protokolu, T. L. atžvilgiu surašė skundžiamą nutarimą. Taigi, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo protokolas ir jame užfiksuotos aplinkybės yra itin svarbios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, kadangi nuo jų priklauso kaltinimas, todėl atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nutarimas surašytas ydingai surašyto protokolo pagrindu, laikytina, jog buvo apribota T. L. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
ANK 541 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tyčia, o jai pagrįsti būtini ir atitinkami duomenys, neabejotinai liudijantys apie subjekto kaltę. Tuo tarpu kaltinime nėra konkretizuoti T. L. veiksmai, kuriais pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, bei pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Nei protokole, nei skundžiamame nutarime, nėra neabejotinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose tarpininkavimo raštuose buvo išdėstyta melaginga informacija apie užsieniečių, siekiančių įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, turimus gebėjimus. Remiantis bylos medžiaga akivaizdu, jog Institucija, siekdama išsiaiškinti ir nustatyti visas bylos aplinkybes, jokio tyrimo neatliko, nors kaip teismo posėdžio metu nurodė Institucijos atstovė, jų manymu tyrimas buvo atliktas, tačiau rašytinė bylos medžiaga tai paneigia, kadangi Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik kitų kompetentingų institucijų pateikta informacija. Jokių tokią informaciją patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta; taip pat nėra pateikta ir duomenų, iš kurių būtų matyti, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija būtų tikrinusi vizų neišdavimo sprendimuose nurodytas priežastis administracinėn atsakomybėn patrauko T. L. tyčinių kaltų veiksmų kontekste.
Be to, aplinkybė, jog tarpininkavimo raštuose T. L. tikslingai išdėstė tikrovės neatitinkančius duomenis apie užsieniečius, tokiu būdu teikdamas pagalbą užsieniečiams gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, yra pagrindžiama tik prielaidomis, nesant neabejotinai T. L. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Migracijos departamentas darydamas išvadą, jog Bendrovės vadovas pateikė melagingus duomenis, rėmėsi tik tuo, jog Vizų tarnybos didžiajai daliai užsieniečių, kurie buvo pateikę prašymus išduoti nacionalines vizas ir kartu su tokiu prašymu pateikė Bendrovės vadovo pateiktus tarpininkavimo raštus, nacionalinių vizų neišdavė. Vizos šiems asmenims nebuvo išduotos, remiantis tuo, jog kilo abejonių dėl dokumentų autentiškumo, tačiau konstatuota, kad dokumentai iš tiesų būtų buvę suklastoti ir juose nurodyti melagingi duomenys, vienareikšmiškos išvados prieita nebuvo. Taip pat nėra nustatyta, ar T. L., būdamas bendrovės vadovas, turėjo realią galimybę patikrinti tokių dokumentų autentiškumą ir ar jam buvo žinoma, kad tokie dokumentai nėra autentiški, o juose pateikia informacija neatitinka tikrovės. Taip pat Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, vertino ir aplinkybes, jog Bendrovės grynasis pelnas yra nedidelis, Bendrovėje užsieniečiams turėjo būti mokamas itin mažas darbo užmokestis, lyginant su tuo metu Bendrovėje dirbusiais Lietuvos Respublikos piliečiais, todėl padarė išvadas, jog toks atlyginimų užsieniečiams dydis tarpininkavimo raštuose buvo nurodytas vien tam, kad jie formaliai atitiktų nacionalinių vizų išdavimo darbo pagrindu reikalavimus, tačiau iš tiesų užsieniečių nebuvo siekta įdarbinti, o buvo siekiama jiems padėti gaunant nacionalines Lietuvos Respublikos vizas. Visgi teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima suprasti, kuo remiantis buvo padarytos tokios išvados. Pati Institucija nevertino nei pačios Bendrovės veiklos pobūdžio ir jos tęstinumo, nei to, ar anksčiau Bendrovėje buvo įdarbinta užsieniečių, nei to, ar Bendrovė buvo pajėgi įdarbinti tokį kiekį užsieniečių, dėl kurių buvo pateikti tarpininkavimo raštai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nubaudimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejotinais duomenimis, tad šios klaidos taisytinos. Visa anksčiau paminėta, yra fakto klausimai, kurie turėjo būti išsiaiškinti dar prieš priimant skundžiamą nutarimą. Institucija, kuriai įstatymų nustatyta tvarka yra paskirta ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, suformuoti išvadas, jas pagrįsti nagrinėjimo metu surinktais, ištirtais bei įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktuose nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, fiksuoti tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Iš to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog prieš surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei skundžiamą nutarimą, Institucija nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas iš esmės buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, išvados padarytos remiantis kitų institucijų pateiktomis išvadomis. Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad nepašalinus visų šioje byloje esančių neaiškumų, nėra galimybės kategoriškai teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. L. padarė jam inkriminuotą, ANK 541 straipsnio 1 dalyje numatytą, administracinį nusižengimą.
Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti kylantys prieštaravimai, tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamesnį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
T. L. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4500-ANR_N-1000-2020, tenkinti iš dalies.
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.