Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant I. T., nukentėjusiajai J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) I. T. skundą dėl Vilniaus rajono policijos komisariato (RPK) Viešosios policijos (VP) Maišiagalos policijos nuovados (PN) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Vilniaus RPK VP Maišiagalos PN (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas I. T., tuometinio Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Patrulių rinktinės (PR) viršilai, 2008m. rugsėjo 5d. surašė ATP protokolą Nr. P456530/57-P-3231-08 už tai, kad šis 2008-05-14 dieną, 22.40 val., Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, viešoje vietoje - prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g., būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,09 promilės), įžeidžiamai kibo prie J. P., tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą (b.l.13-14).

Vilniaus RPK VP Maišiagalos PN viršininkas, išnagrinėjęs ATP bylą, 2008-09-08 nutarimu Nr. 391529/57-P-3231-08 nustatė, kad I. T., Vilniaus miesto VPK VP PR viršila, 2008-05-14 dieną, 22.40 val., Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijos Riešės kaime, (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 2,09 promilių girtumo laipsnis), iš chuliganiškų paskatų, norėdamas paauklėti kitą vairuotoją - J. P., įžūliais veiksmais kibo prie jos, būtent, stumdė, spardė bei rankomis daužė per pastarosios automobilio kėbulą ir tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei J. P. ir jos šeimos narių rimtį, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Vadovaudamasis ATPK 15 str. 1 ir 3 dalimis, 174 straipsniu, 287 str. 1 d. 3 punktu, nutarė ATP bylą išsiųsti nagrinėti Vilniaus m. VPK spręsti klausimą dėl I. T. patraukimo drausminėn atsakomybėn (b.l.21).

I. T. prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškina, kad nutarimas priimtas pareigūno, neturinčio tam teisės, bylos aplinkybės nebuvo išsamiai išnagrinėtos, nenurodyti bylai svarbūs asmenys (liudytojai), pažeista vidaus reikalų įstaigos vadovo kompetencija dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Skundo reikalavimus grindžia šiais motyvais:

1) nutarimas naikintinas dėl ATP byloje padarytų procedūrinių pažeidimų, nes Maišiagalos PN viršininkas, kaip pareigūnas, nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, privalėjo atlikti visus ATPK 280 str. numatytus paruošiamuosius veiksmus, t.y., jis turėjo išsiaiškinti, ar turi teisę išnagrinėti šią administracinę bylą ir priimti sprendimą, ar apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ar tinkamai surašytas ATP protokolas, tačiau to nepadarė. Vadovaujantis ATPK 15 str. 1 dalies nuostatomis, pareiškėjas, kaip Vilniaus miesto VPK VP Patrulių rinktinės pareigūnas, už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal Vidaus tarnybos statutą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksą drausmine tvarka, o aplinkybė, kad jis dirba policijoje, užfiksuota ATP protokole, todėl byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 15 str. 1 dalies reikalavimus, nes nutarimą priėmė pareigūnas, neturintis teisės. ATP protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nes jame nenurodyti nukentėję asmenys (jei tokie apskritai buvo ar galėjo būti), taip pat liudytojai ir šių asmenų adresai bei neužfiksuota, kad tam tikras asmuo dalyvavo ar stebėjo įvykį betarpiškai ir gali liudyti, todėl, nagrinėjant administracinę bylą, nebuvo pagrindo remtis asmenų paaiškinimais. Minėti ATP protokolo trūkumai laikytini esminiais, nes jie galėjo sutrukdyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl, nagrinėjant bylą, privalėjo būti ištaisyti. Kadangi ATP byla išnagrinėta pareiškėjui nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir jis nėra gavęs jokio pranešimo apie tai, o ATP protokole tokie duomenys nenurodyti, pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti papildomus paaiškinimus, susipažinti su visa iki bylos nagrinėjimo surinkta administracinės bylos medžiaga, t.y., buvo neužtikrintos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, įtvirtintos ATPK 272 straipsnyje. Daro išvadą, kad Maišiagalos PN viršininkas, kaip pareigūnas, nagrinėjantis administracines bylas, prieš administracinės bylos nagrinėjimą neatliko visų paruošiamųjų veiksmų, dėl ko byla buvo išnagrinėta nekompetentingo pareigūno, o nutarimas, kuriame konstatuojami pareiškėjo neva padaryti pažeidimai, yra nepagrįstas ir neteisėtas;

2) nutarimas taip pat naikintinas ir dėl ATP byloje padarytų faktinių aplinkybių nustatymo pažeidimų, nes pareiškėjas kaltinamas padaręs ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą - nedidelį chuliganizmą, t.y. necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų rodymą viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitų panašių veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, atlikimą. Būtina sąlyga nedideliam chuliganizmui - ne tik viešosios tvarkos pažeidimas, bet ir žmonių rimties sutrikdymas, o siekiant nustatyti, ar buvo sutrikdyta žmonių rimtis, būtina įvertinti, ar buvo asmenų, pateikusių nusiskundimą dėl jo kalbos, gestų ar kitokių veiksmų. Šiuo gi atveju 2008-05-14 dienos vakarą jis, būdamas neblaivus, susiginčijo su J. P., tačiau įvykęs ginčas negali būti laikomas nedideliu chuliganizmu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nepadorius gestus ar kitaip įžeidžiamai kibo prie kitų asmenų. Be to, ATP protokole, kuris surašytas dėl jo neva padaryto nedidelio chuliganizmo, nenurodyta, kokiais šaltiniais remiantis nustatyta, kad jis padarė protokole nurodytą veiką, o ATP protokolą surašęs pareigūnas nedalyvavo pareiškėjo ir J. P. ginčo metu, todėl jis negali objektyviai vertinti, ar pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius ir ar padarė nedidelį chuliganizmą. Aplinkybė, kad jis įsivėlė į ginčą būdamas neblaivus, nėra pagrindas preziumuoti, kad jis kaltas dėl ginčo ir padarė nedidelį chuliganizmą, todėl darytina išvada, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, visapusiškai neįvertinus teisės pažeidimo aplinkybių, tuo pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių bylų teisenos uždavinius;

3) Maišiagalos PN viršininkas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs nutarimą, kuriuo „nustatė“ pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus, apribojo vidaus reikalų institucijos, įgaliotos taikyti drausminę atsakomybę, veiksmus, nes šiuo atveju Vilniaus m. VPK viršininkas, gavęs nutarimą, kuriuo konstatuojami padaryti teisės pažeidimai, neturi galimybės išsamiai ir objektyviai įvertinti padaryto nusižengimo aplinkybių - atlikti tarnybinį patikrinimą ir priimti kitokį sprendimą, nes vidaus reikalų įstaiga tokiu atveju gali nebent „perrašyti“ nutarime konstatuotas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl nubaudimo. Taigi, persiunčiant ATP medžiagą, dėl kurios priimtas procesinis sprendimas (nutarimas), kuriuo pareiškėjas pripažįstamas kaltu, apribojama vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė išsiaiškinti aplinkybes ir savarankiškai priimti sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, tokiu būdu buvo paneigtas tarnybinių patikrinimų institutas, supainiota kompetencija ir veikta viršijant įgaliojimus (b.l.2-4).

Pareiškėjas teisme skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jis įvykio dieną išties buvo neblaivus, tačiau su J. P. tik susiginčijo. Automobilį tądien vairavo jo draugas A., kurio pavardės dabar nebepamena. Nuvykus į J. P. gyvenamosios vietos kiemą, jis (t.y. A.s) išsigando ir pasišalino. J. P. gyvena daugiabučio (6-10 butų) name, tačiau konflikto metu, kieme, be jų dviejų ir P. sūnų, daugiau nieko nebuvo.

Nukentėjusioji, apklausta liudytoja, teisme pareiškė mananti, jog nutarimas turėtų būti panaikintas ir kad ji pretenzijų pareiškėjui neturi. Ją persekiojusiame automobilyje buvo du asmenys, bet ar iki jos namų automobilį vairavo I. T. – ji nepastebėjo, nes buvo tamsu, ji labai išsigando, nes jos vairuotą automobilį vijosi kitas, spaudė į kelkraštį, rodė sustoti. Gal to automobilio keleiviams pasirodė, kad ji netinkamai vairuoja, nes aplenkiant kliūtis išeidavo iš savo eismo juostos. Įvažiavus į savo kiemą, ji neišlipo iš automobilio, kol neišėjo sūnus, tad nematė, kuris išlipo iš vairuotojo vietos – pareiškėjas ar antras asmuo, kuri šis vėliau dingo, ji nežino. Prie jos automobilio priėjęs I. T. šaukė „kaip tu čia važiuoji“, ji atsakydama irgi šaukė, I. T. jos nestumdė, tik „bendravimas“ buvo artimas; liudytoja neatsiminė, ar pareiškėjas rankomis bei kojomis daužė bei spardė automobilio kėbulą, langelį, praėjo daug laiko. Ji neprisiminė, ką sakė ar rašė policijoje įvykio dieną. Pareiškėjas lyg ir buvo neblaivus. Ji mano, kad iš pareiškėjo pusės buvo pasikarščiavimas, o ne chuliganizmas. Prašė bylą nutraukti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. T. atžvilgiu ATP protokolas buvo surašytas dėl veikos, numatytos ATPK 174 straipsnyje, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pareiškėjas savo kaltę neigia ir nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 248, 260, 272, 280 straipsnių reikalavimus, byla išnagrinėta neišsamiai, nutarimą priėmė neįgaliotas asmuo, jis priimtas nepranešus pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tuo pažeidžiant jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, ATP protokolas neatitinka keliamų reikalavimų, nes jame nenurodomi liudytojai ir kiti neva padaryto pažeidimo padarymą pagrindžiantys įrodymai, taip pat teigia, kad priimant nutarimą, kuriuo jis pripažįstamas kaltu, buvo apribota vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė išsiaiškinti aplinkybes ir savarankiškai priimti sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo.

Dėl pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą, įgalinimų bei jo teisės išnagrinėti pažeidimo medžiagą iš esmės.

ATPK 225 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę už ATPK 174 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus policijos įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai; rajonų, miestų policijos komisariatų (vyriausiųjų komisariatų), nuovadų vadovai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai – įspėjimą, baudą arba baudą su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimu. ATP bylą nagrinėjo ir 2008-09-08 nutarimą Nr. N391529 57-P-3231-08 priėmė Vilniaus RPK VP Maišiagalos PN viršininkas E. J. (b.l.21). Tad skundžiamas nutarimas priimtas turinčio tai daryti įgalioto asmens.

Dėl nutarimą priėmusios pareigūno įgaliojimų ribų.

Skunde teigiama, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neturėjo teises išspręsti I. T. kaltės klausimo. LVAT 2007 m. balandžio mėn. 27 d. nutartyje byloje Nr. N-756-869-07 konstatavo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimant ATPK 287 str. 1 d. 3 punkte numatytą nutarimą, neturi būti analizuojama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. ATPK 15 str. 1 dalies, 287 str. 1 d. 3 punkto nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad perduoti medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo atitinkamam organui (pareigūnui) dėl policijos ar kitokio pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn galima tik tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nustatyta tvarka (laikantis ATPK 260 straipsnio reikalavimų) užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo priimtas nutarimas turi atitikti ATPK 286 ir 287 straipsnių reikalavimus. Tai reiškia, kad nutarimu Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka turi būti konstatuotas (nustatytas) administracinio teisės pažeidimo faktas, taigi ir visi pažeidėjui inkriminuojamų pažeidimų sudėties elementai, ir tik nustačius, kad asmens veikoje yra atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, yra pagrindas priimti nutarimą perduoti medžiagą atitinkamam organui dėl kaltininko patraukimo drausminėn atsakomybėn, vadovaujantis ATPK 15 straipsnio nuostatomis. Gavusi tokį nutarimą institucija, įgaliota patraukti apeliantą drausminėn atsakomybėn, turi pakankamą teisinį pagrindą svarstyti konkrečios drausminės nuobaudos jam paskyrimo klausimą. Tad Vilniaus RPK VP Maišiagalos PN viršininkas E. J. , prieš priimdamas sprendimą bylą I. T. atžvilgiu perduoti Vilniaus AVPK tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo nustatyti I. T. kaltę, padarius inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Dėl I. T. ATP bylos perdavimo patraukti pastarąjį drausminėn atsakomybėn.

Minėta, kad ginčijamu nutarimu konstatavus, jog I. T. padarė ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, neskiriant jam administracinės nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą, vadovaujantis ATPK 15 str. 1 ir 3 dalimi, 174 straipsnio, 287 str. 1 d. 3 punkto nuostatomis, I. T. ATP byla buvo išsiųsta nagrinėti Vilniaus m. VPK spręsti pastarojo patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą. ATPK 15 str. 1 d. nustato, kad policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus; už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais. ATPK 15 str. 3 d. nustato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn. Iš to, kas pasakyta, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas nėra traukiamas atsakomybėn už vieno iš pažeidimų, išvardintų ATPK 15 str. 1 dalyje, darytina išvada, kad pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą I. T. galėjo būti traukiamas atsakomybėn tik drausmine, t.y. tarnybinės atsakomybės tvarka.

Konstitucinis Teismas (KT) 2010-05-28 nutarimu pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT konstatavo, kad administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys: skiriasi inter alia jų pobūdis, tikslas, subjektai, poveikio priemonės, inter alia nuobaudos. Palyginus administracines nuobaudas, numatytas ATPK, ir tarnybines nuobaudas, numatytas atitinkamuose tarnybos statutuose, akivaizdžiai matyti, kad skiriant tarnybinę nuobaudą negali būti paskirta bauda, daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos padarius administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimas, specialiosios teisės (inter alia teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive) atėmimas, administracinis areštas. ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su minėtomis įstatymų, nustatančių karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) atsakomybę, nuostatomis pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos kariams ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams), padariusiems kai kuriuos administracinius teisės pažeidimus (neišvardytus ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), išvengti administracinės atsakomybės, nes už šių pažeidimų padarymą jie turėjo atsakyti pagal drausmės arba tarnybos statutus, t.y. turėjo būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinė atsakomybė negali būti vertinama kaip pakeičianti administracinę atsakomybę. Nors ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) buvo numatyta, kad kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės ar tarnybos statutus, patraukimas tarnybinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo padarymą negali būti traktuojamas kaip patraukimas administracinėn atsakomybėn. Pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (KT 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (KT 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Taigi ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, sudarė prielaidas kilti situacijoms, kai asmenys, nenurodyti ATPK 15 straipsnio 1, 2 dalyse, už visus administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK turėjo būti traukiami administracinėn atsakomybėn ir jiems turėjo būti skiriamos administracinės nuobaudos, o kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) už kai kuriuos administracinius teisės pažeidimus (neišvardytus ATPK 15 straipsnio 1 dalyje), užuot buvę patraukti administracinėn atsakomybėn buvo traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir jiems turėjo būti skiriamos tarnybinės nuobaudos. Vadinasi, pagal teisinį reguliavimą, nustatytą ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), asmens tarnyba tam tikroje institucijoje, inter alia policijoje, lėmė tai, kad joje tarnaujantys asmenys už kai kurių administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo traukiami ne administracinėn, bet tarnybinėn atsakomybėn, o tai reiškia, kad tokiu reguliavimu šiems asmenims buvo suteikta tam tikra privilegija – galimybė išvengti administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų, neišvardytų ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), padarymą. Pagal Konstituciją tik Respublikos Prezidentas turi imunitetą ne tik nuo baudžiamosios, bet ir nuo administracinės atsakomybės: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalis). KT 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso. Pagal Konstituciją dalinį imunitetą nuo tam tikrų administracinio poveikio priemonių taip pat turi Seimo nariai, ministrai, teisėjai: Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalis), Ministras Pirmininkas, ministrai ir teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (Konstitucijos 100 straipsnis, 114 straipsnio 2 dalis). Jokie kiti asmenys, inter alia kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai), pagal Konstituciją jokio imuniteto nuo administracinės atsakomybės neturi. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) įtvirtinti karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai gali būti konstituciškai pateisinami.

Įvertinus tokias KT nutarimo nuostatas, skundžiamas nutarimas naikintinas, kaip priimtas pagal teisės aktus, prieštaravusius Konstitucijai. Tokiu atveju teismas, panaikinęs nutarimą, bylą turėtų perduoti institucijai, turinčiai įgalinimus skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, tačiau yra suėjęs ATPK 35 str. numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti.

Dėl įrodymų pakankamumo.

Teismo nuomone, šioje byloje iš viso nėra surinkta pakankamų įrodymų I. T. patraukti administracinėn atsakomybėn.

-ATP protokolu, kuriame pareiškėjas nurodė nesutinkantis su jam inkriminuojamu pažeidimu (b.l.13-14);

-Vilniaus RPK VP Maišiagalos PN Apylinkės inspektorių veiklos grupės vyriausiojo patrulio M. M., surašiusio ATP protokolą, 2008-05-15 tarnybiniu pranešimu bei tos pačios nuovados vyresniojo patrulio R. P. 2008-05-15 tarnybiniu pranešimu, kad 2008-05-14, apie 22.20 val., jiems dirbant kartu iš Vilniaus RPK OVP budėtojo gavo pranešimą, kad į policiją kreipėsi J. P., gyvenanti Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Riešės kaime, (duomenys neskelbtini), kad, jai vairuojant nuosavą automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Užubalių kaime keliu Bukiškės-Širvintos, ją persekioja automobilis „Nissan“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuris sudaro avarines situacijas, blokuoja jos automobilį, spausdamas prie kelkraščio, ir kitokiais būdais bando ją sustabdyti. Atvykus į Riešės kaimą, prie mokyklos juos pasitiko J. P., kuri pasakė, jog minėtas automobilis stovi prie jos namų. Jiems privažiavus, prie automobilio „Nissan Primera“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta, I. T. J. P. ir kartu buvęs jos sūnus R. teigė, kad būtent tas vyriškis vairavo minėtą automobilį bei ją persekiojo, taip pat paminėjo, kad jis buvo priėjęs ir trenkė kelis kartus ranka į kieme stovinčio jos automobilio vairuotojo pusės langą, tačiau apžiūrėjus automobilį, jokią apgadinimų nepastebėta. Iš J. P. ir jos sūnaus buvo paimti paaiškinimai dėl minėto incidento, o bendraujant su I. T. buvo pastebėta, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Patikrinus jį alkoholio matuokliu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18991, patikros sertifikato Nr. 0160141, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,09 promilės). I. T. pateikė tik minėto automobilio vokišką transporto priemonės registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė, kad vairavo „Nissan Primera“ automobilį, ir nurodė, kad tik stovėjo prie jo. Remiantis J. P. ir jos sūnaus paaiškinimais buvo nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo I. T., todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 dalį ir jis buvo įpareigotas 2008-05-26, 9.00 val., atvykti į Vilniaus rajono apylinkės teismą į administracinės bylos nagrinėjimą (b.l.15,16);

- R. P. 2008-05-14 paaiškinimu, kad 2008-05-14, apie 22.30 val., jam būnant namuose, brolis L. pasakė, jog paskambinusi motina pranešė, kad ją taranuoja kažkoks automobilis. R. P., išbėgęs į lauką, pamatė atvažiuojančią motiną, o paskui ją važiavo tamsios spalvos automobilis, motinos vairuojamas automobilis pravažiavo greta jo, o jam iš paskos važiavęs automobilis pradėjo važiuoti tiesiai į jį, tačiau, privažiavęs sustojo ir iš šio automobilio išlipęs girtas vairuotojas nuėjo link motinos ir, priėjęs prie jos automobilio, pradėjo jį spardyti. Tuomet R. P. pribėgo prie jo ir atstūmė nuo motinos automobilio. Kai motina pradėjo skambinti į policiją, vyriškis įsėdo į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti iš kiemo, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes jis važiavo per pievą ir užklimpo ir privažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė (b.l.17);

- J. P. 2008-05-14 paaiškinimu, kad 2008-05-14, apie 22.30 val. ji, važiuodama į namus per Užubalių kaimą, pravažiavusi „Lukoil“ degalinę, pastebėjo, kad paskui ją važiuojantis tamsios spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo mirksėti tolimosiomis šviesomis ir vėliau pradėjo lenkti jos vairuojamą automobilį, tačiau, kai jų automobiliai susilygino, lenkiančio automobilio vairuotojas pradėjo „taranuoti“ jos automobilį ir sudarė avarines situacijas, tokiu būdu buvo važiuojama iki pat Riešės kaimo. Jai įvažiavus į savo namo kiemą, iš paskos atvažiavo iš šis automobilis. Tuo metu iš namo išbėgo jos sūnūs L. ir R., o iš minėto automobilio išlipęs neblaivus vyriškis, priėjęs prie jos automobilio, pradėjo jį spardyti. R. atstūmus vyriškį nuo J. P. automobilio, ji paskambino policijai, o pastarasis, tai išgirdęs, staigiai įlipo į savo automobilį ir bandė išvažiuoti iš kiemo, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes jis, įvažiavęs į pievą, užklimpo, ir jį sulaikė atvažiavę policijos pareigūnai (b.l.18);

- J. P. 2008-07-25 paaiškinimu, kad 2008-05-14 dienos vakare prie jos namų Vilniaus r., Avižienių sen., Riešės k., (duomenys neskelbtini) , buvo atvažiavęs tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipęs jai nepažįstamas vyras priėjo prie jos ir pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą dėl, kaip jam pasirodė, jos netinkamo vairavimo. J. P. su šiuo vyriškiu susistumdė, susistumdymo metu jis kelis kartus prisilietė prie jos automobilio, tačiau jo neapgadino. Nurodė, kad šio įvykio metu ji buvo labai išsigandusi ir sutrikusi, tuo metu jai atrodė, kad vyriškis jos atžvilgiu elgėsi įžūliai ir netinkamai, tačiau ji nemano, kad jis taip elgėsi iš chuliganiškų paskatų ir dėl šio įvykio ji jam pretenzijų neturi (b.l.24);

- R. P. 2008-08-04 paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2008-05-14, apie 22.30 val., jam būnant namuose paskambinusi motina paprašė pagalbos ir nurodė, kad ją persekioja tamsios spalvos automobilis. Nurodė, kad, iš karto išbėgęs į lauką, jis pamatė kieme prie savo automobilio stovinčią motiną ir nepažįstamą vyriškį, kuris su jo motina daugiau ginčijosi, nei stumdėsi, kad jis spardytų motinos automobilį, jis nematė, taip pat negirdėjo, kad jis keiktųsi necenzūriniais žodžiais, tačiau buvo akivaizdžiai matyti, kad vyriškis neblaivus. Kai motina pradėjo skambinti į policiją, vyras nusiramino ir nuėjo šalin, atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Nurodė nemanantis, kad minėto vyriškio veiksmai buvo chuliganiški, nes jis su motina tik ginčijosi, o dėl ko tiksliai, jis nurodė nežinantis (b.l.25);

- I. T. 2008-08-12 paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2008-05-14 vakare jis kartu su draugu A. V. senu Ukmergės keliu važiavo žvejoti, automobilį vairavo jo draugas, o jis miegojo ant galinės sėdynės, nes buvo neblaivus. Riešės kaime draugas jį prižadino ir pasakė, kad pasivijo automobilį Honda Jazz, kurio vairuotojas jam sudarė avarinę situaciją, ir, kadangi draugas žinojo, jog jis policininkas, paprašė jo nueiti ir pažiūrėti, kas vairavo minėtą automobilį. Nurodė, kad jis, priėjęs prie automobilio, pamatė, kad jo vairuotoja - moteris, ir jos paklausė, kodėl ji taip netvarkingai vairuoja. Moteris iš pradžių jo išsigando, pradėjo klausinėti, kas jis toks ir ko iš jos nori, tarp jų kilo ginčas, o vėliau priėjo nepažįstamas jaunuolis ir juos išskyrė. Nurodė, kad jis moters necenzūriniais žodžiais nevadino ir jos automobilio nespardė, o kai jis grįžo į savo automobilį, jame draugo jau nebuvo ir jis sulaukė policijos pareigūnų (b.l.27).

Minėta, kad pareiškėjui kaltinimas pažeidus ATPK 174 str. reikalavimus buvo suformuluotas už jo Riešės kaime, (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, būnant neblaiviam (nustatytas vidutinis 2,09 promilių girtumo laipsnis), iš chuliganiškų paskatų, norint paauklėti kitą vairuotoją - J. P., įžūliais veiksmais kibimas prie jos, būtent - stumdymas, spardymas bei rankomis daužymas per pastarosios automobilio kėbulą, taip pažeidus viešąją tvarką bei J. P. ir jos šeimos narių rimtį. Išanalizavus surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie yra prieštaringi, nes: 1) J. P. ir jos sūnus R. atvykusiems patruliams I. T. chuliganiškus veiksmus apibūdino kaip jo kelis kartus atliktą trenkimą į automobilio vairuotojo pusės langą; 2) tiek J. P., tiek R. P. 2008-05-14 paaiškinimuose teigė, kad I. T. spardė motinos vairuotą automobilį; 3) J. P. 2008-07-25 bei R. P. 2008-08-04 paaiškinimais iš esmės paneigė buvus kokius nors chuliganiškus veiksmus (t.y. automobilio spardymą ar kelis kartus trenkimą į automobilio vairuotojo pusės langą, rankomis daužymą per automobilio kėbulą) iš I. T. pusės, abu teigė, kad ginčo metu įvyko tik abipusis abiejų vairuotojų susistumdymas, I. T. nesikeikė, tik buvo neblaivus.

Nukentėjusioji teismo posėdyje savo poziciją, kad pareiškėjas jos atžvilgiu nepadarė nedidelio chuliganizmo, palaikė, prašė bylą nutraukti.

Iš pasakyto teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų nepakako I. T. veiksmus kvalifikuoti kaip ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą. Nutarimą priėmęs pareigūnas privalėjo, esant tokiai prieštaringai situacijai, rinkti kitus įrodymus, kurie būtų patvirtinę ar paneigę I. T. kaltę – nenustatytas ir neapklaustas kartu su pareiškėju automobiliu važiavęs asmuo (Andžejus), neapklausti kiti daugiabučio namo gyventojai, galimai matę (girdėję) konflikto aplinkybes. Tai nustatęs, teismas turėtų, panaikinęs skundžiamą nutarimą, bylą perduoti institucijai, surašiusiai ATP protokolą, atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą (ABTĮ 124 str. 1d. 4p.), tačiau, kaip jau buvo minėta, yra suėję senaties skirti administracinę nuobaudą terminai, tad byla nutrauktina ATPK 250 str. 7 punkto pagrindu

Dėl ATP bylos nagrinėjimo proceso.

ATPK 260 straipsnis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pražymima protokole.

Vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Šio straipsnio antra dalis nustato, kad nagrinėjant tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, tarp jų ir pažeidimo, numatyto šio kodekso 174 straipsnyje, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. ATPK 280 str. nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; 2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; 3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; 4) ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; 5) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo supažindintas su ATP protokolu ir jam buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, ir iš karto po šio procesinio dokumento surašymo, t.y. 2008-09-05, jam buvo įteiktas protokolo nuorašas, taip pat nustatyta, kad ATP protokole nebuvo nurodyta ATP bylos nagrinėjimo data ir vieta, taip pat jame nenurodyti liudytojų, nukentėjusiųjų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresai ir kitokie duomenys, būtini administracinei bylai išspręsti (b.l. 13-14). Institucijos pateiktoje ATP byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o nutarime nenurodyta aplinkybė, ar jį priimant dalyvavo/nedalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b.l.21).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo padaryta procesinių pa-žeidimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovados 2008-09-08 nutarimą Nr. 391529/57-P-3231-08 panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą – nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.