Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2015 m. balandžio 22 d., 10 val., restorane „S. R.“, (duomenys neskelbtini), leido dirbti indų plovėja M. M. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą į darbą, Šiais veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. į teismo posėdį neatvyko, nors bylos duomenimis buvo pasirašytinai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 2). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatyme numatytų keturių požymių. Įstatymų leidėjas inter alia numato, jog nelegalus darbas konstatuojamas nustačius, jog yra 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, taip pat, kuomet darbuotojas dirba darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (ATPK 10 ir 11 straipsniai).

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. A. būdamas darbdaviu, leido M. M. dirbti nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną dieną nepranešęs apie jos darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. A. A. kaltę, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio K. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei paties A. A. paaiškinimas, jog jis pripažįsta padaręs pažeidimą (b. l. 2). Atskirame rašytiniame paaiškinime A. A. nurodė, kad tądien plovėja turėjo dirbti Z. P., tačiau dėl pravaikštos jai neatvykus į darbą, pabandymui buvo pakviesta M. M. ir dėl skubos bei laiko stokos ji nebuvo tinkamai įforminta (b. l. 6). Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo bei jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę pagrindžia ir kiti rašytiniai bylos įrodymai: M. M. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji teigia, jog dirbti pradėjo nuo 2015 m. balandžio 22 d., 10 val., dėl darbo sąlygų tarėsi su vadove D. P., dirbs pilnu etatu už minimalų atlyginimą, darbo sutarties dar nepasirašė (b. l. 7); gamybos vadovės D. P. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog M. M. ji leido dirbti informavusį vadovą (b. l. 8); komercijos direktoriaus E. A. paaiškinimas, kuriame išdėstytos analogiškos aplinkybės kaip ir direktoriaus A. A. paaiškinime (b. l. 9); VSDFV teritorinio skyriaus duomenys, iš kurių matyti, jog M. M. darbo pradžia nurodyta 2015 m. balandžio 25 d. (b. l. 11); į bylą pateikta 2015 m. balandžio 24 d. įmonės darbo sutartis su M. M., kurioje numatyta darbo pradžia 2015 m. balandžio 25 d. (b. l. 12- 15); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3-5). Taigi, A. A. būdamas darbdaviu, leido M. M. dirbti nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną dieną nepranešęs apie jos darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijoje nustatyta tik itin griežta administracinė nuobauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas A. A. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, tačiau, kaip matyti, yra trumpalaikis, ypatingai pavojingų padarinių nesukėlė, darbuotojas iš esmės po pažeidimo nustatymo nedelsiant įdarbintas pagal teisės aktų reikalavimus, taigi pažeidimas pašalintas tuojau pat pašalintas). Atsižvelgiama ir į atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. A. gana jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, duomenų apie tai, jog jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už panašius pažeidimus, byloje nėra. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmiau aptartų aplinkybių visuma, taip pat proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimai sudaro pagrindą A. A. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei įstatymo nustatyta nuobaudą, kadangi, kaip jau minėta, jis prisipažino padaręs pažeidimą, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimui pašalinti, už panašaus pobūdžio pažeidimus, kaip ir apskritai administracine tvarka, nebuvo baustas. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, įvertinus, kad už šį pažeidimą nustatyta gana griežta atsakomybė, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti A. A. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minimalus šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios nuobaudos rūšies dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30² straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jam vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų (144 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6401.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.