Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-3/2012

1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 2.4.2.1.;2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N UOSPRENDIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad jis, 2010 m. lapkričio 29 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, parinkęs raktą pateko į 1-osios laiptinės rūsį, vamzdiniu raktu išlaužė 13-ojo sandėliuko duris, paėmęs dvi šienapjoves, kiekviena 300 Lt vertės, bei 100 Lt vertės akumuliatorių, susidėjo šiuos daiktus į krepšį, tokiu būdu įsibraudamas į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą, A. P. T., 700 Lt vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikus sandėliuko signalizacijai buvo užkluptas nukentėjusiojo A. P. T..

Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. I. laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. I. praeityje teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertino tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinanti (veiką padarė bendrininkų grupėje) aplinkybės, A. I. asmenybę (nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje, 2008-08-18 kreipėsi į VPLC konsultacijos dėl narkotikų vartojimo, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, nėra Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitoje, baustas administracinėmis nuobaudomis už narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nedirba, kad A. I. išsakė ketinimą padėti ikiteisminio tyrimo įstaigoms surasti asmenį, kuriam byla atskirta), kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis. Todėl apelianto prašymas dar kartą atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atmestinas, kadangi kaip minėta, skiriant bausmę, teismas į šias aplinkybes pilnai atsižvelgė.

Apelianto prašymas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra nepagrįstas ir atmestinas, nes vadovaujantis BK 56 str. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kadangi A. I. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus, nepanaikinus teistumo įstatymų nustatyta tvarka vėl padarė tyčinį nusikaltimą, laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam A. I. galėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė, byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl kurių jam turėtų būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu: kad visiškai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, kad šiuo metu ieško darbo, nori pasikeisti, nelaikytinos išskirtinėmis ir šiuo atveju bausmės rūšies parinkimui reikšmės neturi. O jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas ir nuoširdus gailestis), kaip minėta, buvo įvertinta nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį.

Kita vertus, minėtos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo vykdymą (LR BK 75). A. I. kėsinosi padaryti apysunkį nusikaltimą, jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. I. visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, išsakė ketinimą padėti ikiteisminio tyrimo įstaigoms surasti asmenį, kuriam byla atskirta, kas apibūdina jį iš teigiamos pusės.

Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegijos nuomone yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. I. atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės, vykdymas atidedamas, parenkant pakankamai griežtas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, t.y. atidedant bausmės vykdymą trejų metų laikotarpiui, nustatant nuteistajam kelis įpareigojimus ir jų įvykdymo terminus. Kita nuosprendžio dalis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo A. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 75 str., A. I. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.