- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2-240-962/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00045-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., V. R., M. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., V. R., M. Š. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. P. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė bei jis ir jo atstovas advokatas V. M. posėdyje paaiškino, kad J. P. mirties dieną jo vardu buvo registruota ½ dalis 0,5 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko virtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1,95 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 71/150 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas Nr. AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Notaro biure į J. P. palikimą paveldėjimo byla nepradėta. J. P. sutuoktinė J. P. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai: G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), M. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas E. P. nuo gimimo gyveno tėviškėje kartu su tėvais, kiti vaikai gyvena atskirai. Po tėvo J. P. mirties jis ir toliau su savo šeima gyveno ir gyvena namuose, tvarko ir prižiūri visą ūkį, moka ir komunalinius mokesčius, naudojasi visu namu, ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, dirba žemę, naudojosi daiktais, buvusiais namuose. Po tėvo J. P. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiojo turtą, palikimą priėmė pareiškėjas E. P. ir jį valdo šiuo metu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo pareiškimo, kuriame nurodė, kad, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai reikalingų įrodymų, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas, neprieštaraus jo nustatymui, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo E. P. pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. P. mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad mirus tėvui, jos brolis E. P. ir toliau gyveno likusiuose namuose, tvarkė likusį ūkį, dirbo žemę, augino gyvulius, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais daiktas. Po tėvo mirties liko turtas – namai su statiniais, žemės sklypai, kilnojamieji daiktai. Ji neturi pretenzijų broliui E. P. dėl tėvo J. P. palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo E. P. pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. P. mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad mirus tėvui, jos brolis E. P. ir toliau gyveno likusiuose namuose, tvarkė likusį ūkį, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais daiktas, žeme. Po tėvo mirties liko turtas – namai su statiniais, žemės sklypai, kilnojamieji daiktai. Ji neturi pretenzijų broliui E. P. dėl tėvo J. P. palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo E. P. pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. P. mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad mirus tėvui, jos brolis E. P. ir toliau gyveno likusiuose namuose, tvarkė likusį ūkį, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais daiktas, žeme. Po tėvo mirties liko turtas – namai ir ūkiniai pastatai, gyvuliai, žemės sklypai, kilnojamieji daiktai. Ji neturi pretenzijų broliui E. P. dėl tėvo J. P. palikimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad pareiškėjo E. P. tėvas J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Byloje pateiktas Prienų rajono 3-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 11). J. P. mirė santuokoje, sutuoktinė – J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikai: G. P., V. R., M. Š. ir E. P. (b.l. 6, 8, 9). J. P. mirties dieną jo vardu buvo registruota ½ dalis 0,5 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko virtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1,95 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 71/150 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-19). J. P. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu su sūnumi E. P. tuose pačiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuris priėmė J. P. palikimą ir valdo (b.l. 20).
Posėdžio metu apklausti suinteresuoti asmenys G. P., V. R. ir M. Š. patvirtino, kad pareiškėjas E. P. po tėvo mirties priėmė jo palikimą, faktiškai jį valdydamas, tai yra ir toliau gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), rūpinosi ūkiu, dirbo žemę, mokėjo mokesčius.
Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į J. P. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims neišduoti. Pareiškėjas iš karto priėmė mirusiojo J. P. palikimą – gyveno likusioje sodyboje, rūpinosi ja, mokėjo mokesčius, dirbo žemę. Taigi, nors jis palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad E. P. per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė J. P. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo E. P. priteistinos 9,81 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,81 Eur (devynis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.