Telšių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2023 m. kovo 8 d., apie 12 val. 8 min., gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, kilusio konflikto tarp jo ir R. J. metu, išsakydamas žodžius „tau pizda, papjausu piderasi, tavo mašina nesivažinės, tavo automobilį vakar apspardžiau“, po to išsakydamas žodžius „tau pizda, nepasirodysi Telšiuose“ ir vėl išsakydamas žodžius „tau ir J. G. pizda“, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti R. J. sveikatą, esant R. J. pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltės nepripažįsta. Gydytojo psichiatro įskaitoje registruotas, nes gydėsi (duomenys neskelbtini), tačiau gydymą nutraukė prieš pusę metų. R. J. pažįsta, nes ankščiau tarp jų buvo kilęs konfliktas. 2023 m. kovo 8 d., tikslaus laiko neprisimena, automobiliu VW Golf nuvažiavo pas R. J., nes norėjo paklausti, kodėl jis iš jo šaiposi. Įvažiavus į kiemą, duris atidarė R. J., kurio paklausė kodėl jis iš jo šaiposi, tačiau jis nieko neatsakė. Žodinio konflikto metu R. J. negrasino, kad jį nužudysi ar sužalos, jokių grasinančių žodžių neišsakė. Žodinio konflikto metu galėjo pasakyti kokį necenzūrinį žodį. Viską pasakęs, pradėjo eiti link automobilio. Eidamas pro R. J. naująjį automobilį, jį apspjovė sakydamas, kad "tu iš Lukoil degalinės nebegausi daugiau jokio Rusijos Federacijos dyzelino". Neketina R. J. sužaloti ar jo nužudyti, tik norėjo, kad daugiau iš jo nebesityčiotų ir atsiprašytų (2 t., b. l. 26-29).

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad V. P. pažįsta, nes prieš keletą metų jis puolė su peiliu prieš jo draugą J. G. ir grasino jį nužudyti, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jis buvo pripažintas kaltu ir jam buvo paskirtas psichiatrinis gydymas. 2023-03-08, būnant namuose sulojo šuniukas. Skambučio dar neturėjo, pagalvojo, kad kažkas atėjo. Eidamas link durų, per stiklą matė, kad muistosi žmogus. Atidaręs duris iškart atpažino kas čia toks. Jo pirmi žodžiai buvo „traukiniai važiuoja, Lukoilas stovi, tau pizda“. Paklausė, kas jam yra ar vaistai baigėsi. Jis garsiai šaukė. Nuo namo sienos su automobiliu buvo sustojęs tik apie 30 centimetrų atstumu. Klausė kokios problemos, ką jis jam padarė, ko nori. V. P. nepažinojo, neturėjo su juo jokių santykių. Pirmą kartą su juo bendravo Statoil degalinėje, kai jis užsipuolė J. G., o čia buvo antras kartas. Sakė jam važiuoti lauk iš kiemo, nes iškvies policiją. Namuose buvo šeimos draugė V. T. ir vaikai, jie tuos riksmus girdėjo. Kaimynas, būdamas savo namuose, taip pat išgirdo riksmus ir išėjo į lauką. Jei būtų greitai nepriėjęs prie durų, V. P. būtų spyręs į duris. Jo žmona pasakė, kad nebenori gyventi šiame name, nes bijo dėl savęs ir vaikų. Nupirko jai dujinį balionėlį. Iš šiuo metu, važiuojant automobiliu, kai gatvėje prasilenkia su V. P., vairuojančiu automobilį, jis elgiasi neadekvačiai, rodo visokias mimikas, koją kišą per langą. Jis yra išprotėjęs žmogus, jam būtinas priverstinis gydymas. Galimas dalykas, kad jis kokią dieną ateis vėl ir jeigu jo nebus, neaišku ką padarys. Į kiemą buvo išėjęs basomis, nes pamanė, kad kažkas iš pažįstamų atvažiavo. V. P. laikė ranką užsikišęs už striukės ar švarko. Kadangi Statoil degalinėje su peiliu puolė jo draugą, manė, kad galimai taip pat turi peilį rankoje. Prie sienos buvo sniego kastuvas. Pagalvojo, kad jei puls, galimai spės pasiimti kastuvą. Buvo įsitempęs ir išsigandęs dėl šios situacijos, nežinia kuo galėjo pasibaigti. Po kokių kelių minučių šaukimo ir draskymosi V. P. įsėdo į automobilį, pavažinėjo pirmyn, atgal ir vėl išlipęs šaukė, klykė. Paskui išvažiavo, vos jo automobilio nekliudė. Jis iškvietė policiją. Pareigūnai klausė gal anksčiau kažkas tarp jų buvo, pasakė, kad nieko. Jis V. P. taip pat klausė, ką jam padarė, bet jis neįvardijo. Policija prie jo namų pastatė patrulių ekipažą, o kiti ekipažai bandė jį sučiupti. Gerai, kad pats ėmėsi iniciatyvos ir važinėjo po miestą kol jį pamatė ir informavo policiją, nurodydamas kuria gatve jis važiuoja. Policija jį sulaikė prie jo mamos namų. Jautė realią grėsmę, išsigando. Jis buvo su švarkeliu ir vieną ranką laikė užsikišęs po juo. Manė, kad turi kažką rankoje. Prisiminęs buvusią istoriją su J. G., jautė grėsmę, suprato, kad V. P. neadekvatus. Priešistorėje V. P. panaudojo didžiulį, kokių keturiasdešimties centimetrų, apvyniotą su izoliacija, peilį. Tada jo klausė ar jis reketuoti juos nori, V. P. atsakė, kad ne, kad jam močiutė pasakiusi, jog J. G. nori ją nužudyti. Jo adresą buvo nesunku sužinoti, galbūt pasekė. Po to įvykio nėra daugiau su juo tiesiogiai susitikęs. V. P. automobilio numeriai (duomenys neskelbtini), pamatęs jį mieste supranta, kad reikia įsijungti savisaugą. Žmona taip pat yra įsidėmėjusi tuos numerius, taip ir gyvena baimėje. V. P. neturi adekvataus supratimo, jam nėra skirtumo šeima ar vaikai, jei jis drįsta į namus atvažiuoti. Po įvykio kovo 8 dieną nebebuvo atvykęs, bet mieste prasilenkus rodo visokius ženklus, žmona tai galėtų patvirtinti. Kartą, atvažiuodamas priešpriešais, jis sugebėjo per langą iškišti koją. Mano, kad jis pilnai gali imtis kažkokių veiksmų. Jei nebūtų buvę pirmo įvykio, gal tiesiog būtų pagalvojęs, jog žmogui pasimaišė ir tiek. Pas J. G. į namus jis buvo atvažiavęs kokius 2-3 kartus, todėl tikėtina, kad tuos išsakytus žodžius gali įvykdyti - jį sužeisti ar nužudyti.

Liudytoja V. T. parodė, kad kovo 8 dieną buvo atėjusi pas R. J. vaikučių pažiūrėti. Su vaikais pirmame aukšte žaidė, filmukus žiūrėjo ir išgirdo lauke triukšmą. Vyriškis šūkavo necenzūriniais žodžiais, grasino. Jo nematė, tik girdėjo - šaukė „nužudysiu“. Tai truko kokį pusvalandį, gal mažiau, tiksliai nebepamena. Vaikai sunerimo, klausė kas čia vyksta, pasakė, kad kažkas gatvėje vyksta. Vaikai keturių ir devynių metų amžiaus. Vėliau klausė R. J. kas čia buvo, sakė, kad kažkoks nesveikas žmogus. R. J., kai grįžo į vidų, buvo susinervinęs, išsigandęs, o prieš įvykį buvo ramus. Parėjęs paskambino draugams. Ji nematė to atvykusio asmens.

Liudytojas A. P. parodė, jog yra R. J. kaimynas. Buvo namuose, išgirdo triukšmą. Girdėjosi pikti žodžiai. Jis tuo metu namuose televizorių žiūrėjo. Ne iš karto priėjo prie lango. Kai priėjo prie lango, R. J. kieme pamatė tamsios spalvos automobilį, privažiavusį prie pat durų. Vyriškis, sėdėjęs automobilyje, pradaręs dureles, šaukė. Nusprendė eiti pasižiūrėti kas ten vyksta. Kai jis pasirodė, tas žmogus išvažinėjo, bet atsidaręs dureles dar šaukė. Ir „gaidžiu“ vadino ir iš „p“ raidės keikėsi. Dar kokius tris kartus stabtelėjo ir duris pradaręs šaukė. Jis tai suprato kaip grasinimą, šaukė „pamatysi kas tau bus, gaidį“. Po įvykio R. J. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Paskui papasakojo, kad tas žmogus jam grasino. Kiek girdėjo, tam vyriškiui negerai su galva. Buvo atvykę pareigūnai, budėjo prie namų. R. J. buvo išsigandęs, jis turi mažas dukrytes.

Liudytojas A. M. parodė, jog važiavo gatve Telšių mieste, prie šviesoforo, esančio šalia „Džiugo“ mokyklos, laukė kol užsidegs žalia šviesa. Pajuto, kad kažkas bilstelėjo į mašiną. Išlipo iš automobilio, kitas vairuotojas irgi išlipo ir pradėjo šaukti, draskytis. Tas žmogus su automobiliu bilstelėjo jam į galą. Kai išlipęs ėmė draskytis ir šaukti „užmušiu“, suprato, kad jam su psichika negerai. Jį žinojo iš matymo, yra kartu ėję į vieną mokyklą. Apėjęs aplink automobilį, pasižiūrėjo, kad nieko jam nėra, sėdo ir nuvažiavo. Paskambino draugui V. R., kuris su tuo žmogum taip pat buvo anksčiau susidūręs. V. R. pasakė, kad prieš dešimt minučių buvo kitas įvykis pas R. J.. Nuvažiavo pas R. J. pasižiūrėti kas įvyko, buvo iš matymo pažįstami su R. J.. Jiems besikalbant, po kokios valandos pas R. J. atvažiavo policija. R. J. papasakojo, kad jam vos į namą neįvažiavo su automobiliu. Tada buvo daug sniego, matėsi provėžos netoli namo. Sakė, kad atvažiavęs žmogus draskėsi, grasino. R. J. buvo išsigandęs, matėsi, kad patyrė stresą. Pasakojo, kad grasino susidoroti ne tik su juo, bet ir su kitu asmeniu.

Liudytoja R. P. atsisakė liudyti teisme prieš sūnų. Tačiau apibūdino sūnų, nurodė, jog gyvena kartu, sūnus yra ramus, padeda pasigaminti maistą. Girdėjo kaip sūnus sakė, kad tas veikėjas (nukentėjusysis) paliktų jį ramybėje. Sūnus gydėsi, gulėjo ligoninėje, bet paskui nutraukė gydymą. Dabar vaistų nevartoja. Kartu gyvena gal kokį mėnesį. Nežino ar jam reikalingas gydymas. Jis yra suaugęs žmogus, ji nesikiša į sūnaus gyvenimą.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2023 m. kovo 8 d. R. J. pranešė, jog apie 12 val. 08 min. į jo kiemą automobiliu „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko V. P., kuris grasino jį nužudyti (1 t., b. l. 10-13).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo kiemas (1 t., b. l. 45-50).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis adresu (duomenys neskelbtini). Automobilyje rasti kelioniniai krepšiai su rūbais, kurie perduoti R. P. (1 t., b. l. 38-106).

VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso J. P. (1 t. b. l. 108-109), automobilis ir jo rakteliai grąžinti savininkei (1 t., b. l. 115).

Bendrosios pagalbos skambučio garso įrašo apžiūros metu nustatyta, jog pranešėjas R. J. nurodė: „prieš 10 min., į pranešėjo namus buvo atvažiavęs iš matymo pažįstamas asmuo, kuris grasino vyrui ir koliojosi. Būkite geri, kad dabar atvažiuotų ekipažas, nes reikia čia viską užfiksuoti. Reikia žmogų sustabdyti, sulaikyti. Čia jau tokių momentų yra buvę, buvo teismas, jam paskyrė gydymą. Bet čia rimti reikalai. Čia yra agresyvus buvo su peiliu pulta iš jo pusės prieš du metus, nu čia žiauri situacija, aš bijau dėl vaikų dėl savęs“ (1 t., b. l. 122-125).

Vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų 2023 m. kovo 8 d. „body“ kamerų apžiūros metu nustatyta, kad

pareigūnai K. M. ir B. M. atvyksta pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kalbasi su pranešėju, kuris pasakoja, jog į jo kiemą buvo atvykęs vyriškis, kurio vardo nepamena, vyriškis jį užsipuolė, elgėsi neadekvačiai, atvažiavo automobiliu „Golf 6, (duomenys neskelbtini)“ anksčiau tas vyriškis buvo užsipuolęs peiliu jo draugą. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis – A. M., pasakoja pareigūnams, jog jis sustojo prie šviesoforo, nes degė raudonas signalas, ir jam į užpakalį bilstelėjo. A. M. parodo, kur stovi jo automobilis, pareigūnas fotografuoja automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). A. M. nurodo, jog rašys pareiškimą, pareigūnai pasiūlo atvykti į Telšių policijos komisariatą. Sekančiame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme matyti stovintis automobilis „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio iš vairuotojo pusės išlipa vyriškis. Pareigūnai pareikalauja vyriškį rankas padėti ant automobilio stogo. Pareigūnai nurodo pateikti asmens duomenis. Vyriškis nurodo, jog yra V. P.. Pareigūnai paklausia ar jis šiandien turėjo eismo įvykį. V. P. atsako, kad tai jo asmeniniai reikalai, kad tie žmonės jį gaudo su (duomenys neskelbtini) numeriais. Nurodo, jog specialiai atsitrenkė į tą automobilį, į BMW, pasakė jam, kad jis dingtų iš Telšių, nes jam čia tokių dalykų nedarys. Jis jau 36 metus gyvena šūdiną gyvenimą, tvarkydamas jų pedofilijas, apiplėšimus, nes policija nieko neatlieka, jis atlieka dievo darbus. Pareigūnai klausia ar V. P. turi sveikatos problemų, pastarasis atsako, kad turi sveikatos problemų, kad gydėsi pas gydytoja (duomenys neskelbtini). Pareigūnai V. P. uždaro į tarnybinio automobilio galinę dalį. Pareigūnas nueina į gyvenamojo namo kiemą, kur stovio moteris - R. P.. Pareigūnas klausia moters kuo serga V. P., moteris atsako, jog (duomenys neskelbtini), nurodė, jog paskutiniu metu nutraukė gydymą, nevartoja jokių vaistų (1 t., b. l. 126-130).

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-126/2023 nustatyta, kad V. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl psichikos būsenos jis negali suprasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių ir duoti adekvačių parodymų. V. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 65-70).

Teismo ekspertė psichologė I.Karmazaitė-Karnackienė patvirtino ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, jog V. P. atvykęs į ekspertizę buvo sutrikusios psichikos, neadekvataus vertinimo. Nuosekliai papasakoti apie įvykius negalėjo, buvo retrospektyvūs kliedesiai. Buvo labai sunku jį apklausti, jis labai dirgo, pyko, atsisakė tam tikras užduotis daryti. Elgesys buvo neadekvatus nuo kikenimo iki pykčio, jam buvo sunku valdytis. Situaciją jis suvokia kaip labai nukreiptą prieš jį. Ankstesnį gydymą taip pat vertina kaip bandymą su juo susidoroti. Jis jautė, kad vykdo teisingumą. Visiškai nekritiškas, laiko save sveiku, nutraukė gydymą ir pas psichiatrą nebesilankė. Taikant gydymą jo būsena buvo pagerėjusi. Nekilo abejonių, kad yra sutrikęs jo situacijos vertinimas. Smurto rizikos vertinimas grindžiamas istoriniais faktais, vienas iš punktų tai, kad gali įtakoti ankstesni smurtiniai veiksmai, tai, kad penkerius metus niekur nedirbo - socialinė adaptacija neadekvati. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Tokioje būsenoje jis buvo ir įvykio metu, po veikos iškart buvo nuvežtas į ligoninę. Jis nepriima pagalbos, nesilaiko gydymo režimo. Vertinant pagal klausimyną rizika vidutinė, jis yra socialiai pavojingas. Stacionarus gydymas siejamas ir su tuo, kad V. P. yra socialiai pavojingas ir su tuo, kad asmuo ambulatoriškai nesigydo, savo atžvilgiu nekritiškas. Gydymą traktuoja kaip nukreiptą prieš jį. Kol yra paūmėjimo būsenoje pats tikrai nenueis ir nesigydys. Asmuo dėl veikos į gydymo įstaigą buvo paguldytas kovo 8 dieną ir iki kovo 14 dienos buvo stebėtas, skirtas intensyvus gydymas. Sveikatos istorijoje rašoma, kad būsena koregavosi dalinai, sumažėjo psichomotorinis susijaudinimas, koreguotas neadekvatus elgesys, mąstymas nuoseklesnis. Asmuo buvo nukreiptas tolimesniam ambulatoriniam gydymui, tačiau nesigydė.

Teismo ekspertė psichiatrė Laurina Šliožienė patvirtino ekspertizės akto išvadas, jog V. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl lėtinio psichikos sutrikimo, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. Papildomai parodė, jog Su V. P. sveikatos būkle yra gerai susipažinusi, nes ne pirmą kartą jam atliko psichiatrijos ekspertizę. Dėl ankstesnės veikos jam buvo paskirtos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, tačiau nuo 2023 m. vasario mėnesio jos buvo nutrauktos. V. P. visiškai nekritiškas savo būklei, todėl jis nebesigydė. Ekspertizės metu stebėta išreikšta psichozinė simptomatika, kelianti grėsmę atskiriems asmenims, reikšmingai įtakojanti jo elgesį, kas daro jį pavojingu. Jis visiškai nekritiškas būsenos atžvilgiu, dėl to jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą, nes ambulatorinėmis sąlygomis nepavyks. Jis turi kliedesinius įsitikinimu su konkrečiais asmenimis, todėl jis yra socialiai pavojingas. Prognozuojant didesnė tikimybė, kad gali įvykdyti ketinimus. Jam diagnozuotas lėtinis sutrikimas, todėl reikalingas ilgalaikis gydymas. Ambulatorinio gydymo šiuo atveju nepakanka, nes V. P. yra nustatyta aktyvi psichopatologija.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: nukentėjusiojo R. J. parodymus, liudytojų parodymus, vaizdo įrašų apžiūros metu nustatytas aplinkybes, ekspertizės akto išvadas, eksperčių paaiškinimus teisme, taip pat V. P. charakterizuojančią medžiagą (ankstesnę jo veiką, kai peiliu degalinėje puolė kitą asmenį) darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad nukentėjusysis R. J. V. P. veiksmus suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei ar sveikatai, todėl darytina išvada, jog V. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

V. P. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu serga (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos sutrikimo, darydamas įstatymo uždraustą veiką, negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties V. P. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 straipsnis), todėl negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką.

LR BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti LR BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir LR BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, taiko asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas.

Kaip jau buvo pasisakyta, byloje nustatyta, jog V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jis kelią pavojų visuomenei, nes tuoj po padarytos nusikalstamos veikos, jis, vairuojamu automobiliu, trenkėsi į sankryžoje sustojusį kito asmens - A. M., automobilį, o vėliau policijos pareigūnams pasakojo, jog yra persekiojamas, todėl tyčia atsitrenkė į tą automobilį, kad vykdo teisingumą, kovoja su blogiu. Nustatytos aplinkybės, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvados, eksperčių išvados duotos teisme, patvirtina, kad V. P. yra reikalingas priverstinis gydymas, nes jis turi kliedesinius įsitikinimus konkrečių asmenų atžvilgiu, kelia realų pavojų visuomenei, todėl pripažinus V. P. nepakaltinamu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė: stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis (LR BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimis, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

V. P., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu.

V. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis.

Iki nutarties vykdymo, V. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.