Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos vertinimu, Konkurencijos taryba paėmė ne tik tyrimui reikšmingą informaciją, bet ir informaciją, nesusijusią su Konkurencijos tarybos atliekamu tyrimu. Paėmė dešimties darbuotojų elektroninį susirašinėjimą nuo 2018 metų neatlikdama jokios atrankos. Atranka iš pašto dėžučių gali būti lengvai automatizuojama pasitelkus paieškos funkciją. Pareiškėjos vertinimu, Konkurencijos tarybos praktika surinkti perteklinę medžiagą yra tapusi tendencinga, šiurkščiai pažeidžia ūkio subjektų teises ir teisėtus interesus, todėl tokia praktika turėtų būti apribota. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2023 m. balandžio 4 d. sprendime byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą yra išaiškinęs, kad negali būti laikoma proporcinga visą naštą, susijusią su tyrimu nesusijusios medžiagos atranka ir šalinimu iš tyrimo medžiagos, perkelti išimtinai ūkio subjektams, prieš kuriuos atliekamas tyrimas.

Pažymi, kad pareiga užtikrinti, kad perteklinė atsakovės paimta medžiaga bus atrinkta ir pašalinta, tenka pačiai atsakovei. Ši pareiga negali būti siejama su pareiškėjos teikiamais prašymais. Konkurencijos taryba neužtikrino perteklinės medžiagos pašalinimo, nepasinaudodama Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teise tęsti paimtos medžiagos atranką Konkurencijos tarybos patalpose bei nurodydama pareiškėjai, kad ji gali teikti atsakovei prašymą dėl tyrimui nereikalingos medžiagos šalinimo.

Be to, nurodo, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai patikrinimo metu, peržiūrėdami pareiškėjos medžiagą, vedė užrašus, kuriuose galimai užfiksavo ir paėmė pareiškėjos darbuotojų turimą informaciją. Pareiškėjos vertinimu, tokie užrašai turi būti atskleisti pareiškėjai, nes Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai galimai ranka padarė peržiūrimos informacijos nuorašus. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad vidinių užrašų turinys nebuvo perkeltas į protokolus ir negali būti naudojamas tyrimo metu, nieko nekeičia, nes jos teisė gauti paimamos medžiagos nuorašus nėra siejama vien su teise į gynybą. Pareiškėja turi teisėtą interesą žinoti, kurie asmenys galimai pamatė pareiškėjos verslo paslaptis ir padarė jų kopijas (nuorašus).

Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjos minimas siekis inicijuoti medžiagos sąsajumo su tyrimu individualios atrankos ir šalinimo procedūrą, iš tikrųjų, įvertinus tiek visą šios bylos eigą, tiek paties skundo argumentus, reiškia ne ką kitą, kaip pareiškėjos reikalavimą pagrįsti kiekvieno atskiro elektroninio laiško ar kito paimto duomens įrodomąją reikšmę jau pradinėje tyrimo stadijoje. Toks reikalavimas ne tik neatitinka paties pareiškėjos cituojamo teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, bet iš esmės pakenktų tyrimo atlikimo efektyvumui.

Pažymi, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atliko medžiagos atranką tiek jos laikotarpio, tiek sąsajumo su atliekamu tyrimu aspektais, tiek ir atsižvelgdami į specialų duomenų statusą. Pareiškėjos argumentas, kad paimta akivaizdžiai perteklinė medžiaga, yra deklaratyvus. Pareiškėja ignoruoja Konkurencijos tarybos Nutarimuose išdėstytus detalius argumentus dėl paimtos medžiagos poreikio tyrimui bei cituojamą teismų praktiką, kurioje atskleidžiamas Konkurencijos tarybos teisės paimti tyrimui reikalingą medžiagą turinys bei šio proceso (patikrinimo ir poėmio) ypatumai.

Pažymi, kad atranka jau buvo atlikta ir medžiagos atrankos procedūros tęsimas Konkurencijos tarybos patalpose tiesiog nebebuvo tikslingas. Jokios pareigos teikti prašymus šalinti informaciją iš poėmio medžiagos, Konkurencijos taryba pareiškėjai nenustatė, o tik informavo pareiškėją, kad tuo atveju, jeigu ji su Konkurencijos tarybos vertinimu nesutinka, turi teisę teikti prašymą, kuriame nurodytų aiškiai identifikuotą, jos nuomonę, šalintiną informaciją. Informavimas apie ūkio subjekto teisės teikti prašymus turėjimą savaime nereiškia Konkurencijos tarybos pripažinimo, kad poėmio medžiagoje tikrai yra perteklinė informacija, o taip pat negali būti traktuojamas, kaip nesusijusios informacijos atrankos naštos perkėlimas pareiškėjai.

Nurodo, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamento 43 punktas reguliuoja tik paimtų dokumentų ir informacijos kopijos palikimą. Tai, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, tikrindami pareiškėjos darbuotojų darbo vietas ir elektroninę įrangą, vedė vidinius užrašus, savaime nereiškia, kad užrašuose buvo ranka nukopijuota informacija iš minėtų darbuotojų elektroninės įrangos. Kita vertus, nuo pareiškėjos įvardinamų rizikų, susijusių su tuo, kad įgalioti pareigūnai galimai susipažino su pareiškėjos jautria informacija, apsaugo 2023 m. birželio 19 d. Nutarime minimas Konfidencialumo pasižadėjimo pasirašymas, kuriame įgalioti pareigūnai įsipareigoja, eidami Konkurencijos taryboje ar atlikdami kitu pagrindu Konkurencijos tarybos pavestas užduotis, saugoti ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti asmens duomenis, komercines paslaptis sudarančią ar kitą konfidencialią informaciją, kuri darbuotojams taps žinoma, atliekant tiesiogines funkcijas ir (ar) kitokias pavestas užduotis.

Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-60 (2023) pradėjo tyrimą dėl kasdienio vartojimo prekių pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą turėdama įtarimų, kad įvairių prekės ženklų kasdienio vartojimo prekes tiekianti Bendrovė su šių prekių mažmeninę prekybą vykdančiomis (duomenys neskelbtini) galimai suderina savo tiekiamų prekių mažmeninę pardavimo kainą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 13 d. išdavė leidimą patikrinimo veiksmams pareiškėjos atžvilgiu atlikti. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėjos naudojamose patalpose atliko patikrinimą. Visa patikrinimo eiga užfiksuota 2023 m. balandžio 18 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokole. Taip pat 2023 m. balandžio 18 d. buvo surašyti Patikrinimo ir Paėmimo protokolai. Jokių pastabų šiuose protokoluose, taip pat ir dėl poėmio apimties, pareiškėja ir jos atstovai 2023 m. balandžio 18 d. vykusio patikrinimo metu nepateikė. Pareiškėjos darbuotojų pašto paskyrų generavimo, atsisiuntimo ir perkėlimo į Konkurencijos tarybos serverį procedūra truko nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Procedūros eiga aprašyta 2023 m. balandžio 24 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokole. Šiame protokole pareiškėjos atstovai pateikė pastabą dėl Konkurencijos tarybos reikalavimo sugeneruoti ir persiųsti 10-ies pareiškėjos darbuotojų pašto paskyrų archyvus galimo neproporcingumo, kadangi pareiškėjos atstovams, jų teigimu, iškilo abejonės dėl pasirinktos datos (2018 m. sausio 1 d.) tinkamumo ir poėmio apimties atitikimo Tyrimo apimčiai. Protokole taip pat yra pastaba, kad Konkurencijos taryba nukrypo nuo įprastos praktikos, nes įprastai paimama medžiaga yra talpinama į laikmenas, kurios yra plombuojamos arba prie jų kitomis priemonėmis apribojama Konkurencijos tarybos pareigūnų prieiga, tačiau jokių panašių priemonių šio patikrinimo metu nebuvo imtasi.

Pareiškėja 2023 m. balandžio 28 d. pateikė Konkurencijos tarybai skundą (toliau – 2023 m. balandžio 28 d. skundas), reikalaudama pripažinti, kad Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas priėmė neteisėtus sprendimus patikrinimo metu paimti perteklinę, tyrimo objektą viršijančią pareiškėjos medžiagą, ir nesiėmė priemonių ją apsaugoti. Pareiškėjos 2023 m. balandžio 28 d. skundas iš esmės buvo grindžiamas argumentu, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai paėmė 10-ies pareiškėjos darbuotojų el. pašto dėžutėse esančią medžiagą, neatlikdami adekvačios šios medžiagos sąsajumo su tyrimu atrankos, nors Konkurencijos taryba turi pareigą nuo pat patikrinimo pradžios užtikrinti, kad su tyrimu nesusijusi informacija nepatektų į tyrimo medžiagą, ir suteiktomis teisėmis procedūros metu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi naudotis proporcingai.

Konkurencijos taryba 2023 m. gegužės 11 d. Nutarimu Nr. 1S-75 (2023) netenkino pareiškėjos 2023 m. balandžio 28 d. skundo, konstatuodama, kad poėmio medžiagos atranka buvo atlikta, ir tai buvo padaryta tinkamai. Nutarime papildomai buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad ji dar nepasinaudojo jai suteikta teise teikti motyvuotą prašymą pašalinti su advokato profesine paslaptimi susijusią ar asmenino pobūdžio informaciją, jeigu tokia, jos nuomone, paimtoje medžiagoje visgi yra.

Konkurencijos tarybos įgaliota pareigūnė 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu sutiko organizuoti aiškiai pareiškėjos nurodytos (identifikuotos) asmeninio pobūdžio ir galimai advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos įvertinimo Konkurencijos tarybos patalpose ir šalinimo procedūrą, bei atmetė pareiškėjos prašymo dalį, kurioje buvo suformuluotas abstraktus reikalavimas atrinkti ir pašalinti su Tyrimu nesusijusią informaciją iš poėmio medžiagos.

Pareiškėja 2023 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą iš tyrimo medžiagos pašalinti informaciją, sudarančią advokato profesinę paslaptį, ir informaciją, kuri nėra susijusi su Tyrimo dalyku, įskaitant informaciją, kurios neapima tyrimo laikotarpis, ir informaciją, kuri nėra susijusi su tiriamomis aplinkybėmis. Pareiškėjos atstovai ir Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai 2023 m. birželio 8 d. Konkurencijos tarybos patalpose paimtoje medžiagoje atliko paiešką informacijos, sudarančios advokato profesinę paslaptį ir kitos akivaizdžiai nesusijusios – išimtinai asmeninio pobūdžio, informacijos, - ir parengė ją šalinti.

Pareiškėja 2023 m. birželio 9 d. pateikė skundą dėl Konkurencijos 2023 m. gegužės 30 d. Nutarimo, prašydama Konkurencijos tarybą: 1) pripažinti, kad Nutarimas ta apimtimi, kiek atsisakoma atlikti individualią medžiagos, nesusijusios su atliekamu tyrimu, atranką ir šalinimą, yra neteisėtas; 2) įpareigoti Konkurencijos tarybos įgaliotus pareigūnus atlikti individualią tyrimui nereikalingos Bendrovės medžiagos atranką ir šalinimą tokiu būdu, kokiu tai siūlyta daryti pagal 2023 m. gegužės 19 d. pareiškėjos prašymą, arba, alternatyviai, pagal skunde pareiškėjos pateiktus kriterijus. Skunde nurodė, kad jos 2023 m. gegužės 19 d. teikto prašymo tikslas buvo paraginti Konkurencijos tarybą atlikti individualią paimtos medžiagos atranką, kad būtų galima įsitikinti, jog poėmyje iš tiesų yra tik tokia medžiaga, kuri yra reikalinga siekiant patikrinti atitinkamas faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių pradėtas tyrimas, tačiau prašymu nebuvo siekiama pateikti atitinkamos informacijos, kurią prašoma šalinti iš poėmio medžiagos, kategorijas. Skunde taip pat buvo nurodyta, kad nesutinkama su 2023 m. gegužės 30 d. Nutarime nurodytu teiginiu, jog patikrinimo metu įgalioti pareigūnai jau atliko tyrimui nereikalingos medžiagos atranką, kadangi paėmė tik 10, o ne visų 400 Bendrovės darbuotojų medžiagą, nes toks paaiškinimas, pareiškėjos nuomone, suponuoja, kad visa informacijos atrankos našta yra perkelta Bendrovei. Kartu su skundu pareiškėja pateikė nebaigtinį sąrašą atrankos žodžių (raktažodžių), išskaidant atrankos žodžius (raktažodžius) į atitinkamas grupes pagal pareiškėjos veiklos sritis, kurios apibendrintai pavadintos „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tiekimas (duomenys neskelbtini), pardavimai (duomenys neskelbtini), veiklos geografija, su Bendrovės vidaus tvarka susiję procesai (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)) ir atskirai nurodant laikotarpį (iki 2021 m.), kaip su tyrimu nesusijusį kriterijų, pagal kurį galima atlikti poėmio medžiagos atranką. Skunde pareiškėja taip pat pateikė informaciją apie laiškų siuntėjus ir adresatus, kurių darbo funkcijos patenka į aukščiau minėtas Bendrovei išskirtas veiklos sritis (aspektus). Bendrovės vertinimu, naudojant pateiktus atrankos žodžius (raktažodžius) bei pagal laiškų adresatus ir siuntėjus įgalioti pareigūnai, atlikę individualią poėmio medžiagos atranką, galėtų pašalinti aiškiai ir neabejotinai su tyrimu nesusijusią informaciją.

Konkurencijos taryba 2023 m. birželio 19 d. Nutarimu Nr. 1S-98 (2023) netenkino pareiškėjos 2023 m. birželio 9 d. skundo. Nutarime Konkurencijos taryba, palaikydama dar 2023 m. gegužės 11 d. Nutarime išdėstytą poziciją, papildomai pažymėjo, kad konkretūs įrodymai, bei kokias aplinkybes jie įrodo ir kaip pagrindžia konkurencijos teisės pažeidimo buvimą ar nebuvimą, nustatomi jau vertinant surinktą tyrimui reikalingą informaciją, o ne pradinėje tyrimo stadijoje, kurioje konkurencijos priežiūros institucija neturi išsamios informacijos apie konkurenciją pažeidžiančius veiksmus. Tyrimas būtent ir atliekamas siekiant įvertinti, ar iš tiesų egzistuoja įtariami pažeidimai, ir jeigu taip – kokia jų trukmė, t. y. konkreti pažeidimo trukmė taip pat yra nustatoma tyrimo metu, o ne išimtinai prieš jo pradėjimą. Konkurencijos taryba Nutarime akcentavo, kad ji jau ankstesniame nutarime įvertino, kad informacija patikrinimo metu buvo surinkta, laikantis sąsajumo su tyrimu kriterijaus. Tyrimui reikalingos informacijos atranka buvo atlikta, o tai, kad Bendrovė nenori, kad būtų paimta jos verslo informacija ar pageidauja, jog jos būtų paimta mažiau, nereiškia, kad yra pagrindas abejoti įgaliotų pareigūnų paimtos informacijos reikalingumu tyrimui. Konkurencijos taryba pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas atlikti individualią poėmio medžiagos atranką Konkurencijos tarybos iniciatyva arba vadovaujantis prašyme ar skunde pateiktomis Bendrovės veiklos sritimis ir su jomis susijusiais raktažodžiais, taip pat elektroninių laiškų siuntėjais yra nepagrįstas. Dar patikrinimo metu įgalioti pareigūnai atsižvelgė į tyrimui atlikti reikalingos medžiagos laikotarpį, peržiūrėjo ne visų pareiškėjos darbuotojų informaciją, be kita ko, įvertino poreikį surinkti ne tik tiesioginius įtariamų pažeidimų įrodymus, bet ir jų teisinio ir ekonominio konteksto analizei reikalingus duomenis. Pati Bendrovė subjektyviai įsivertino dėl atitinkamų jos veiklos sričių tariamo nesąsajumo su tyrimu, tačiau 2023 m. gegužės 30 d. įgaliotos pareigūnės rašte pagrįstai motyvuojama, kodėl pareiškėjos nurodomos informacijos kategorijos (pavyzdžiui, tiekimas (duomenys neskelbtini), pardavimai (duomenys neskelbtini), veiklos geografija, su Bendrovės vidaus tvarka susiję procesai (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) ir laikotarpis (iki 2021 m.) savaime akivaizdžiai nesudaro pagrindo teigti, kad tokio pobūdžio duomenys akivaizdžiai nesusiję su tyrimu.

Pareiškėja, nesutikdama su Konkurencijos tarybos Nutarimais, kreipėsi į teismą. Skundai iš esmės grindžiami tuo, kad Konkurencijos taryba patikrinimo pareiškėjos patalpoje metu iš pareiškėjos paėmė informaciją, nesusijusią su atliekamu tyrimu ir (ar) perteklinę, vedė užrašus, kurių turinys nebuvo atskleistas pareiškėjai.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 8 punktuose nustatyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę: įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui; peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją, kuri yra prieinama tikrinamam subjektui, kopijuoti. Kai yra tikslinga, tęsti šiame punkte nurodytų dokumentų, darbuotojų užrašų ir informacijos peržiūrą Konkurencijos tarybos ar kitose patalpose; paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą gali turėti įrodomosios reikšmės. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų garantuojamas teises ir laisves (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktuose, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą (3 dalis).

Detaliau tyrimo atlikimas ir tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018), 3 skirsnyje „Tyrimo atlikimo tvarka ir veiksmai“.

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo (Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).

Remiantis LVAT praktika dėl Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto (pvz., administracinė byla Nr. A502-1693/2014), dokumentų įrodomosios vertės vertinimas yra Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų prerogatyva. Konkurencijos įstatymas Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atliekant patikrinimus suteikia teisę peržiūrėti ir gauti atliekamam tyrimui reikalingų dokumentų, nepriklausomai nuo laikmenos, kurioje jie saugomi, kopijas, paimti įrodomosios reikšmės turinčius dokumentus ir daiktus. Konkurencijos tarybos atliekamų ūkio subjektų patikrinimų tikslas – surinkti ūkio subjektų turimą, viešai neskleidžiamą informaciją, galinčią turėti įrodomosios vertės atliekamam tyrimui ir kurios pagrindu gali būti tinkamai įvertinti ūkio subjektų veiksmai. Patikrinimo metu surinkti įrodymai yra ypatingos reikšmės ir dažnai gali būti vieninteliai įrodymai, formuojant tyrimo išvadas dėl antikonkurencinių veiksmų ar kitų galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų (žr. LVAT administracines bylas Nr. P-822-186/2012, Nr. A-97-858/2016). Be to, pagal ESTT praktiką patikrinimais siekiama surinkti dokumentus, būtinus patikrinti atitinkamų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių jau turima informacijos, buvimą bei turinį, ir teisė gauti reikalingus dokumentus reiškia galimybę ieškoti įvairios informacijos, kuri dar nėra žinoma arba nėra visiškai identifikuota (žr. ESBT bylas Nr. T-357/06, Koninklijke Wegenbouw Stevin BV prieš Europos Komisiją, T-l35/09, Nexans SA, Nexans France SAS prieš Europos Komisiją, Nr. T-289/11, T-290/11 ir T-521/11, Deutsche Bahn AG, DB Mobility Logistics AG, DB Energie GmbH ir kt. prieš Europos Komisiją). Be to, Konkurencijos taryba neneigia, kad jos patikrinimo metu suteikti įgaliojimai rinkti informaciją nėra absoliutūs ir tam tikros informacijos rinkimui nustatyti ribojimai, įskaitant ir tai, kad gali būti ieškoma tik su patikrinimo objektu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių dokumentų ir informacijos, tačiau teisės aktai ir teismų praktika pabrėžia patikrinimų, kurie yra būtina priemonė vykdyti konkurencijos apsaugos funkciją, veiksmingumą ir patvirtina, jog patikrinimų apimtis gali būti pakankamai plati, o teisė Konkurencijos tarybos pareigūnams, atliekant Tyrimą, patekti į visas įmonių patalpas, teritorijas ir transporto priemones bei surinkti visą su įtariamu pažeidimu susijusią informaciją turi ypatingą svarbą (žr. ESBT bylą Nr. T-23/09, CNOP, CCG prieš Europos Komisiją).

Pareiškėja skunde teigia, kad EŽTT 2023 m. balandžio 4 d. sprendime byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą išaiškino, kad negali būti laikoma proporcinga visą naštą, susijusią su tyrimu nesusijusios medžiagos atranka ir šalinimu iš tyrimo medžiagos, perkelti išimtinai ūkio subjektams, prieš kuriuos atliekamas tyrimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT 2023 m. balandžio 4 d. sprendime byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 19162/19) dėl bendrovės privatumo pažeidimo, nacionaliniams teismams atsisakius nagrinėti jos skundą dėl Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmų, atlikto patikrinimo metu konfiskavus ir nukopijavus itin daug informacijos, kiek tai buvo susiję su skundais dėl patikrinimo metu paimtos didelio kiekio informacijos apimties, išaiškino, kad nešališka institucija turi įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui ir ar pareiškėjo bei jo darbuotojų teisių apribojimai buvo teisėti ir proporcingi.

Įvertinus anksčiau paminėtą LVAT, ESTT ir EŽTT praktiką, darytina išvada, kad Konkurencijos taryba, atlikdama ūkio subjekto patikrinimą, yra įgalinta ir turi teisę ieškoti įvairios informacijos, galinčios turėti įrodomosios vertės atliekamam tyrimui ir kurios pagrindu gali būti tinkamai įvertinti ūkio subjektų veiksmai, ir, kuri dar nėra žinoma arba nėra visiškai identifikuota. Ūkio subjektas, kuris mano, kad jo teisės patikrinimo metu buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą, taip pat į teismą su prašymu įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui ir ar pareiškėjo bei jo darbuotojų teisių apribojimai buvo teisėti ir proporcingi. Įvertinus tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad Konkurencijos taryba privalo pašalinti informaciją iš tyrimo medžiagos ir ši atsakovės pareiga negali būti siejama su pareiškėjos teikiamu prašymu pašalinti iš tyrimo medžiagos tam tikrą informaciją. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos ir Konkurencijos tarybos pozicijos dėl patikrinimo metu paimtos medžiagos apimties ir pobūdžio skiriasi, todėl tam, kad nešališka institucija (šiuo atveju teismas) galėtų įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui, pareiškėja turėjo pateikti savo poziciją (nesutikimą) dėl paimtos informacijos apimties ir pobūdžio. Šia teise pareiškėja ir pasinaudojo specialios Konkurencijos įstatyme nustatytos administracinės procedūros metu.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad peržiūrint ir atrenkant poėmio medžiagą Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turėjo atlikti kitokią informacijos atranką, pavyzdžiui, naudojant atitinkamus raktinius žodžius. Pareiškėjos taip pat teigia, kad vien tik darbuotojo užimamos pareigos Bendrovėje nelemia, jog visa informacija, esanti jo elektroniniame pašte, yra susijusi su Konkurencijos tarybos atliekamu tyrimu. Šie pareiškėjos argumentai nėra teisiškai pagrįsti. Pritartina Konkurencijos tarybos teiginiams, kad tuo atveju, jeigu patikrinimo metu iš Tyrimui aktualiose srityse dirbančių darbuotojų informacija būtų atrenkama pagal raktažodžius ar panašius informacijos atrinkimo kriterijus, tuomet atsirastų rizika, kad reikšminga dalis su Tyrimu susijusios medžiagos nepatektų į poėmio medžiagą ir negalėtų būti Konkurencijos tarybos įvertinta su Tyrimu susijusių aplinkybių kontekste. Pagal esamą teisinį reguliavimą galima paimti visus duomenis, kurie tiriant bylą gali turėti įrodomosios reikšmės (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ir tuo aspektu, kad pareiškėjos nurodytų darbuotojų el. pašto paskyros duomenys buvo paimti pilna apimtimi, net ir informacija, susijusi su ūkio subjektais, kurie nėra tyrimo pradėjimo stadijoje tiesiogiai susiję su Tyrimu, nedaro Konkurencijos tarybos Nutarimo neteisėtu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad patikrinimo metu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atsižvelgė į pareiškėjos atstovų prašymą pašalinti advokato profesinę paslaptį sudarančią medžiagą, taigi darytina išvada, kad Konkurencijos taryba atliko paimtos informacijos atranką tiek paimdama susijusių su tyrimu identifikuotų darbuotojų turimą informaciją, tiek pagal laikotarpį. Vien tai, kad Konkurencijos taryba neatliko tokios atrankos, kokios pageidavo pareiškėja, nedaro skundžiamų Nutarimų neteisėtais.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovės įgalioto specialisto patikrinimo metu vesti užrašai, turi būti atskleisti pareiškėjai, nes užrašai vesti peržiūrint pareiškėjos darbuotojų darbo vietą ir kompiuterius. Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad specialisto užrašai buvo sunaikinti iš karto po patikrinimo, ką patvirtino ir atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu.

Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šiame įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.

Pažymėtina, kad atsakovė nuosekliai teigia, kad ji patikrinimo metu įgalioto specialisto padarytais užrašais nedisponavo pareiškėjų prašymų pateikimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad aptariami užrašai daryti tyrimo tikslais ir sunaikinti po tyrimo.