- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-2260-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. V. fizinio asmens bankroto byla nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjui S. V. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Skolvalda“; teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo bankroto bylą nutraukė, konstatavęs, jog teismui nepateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas; Vilniaus apygardos teismas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė spręsti klausimą iš naujo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad šalys nebuvo tinkamai informuotos ir jiems nesuteikta teisė pasisakyti.Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė teismo įpareigoti bankroto administratorę šaukti kreditorių susirinkimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Nurodė, kad būdamas įkalintas, parengtą mokumo atkūrimo planą išsiuntė bankroto administratorei.Bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ atstovas teismui nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo nepervedė į atidarytą depozitinę sąskaitą piniginių lėšų, skirtų bankroto administratorės išlaidoms padengti.Suinteresuotų asmenų (pareiškėjo kreditorių) atstovai prašė bylą nutraukti, nes pareiškėjas nedėjo pastangų sumažinti įsiskolinimą, be to, iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad bankroto procedūra siekiama iš viso išvengti prievolių vykdymo ir turimas skolas nurašyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nutraukė pareiškėjo S. V. fizinio asmens bankroto bylą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju terminas mokumo atkūrimo planui pateikti pasibaigė 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pačiame pareiškėjo mokumo atkūrimo plane, kuris, anot pareiškėjo, buvo pateiktas ir bankroto administratorei, nėra nurodytas jo parengimo terminas, taip pat teismui nepateikti įrodymai, jog mokumo atkūrimo planas buvo išsiųstas ar kitaip įteiktas bankroto administratorei. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teismui pateikta nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė taip pat nepatvirtina, kad 2016 m. liepos 14 d. (t. y. dar iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) mokumo atkūrimo planas buvo parengtas.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytas terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti nėra naikinamasis. Kita vertus, teismas vertino, kad pareiškėjas ženkliai praleido terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, t. y. kol teismas nenutraukė bylos dėl bankroto bylos iškėlimo (2017 m. lapkričio 28 d.), tol pareiškėjas nebendradarbiavo nei su teismu, nei su bankroto administratore; taip pat pažymėjo, jog kreditorių susirinkimas iki šiol nebuvo sušauktas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui nežinomos termino praleidimo priežastys (nes pareiškėjo nurodymas, jog bankroto administratorei siuntė mokumo atkūrimo plano projektą nepatvirtintas jokiais įrodymais, o bankroto administratorė neigia gavusi bet kokius dokumentus iš pareiškėjo, įskaitant ir bankroto administratorės išlaidų atlyginimą).Teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo plano rengimas ar jo tikslinimas yra bankrutuojančio asmens pareiga; būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas, todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.Apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bylai neaktualus teismui parengto bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano turinys, nes toks planas nebuvo pateiktas bankroto administratorei; vertino, jog atnaujinti įstatyme nustatytą terminą (kuris praleistas ilgiau nei tris kartus, vertinant nustatytą maksimalų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo terminą) be jokių svarbių priežasčių būtų neteisėta ir neteisinga kreditorių atžvilgiu, nes toks ilgas bankroto procedūros terminas nesuderinamas su įstatymo nuostatomis bei paskirtimi, be to, tiek bankroto administratorė, tiek ir kreditoriai prašė bylą nutraukti, todėl teismas nutraukė pareiškėjo S. V. fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas (apeliantas) S. V. atskiruoju skundu (ir jo priedu) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo (atnaujinti pareiškėjo atžvilgiu iškeltą fizinio asmens bankroto bylą).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė bankroto administratorei mokumo atkūrimo plano projekto ir administratorė šią aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorės atstovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad minėtą plano projektą gavo ir netgi išsiuntė 2016 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui išvadą dėl jo, kurios, anot pareiškėjo, jis negavo. Taigi, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas iškraipė bylos faktus, todėl priėmė neteisėtą skundžiamą nutartį, visą atsakomybę dėl bankroto procedūros trikdžių perkeldamas tik pareiškėjui. Anot apelianto, nurodytą plano projektą jis išsiuntė bankroto administratorei dar 2016 m. lapkričio 24 d. Taigi, apelianto teigimu, terminas pateikti mokumo atkūrimo planą teismui buvo praleistas ne dėl jo kaltės, jis savo pareigas atliko savalaikiai. Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo galimybių pervesti lėšas bankroto administratorei į specialiai atidarytą sąskaitą, nes buvo/yra įkalinimo įstaigoje.Apeliantas papildomai nurodo, kad ne kartą kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl jo įdarbinimo, tačiau darbas jam taip ir nebuvo skirtas, motyvuojant tuo, jog įkalinimo įstaigos negali aprūpinti darbu visų norinčių. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas nebuvo dar svarstytas, jis rengė tik minėto plano projektą, kuris, esant būtinumui, galėtų būti tikslinamas; be to, teigia, jog pagal galimybes (būdamas įkalinimo įstaigoje) bendravo su bankroto administratore/jos atstovais (telefonu, susitikimo metu).Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, paneigiančių skundžiamoje nutartyje konstatuotas išvadas, formaliai remdamasis tik įstatymų nuostatomis. AB SEB banko teigimu, pareiškėjas ne tik nesilaiko FABĮ nustatytų terminų, bet pateikdamas mokumo atkūrimo planą nesiekia teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, nesiekia didesnių pajamų gavimo, atitinkamai ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o siekia tik greičiau baigti bankroto procesą ir nurašyti turimus įsipareigojimus.Suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas, išsiuntęs mokumo atkūrimo planą bankroto administratorei ir per FABĮ nustatytą keturių mėnesių terminą apsiribodamas tik bandymais telefonu prisiskambinti administratorei, neveikė aktyviai. Anot suinteresuoto asmens, apeliantas, nepavykstant susisiekti su bankroto administratore, apie šias aplinkybes privalėjo informuoti kreditorius ir teismą, taip pat galėjo prašyti pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui parengti, tačiau to nedarė, o aktyvių veiksmų ėmėsi tik kai teismas nutraukė iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorė gavo mokumo atkūrimo plano projektą, nėra reikšmingos bylos baigčiai, tuo labiau, jog administratorės išvada dėl minėto plano buvo neigiama, o planas nei teismui, nei kreditoriams pateiktas nebuvo.Pareiškėjas S. V. papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pakartotinai nurodo, kad jis tinkamai ir laiku išsiuntė bankroto administratorei mokumo atkūrimo plano projektą ir šią aplinkybę patvirtino administratorės atstovas teismo posėdžio metu, pripažinęs, jog netgi parengė išvadą dėl nurodyto plano.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nutraukė pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą, iš esmės konstatavęs, jog pareiškėjas laiku neparengė ir nepateikė bankroto administratorei mokumo atkūrimo plano, nebendradarbiavo nei su teismu, nei su administratore.FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas.Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinęs, kad viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui bei likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys; įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.). Taigi, kaip minėta, plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui.Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjui S. V. fizinio asmens bankroto byla iškelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d.; minėtoje nutartyje nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo projekto pateikimui tvirtinti. Taigi, šiuo atveju mokumo atkūrimo planas turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 30 d. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad nurodytas planas iki nustatyto termino teismui pateiktas nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė pareiškėjo bankroto bylą iš esmės vien tik tuo pagrindu, kad pareiškėjas laiku neparengė ir nepateikė bankroto administratorei minėto mokumo atkūrimo plano (jo projekto). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad minėtą mokumo atkūrimo plano projektą parengė ir 2016 m. lapkričio 24 d. išsiuntė bankroto administratorei; bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ atstovas 2018 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino (teismo posėdžio garso įrašo duomenys), kad 2016 m. lapkričio 29 d. parengė išvadą dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo plano (neigiamą) ir išsiuntė pareiškėjui, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju laiku parengė ir pateikė bankroto administratorei mokumo atkūrimo plano projektą, t. y. administratorė gavo nurodytą plano projektą ir parengė dėl jo savo išvadą. Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įsiteisėjo vėliausiai 2016 m. lapkričio 21 d. (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ tiksli įsiteisėjimo data nenurodyta), tuo tarpu pareiškėjas mokumo atkūrimo plano projektą išsiuntė bankroto administratorei 2016 m. lapkričio 24 d. (vėliausiai 2016 m. lapkričio 29 d., kai administratorė surašė minėtą išvadą), todėl laikytina, jog pareiškėjas nepraleido FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto 15 dienų termino nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos plano projekto pateikimui bankroto administratorei. Nors bankroto administratorės atstovas ir nurodė, kad siuntė minėtą išvadą dėl plano pareiškėjui, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų; tuo tarpu pareiškėjas teigė, jog minėtos išvados negavo, todėl šiuo atveju prievolė įrodyti, jog nurodyta išvada iš tikrųjų buvo siųsta pareiškėjui teko administratorei. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto administratorė, gavusi mokumo atkūrimo plano projektą ir parengusi išvadą, turėjo minėtą planą teikti ir pareiškėjo kreditoriams, taip pat organizuoti kreditorių susirinkimą dėl plano svarstymo, tačiau administratorė šių veiksmų neatliko.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki skundžiamos nutarties priėmimo nepervedė į atidarytą depozitinę sąskaitą piniginių lėšų, skirtų bankroto administratorės išlaidoms padengti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neatleidžia administratorės nuo pareigos tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas FABĮ. Tuo labiau, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti šių veiksmų (padaryti minėto pavedimo), nes buvo/yra įkalinimo įstaigoje, jo turtui taikomi apribojimai; pažymėtina, jog dėl minėtų aplinkybių (būnant įkalinimo įstaigoje) pareiškėjui iš dalies apribotos galimybės tiesiogiai ir operatyviai bendrauti su bankroto administratore (jos atstovais).Viena vertus, sutiktina su suinteresuoto asmens Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teiginiais, kad pareiškėjas, išsiuntęs mokumo atkūrimo planą bankroto administratorei ir per FABĮ nustatytą keturių mėnesių terminą apsiribodamas tik bandymais telefonu prisiskambinti administratorei, neveikė aktyviai, t. y. pareiškėjas privalėjo domėtis jo bankroto byla ir joje vykstančiomis procedūromis reguliariai, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų ir pan., o nesulaukęs jokių žinių iš administratorės, kreiptis tiesiogiai į teismą ir (ar) kreditorius. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo bankroto bylos nutraukimas būtų neproporcingas remiantis vien formaliu pagrindu, kad teismui laiku nepateiktas mokumo atkūrimo planas, kuris, kaip nustatyta, nepateiktas iš esmės ne dėl pareiškėjo kaltės.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į fizinio asmens bankroto proceso paskirtį, pernelyg formaliai taikė šią bankroto stadiją reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo/netvirtinimo grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, suteikiant pareiškėjui, bankroto administratorei ir pareiškėjo kreditoriams prieš tai galimybę tinkamai atlikti FABĮ nustatytas mokumo atkūrimo plano teikimo teismui procedūras, t. y. – bankroto administratorei pateikti pareiškėjui išvadą dėl pareiškėjo parengto mokumo atkūrimo plano (pareiškėjui pageidaujant, pareiškėjas turi teisę patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą); vėliau minėtą plano projektą bei išvadą bankroto administratorė privalo teikti kreditoriams ir šaukti kreditorių susirinkimą dėl pritarimo/nepritarimo minėtam planui; – kreditoriams minėtam planui pritarus, administratorė turi teikti jį tvirtinti teismui; kreditoriams planui nepritarus, pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė nurodytą planą patikslinti; – nepritarus ir patikslintam planui (ar pareiškėjui nepatikslinus plano), administratorė turi teikti jį teismui bendra tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą iš esmės tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria pareiškėjo S. V. fizinio asmens bankroto byla nutraukta, panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo/netvirtinimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.