Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1914-510/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-15
Bylos Nr.
2A-1914-510/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Atsakovas
Irenos Giedrienės, Irenai Giedrienei
Ieškovas
Vytauto Matusevičiaus
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“
Civilinė byla Nr. 2A-1914-510/2011
2-05-3-10615-2009-4Pirmosios instancijos teismo teisėja Ž. Budžienė30.9.1.; 30.10.;121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Irenos Giedrienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 pagal ieškovo Vytauto Matusevičiaus patikslintą ieškinį atsakovei Irenai Giedrienei, tretieji asmenys – akcinės bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ dėl teisės pripažinimo derinti projektą be atsakovės sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vytautas Matusevičius patikslintame ieškinyje nurodė, kad individualus gyvenamasis namas adresu Dzūkų g. 3/Dainavos g. 5, Kaune nuosavybės teise priklauso dviem asmenims. Ieškovas nuosavybės teise valdo namo dalį, kuri sudaro atskirą butą Nr. 2. Kitą namo dalį, sudarančią kitą butą Nr. 1, nuosavybės teise valdo atsakovė Irena Giedrienė. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 65/100 dalys pastato, kurio unikalus Nr. 1993-2003-5016, bei tokia pat dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. 1993-2003-5038. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 35/100 dalis gyvenamojo namo ir tokia pat dalis kiemo statinių. Gyvenamojo namo rūsio patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios priklauso abiems bendraturčiams proporcingai valdomo namo daliai. Gyvenamajam namui priklauso rūsio patalpos: R-l -8.71 kv. m., R-2 - 4,27 kv. m., R-3 - 11,46 kv. m., R-4 - 2.83 kv. m., R-5 - 3,00 kv. m., R-6 - 4,31 kv. m. laiptinė į rūsį, laiptai ir įėjimas. Rūsio patalpos tarp bendraturčių nėra padalintos, nėra nustatyta naudojimosi jomis tvarka. Atsakovė viena naudojasi visomis rūsio patalpomis, patalpas yra užstačiusi savo daiktais, užrakinusi spyna ir ieškovo neįleidžia. Gyvenamasis namas buvo apšildomas trečiojo asmens AB „Kauno energija“ tiekiama centralizuota šiluma. Kadangi šildymo sistema buvo visiškai susidėvėjusi, o tiekiamos centralizuotos šilumos paslaugos ieškovui yra neekonomiškos, todėl 2009 metais ieškovas nusprendė atsijungti nuo AB „Kauno energija“ centralizuotų šilumos tinklų. AB „Kauno energija“ išvadoje teigiama, kad ieškovui priklausanti namo dalis gali būti atjungta nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų tik esant pastato šilumos vartotojų bendram susitarimui. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnį statyba (rekonstrukcija) gali būti atliekama turint statinio projektą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 105 p. nustatyta individualaus arba dvibučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų vartotojo iniciatyva tvarka ir sąlygos. Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šilumos įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus. 2009 metų gruodžio 24 d. dėl susidėvėjusių šildymo sistemos vamzdžių trūkimo įvyko avarija dėl ko buvo aplietos ieškovo patalpos ir padaryta 25000 Lt materialinė žala. Po įvykusios avarijos namas yra nešildomas, nes reikalinga atlikti šildymo sistemos rekonstrukciją, tačiau atsakovė neduoda sutikimo dėl namo šildymo sistemos rekonstrukcijos. Dėl namo šildymo sistemos vamzdžių susidėvėjimo UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ nutraukė namo šildymo sistemos priežiūrą, o AB „Kauno energija“ nutraukė šilumos tiekimą. 2010 m. sausio 22 d. iš AB „Kauno energija“ buvo gautos projektavimo sąlygos šilumos įrenginių projektavimui, kuriose numatyta, kad bendraturčių bendru sutarimu suprojektuoti šildymo sistemos rekonstravimą, atskiriant butų šildymo sistemas, o projekto derinimui reikia pateikti teisės aktų nustatyta tvarka pastato bendraturčių sutikimus. 2010 m. sausio mėnesį buvo parengtas gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektas, pagal kurį pirmo aukšto (butas Nr. 1) apšildymo sistema prijungiama (lieka) prie esamo rekonstruoto šilumos punkto. Antrojo aukšto (butas Nr. 2) apšildymo sistema projektuojama atskirai su dujinio apšildymo sistema. Su šiuo techniniu projektu buvo supažindinta atsakovė. Iš šio techninio projekto atsakovė galėjo spręsti, kad rekonstravus šildymo sistemą, jos teisės nebus pažeistos, tačiau atsakovė rekonstruoti apšildymo sistemą nesutinka be jokių teisinių argumentų ir pagrindų. Dėl nurodytos priežasties šio projekto ieškovas neturi galimybės suderinti su AB „Kauno energija“. Atlikus namo šildymo sistemos rekonstrukciją, atsakovė turės tokią pat galimybę, kaip ir anksčiau, gauti trečiojo asmens AB „Kauno energija“ tiekiamą energiją. Ieškovas prašė: nustatyti naudojimosi tvarką rūsio patalpomis - paskirti ieškovui naudotis rūsio patalpomis R-4 -2,83 kv. m, R-2 - 4,27 kv. m, R-3 - 11,46 kv. m, bendro ploto 18,56 kv. m, paskirti atsakovei naudotis rūsio patalpomis R-l - 8,71 kv. m, R-5 - 3,00 kv. m, bendro ploto 11,71 kv. m, bei abiems bendraturčiams paskirti naudotis bendrai įėjimu į rūsį, laiptais, laiptine ir rūsio patalpa R6-4,31 kv. m; pripažinti ieškovui Vytautui Matusevičiui teisę derinti gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektą Nr.2010-01 Dzūkų g. 3/Dainavos g. 5 Kaunas su AB „Kauno energija“ be atsakovės sutikimo; vykdyti namo Dzūkų g. 3/Dainavos g. 5 Kaunas šildymo rekonstrukcijos darbus pagal gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projekto Dzūkų g.3/Dainavos g. 5 Kaunas, suderintą techninį projektą Nr.2010-01 be atsakovės sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką rūsio patalpomis ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, o likusioje dalyje ieškinį patenkino. Teismas nusprendė pripažinti ieškovui Vytautui Matusevičiui teisę derinti gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektą Nr. 2010-01 Dzūkų g. 3/ Dainavos g. 5, Kaune su AB „Kauno energija“ be atsakovės Irenos Giedrienės sutikimo ir vykdyti namo šildymo rekonstrukcijos darbus pagal gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projekto Dzūkų g. 3/ Dainavos g. 5, Kaunas, suderintą techninį projektą Nr. 2010-01 be atsakovės Irenos Giedrienės, sutikimo; priteisti iš atsakovės valstybei 60,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad namo vidaus šildymo sistema yra susidėvėjusi, reikalingas vidaus vamzdyno kapitalinis remontas. Tarp bendraturčių dėl šildymo temperatūrų, šildymo būdo kyla ginčai. Ieškovas parengė gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos techninį projektą Nr. 2010-01, kuriame nurodyta, kokiu būdu būtų vykdomi rekonstrukcijos darbai ir kaip pertvarkoma šildymo sistema. Projektas parengtas atestuotų specialistų, turinčių teisę atlikti šilumos įrenginių projektavimo darbus. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo gavimo, tačiau atsakovė dokumentus priimti atsisako. CK 6.390 straipsnyje įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo būtų gyventojams. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojai turi teisę nutraukti sutartis pagal jose nustatytas nutraukimo sąlygas, o jeigu sutartyse jos nenustatytos – įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Ieškovo pateiktas projektas yra parengtas pagal projektavimo sąlygas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 4 priedo reikalavimus. Namo šilumos sistema yra susidėvėjusi ir jai būtinas kapitalinis remontas. Ieškovas negali įgyvendinti jam įstatymo suteiktos teisės atsijungti nuo esamos šildymo sistemos ir pakeisti šilumos tiekimo būdą. Atsakovė nenurodė, kokios jos teisės ar teisėti interesai vykdant rekonstrukciją gali būti pažeisti, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą derinti šį projektinį pasiūlymą pažeidžia ieškovo, kaip namo bendraturčio teises ir teisėtus interesus.

Šalies argumentai

Atsakovė Irena Giedrienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. birželio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Atsakovė sutikimo negalėjo duoti, nes ieškovas į ją kreipėsi su abstrakčiu prašymu, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nepateikdamas jokių tam reikiamų dokumentų. Byloje pateiktas techninis projektas yra paruoštas 2010 m. sausio mėnesį. Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad iki kreipimosi į teismą ieškovas būtų atsakovės prašęs kokių nors sutikimų. Byloje nėra dokumento, kuriame būtų nurodytos dėl ieškovo atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos ieškovės patiriamos išlaidos, jų kompensavimo tvarka, arba konstatuota, kad tokių išlaidų nėra. Teismas sprendimą nepagrįstai motyvavo Taisyklių 114 punktu, nes šis punktas reglamentuoja atvejus, kai yra atjungiamas visas individualus ar dvibutis namas nuo šildymo sistemos, tuo tarpu ieškovas siekia nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungti tik vieną butą. Teismas laikė, kad eskizinis projektas yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus. Su tuo apeliantė nesutinka, nes eskizinis projektas, kokiu teismas pripažino ieškovo techninį projektą, nėra statinio projektas, kurio pagrindu gali būti leidžiama statyba. Teismas sprendimu ne tik kad ieškovui leido derinti šį projektą, bet ir pagal jį vykdyti rekonstrukcijos darbus. Techninis projektas Nr.2010-01 neatitinka Taisyklių 100 punkto reikalavimų ir yra netikslus.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad nešildomas namas yra pasmerktas sunykimui, o tai būtų pažeistos ne tik ieškovo, bet ir pačios atsakovės teisės. Atsakovės nenoras duoti sutikimą atlikti šildymo sistemos rekonstrukciją yra psichologinio poveikio darymas ieškovui ir noras pasipelnyti. Ieškovas siūlė atsakovei kartu atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekėjo, žadėdamas visą atsijungimą atlikti pats. Vėliau ieškovas siūlė, kad jis tik vienas atsijungs nuo centralizuoto šildymo sistemos, ją paliekant prie centralizuoto šilumos tiekėjo, tačiau atsakovė visus ieškovo pasiūlymus ignoruodavo. Kad duotų sutikimą, ji reikalavo, kad ieškovas nupirktų dujų katilą, naujus radiatorius, atliktų jos bute dar visokių darbų. Ieškovui neliko kitos išeities kaip kreiptis į teismą dėl šildymo sistemos atsijungimo be atsakovės sutikimo. Kadangi atsakovė neprisidėjo prie namui būtinų darbų, 2009 m. gruodžio 24 d. namo palėpėje dėl seno surūdijusio vamzdžio įvyko avarija, ko pasėkoje buvo užlietas ieškovo butas. Namas nešildomas jau du sezonus, į sienas įsimetė pelėsis. Dėl to, kad atsakovė apskundė Kauno apylinkės teismo sprendimą, negalima šildytis dar ir trečią sezoną. Byloje aiškiai užfiksuota, kad atlikus šildymo sistemos rekonstrukciją, atsakovės butas bus prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekėjo, už rekonstrukciją jai nereikės nieko mokėti, rekonstrukciją atliks ieškovas lėšomis. Gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projekte, numatyta, kad pastate panaikinama dalis esamos apšildymo sistemos, iš dalies rekonstruojamas šilumos tinklas, pirmo aukšto apšildymo sistema prijungiama (lieka) prie esamo rekonstruoto šilumos punkto, o antrojo aukšto (butas Nr.2) apšildymo sistema projektuojama atskirai su dujinio apšildymo sistema. Atsakovė galėjo įsitikinti, kad rekonstravus šildymo sistemą, jos teisės nebus pažeistos. Derinti gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektą reiškia, kad negavus bendraturčių sutikimo techninio projekto derinti negalima, o gavus bendraturčių sutikimą- techninis projektas jau yra derinamas, atsižvelgiant į visus reikalingus Taisyklių punktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsakovė I. Giedrienė apeliaciniu skundu skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti ieškovui teisę derinti be atsakovės sutikimo gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektą Nr. 2010-01 Dzūkų g. 3/ Dainavos g. 5, Kaune su AB „Kauno energija“ ir pagal šį projektą vykdyti namo šildymo rekonstrukcijos darbus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. Matusevičius ir atsakovė I. Giedrienė yra dviejų butų gyvenamojo namo, esančio Dainavos g. 5/ Dzūkų g. 3, Kaune, bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 65/100 dalys, o atsakovei - 35/100 dalys šio namo (1 t., b. l. 17-18).

Gyvenamasis namas buvo apšildomas trečiojo asmens AB „Kauno energija“ tiekiama centralizuota šilumos energija. Byloje esantis UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ 2010 m. balandžio 16 d. raštas Nr. S-4-110 (2 t., b. l. 10) patvirtina, kad šildymo sistemoje įvyko avarija, visas šildymo sistemos vamzdynas yra susidėvėjęs, jo saugiai eksploatuoti negalima.

Ieškovas V. Matusevičius pateikė teismui gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektą Nr.2010-01 Dzūkų g. 3/Dainavos g. 5 Kaunas. Šiame projekto aiškinamajame rašte ir brėžiniuose numatyta, kad buto Nr. 1 (atsakovės buto) šildymo sistema prijungiama prie esamo rekonstruoto šilumos punkto, o antro buto (ieškovo buto) apšildymo sistema pilnai atjungiama ir projektuojama atskirai su dujinio apšildymo sistema. Taigi ieškovas nusprendė atsijungti nuo AB „Kauno energija“ centralizuotų šilumos tinklų.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nusprendė pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo derinti minėtą projektą su AB „Kauno energija“ ir pagal šį projektą vykdyti namo šildymo rekonstrukcijos darbus.

Atsakovė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas iki ieškinio padavimo prašė atsakovės sutikimo. Šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės, nes ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimais. Atsakovei nepripažįstant ieškinio, teismas privalėjo nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo nepriklausimai nuo to, ar iki ieškinio padavimo ieškovas prašė atsakovės sutikimo ar neprašė.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra dokumento, kuriame būtų nurodytos dėl ieškovo atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovės patiriamos išlaidos, kad eskizinis projektas, kokiu teismas pripažino ieškovo techninį projektą Nr.2010-01, nėra statinio projektas, kurio pagrindu gali būti leidžiama statyba. Šie apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 114 punktas numato, kad ar dvibučio namo savininkai, pageidaujantys atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, apie tai pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. AB „Kauno energija“ išdavė ieškovui projektavimo sąlygas šilumos įrenginių projektavimui, kurios atitinka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 priedo reikalavimus. Šiose sąlygose pažymėta, kad projekto derinimui turi būti pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka bendraturčių sutikimas. Kadangi atsakovė ieškovui tokį sutikimą atsisakė duoti, ginčas spręstinas teismo tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto techninio projekto matyti, jog atlikus šildymo sistemos rekonstrukciją, atsakovės butas bus prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekėjo, o antro aukšto apšildymo sistema projektuojama atskirai su dujinio apšildymo sistema. Kadangi teismas nusprendė leisti ieškovui derinti projektą ir vykdyti šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus, darytina išvada, kad visus darbus ieškovas turės atlikti savo lėšomis. Pažymėtina, kad pats ieškovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad už rekonstrukciją atsakovei nereikės nieko mokėti, nes rekonstrukciją atliks savo lėšomis (2 t., b. l. 108). Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog leidimas derinti projektą ir vykdyti šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektą, pažeistų jos teises. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog atsakovė atsisako duoti sutikimą rekonstruoti apšildymo sistemą be jokių teisinių argumentų ir pagrindų, nes atlikus namo šildymo sistemos rekonstrukciją, atsakovė turės tokią pat galimybę, kaip ir anksčiau, gauti trečiojo asmens AB „Kauno energija“ tiekiamą šilumos energiją. Atsiliepime pagrįstai pažymėta, kad teismo sprendimu ieškovas įgyja teisę be atsakovės sutikimo derinti gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektą, kas yra nurodyta ir AB „Kauno energija“ išduotose projektavimo sąlygose šilumos įrenginių projektavimui, ir kad derinimas turės būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 114 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes ieškovas siekia nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungti tik vieną butą. Teisės aktai nedraudžia dvibučiame name naudoti dvi skirtingas šildymo sistemas, todėl ieškovas gali teisės aktų nustatyta tvarka savo bute pakeisti šildymo būdą.

Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas V. Matusevičius pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog būtina išklausyti trečiojo asmens AB „Kauno energija“ nuomonę dėl apeliacinio skundo argumentų, be to, ieškovas norintis išdėstyti savo paaiškinimus dėl apeliacinio skundo žodžiu. Ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Ieškovas V. Matusevičius prašyme nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtina išklausyti AB „Kauno energija“ nuomonę, ieškovas turėjo teisę visus savo argumentus dėl apeliacinio skundo išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo Vytauto Matusevičiaus prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinti.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas Kukalis