Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Žanetai Endris, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Z. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius atlikęs tyrimą pagal 2019 m. liepos 10 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto tarnybinį pranešimą Nr. 8D-2205 nustatė, kad 2019 m. liepos 4 d. L. O. komercinės firmos muitinės tarpininko atstovė L. S., Klaipėdos krovinių postui „Centras“ Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau - MDAS) pateikė BAD MRN 19LTLC0100IM096979, kuriuo deklaruota prekė - lengvasis automobilis, markė „Toyota“, modelis „Land Cruiser 200“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyme pažymėta, kad automobilis apgadintas. Muitiniam patikrinimui atlikti, minėtas automobilis 2019 m. liepos 5 d. iš laikinai saugomos muitinės priežiūros zonos, esančios UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje, pagal nukreipimo tikrinimui lapą Nr. 190704-005027-NUT buvo pristatytas į Malkų įlankos jūrų uosto posto detalaus tikrinimo vietą, adresu Perkėlos g. 1C, Klaipėda. Muitinio tikrinimo metu buvo patikrinti automobilio defektai, kurie atitiko defektus, nurodytus Turto vertinimo ataskaitoje, tačiau kėbulo numeris buvo sunkiai įžiūrimas (neaiškus). Dėl šios priežasties Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnai 2019 m. liepos 7 d., 09.05 val. MDAS priemonėmis išsiuntė IESUPLT pranešimą tarpininko atstovui nurodydami, kad „Prašome atvykti į Perkėlos 1C, Klaipėda, dėl tikrinamos transporto priemonės patikslinimo“. Iki 2019 m. liepos 10 d. dėl minėto automobilio pakartotino tikrinimo neatvykus tarpininko atstovui, buvo nuspręsta paskirti pareigūną, kuris patikslintų VIN numerio identifikavimo aplinkybes, tačiau pareigūnui nuėjus patikrinti minėtos transporto priemonės, paaiškėjo, kad automobilio detalaus muitinio tikrinimo vietoje, adresu Perkėlos g. 1C, Klaipėda, nėra. Telefonu susisiekus su L. O. komercinės firmos atstovu A. J., gautas atsakymas, kad tarpininko atstovė L. S. nuo 2019 m. liepos 5 d. atostogauja. 2019 m. liepos 10 d., apie 10.00 val. minėtas automobilis buvo pargabentas atgal į Malkų įlankos jūrų uosto posto detalaus tikrinimo vietą Perkėlos g. 1C, Klaipėda. Pareigūnams patikrinus atgabento lengvojo automobilio modelį, nustatyta, kad autovežio vairuotojas K. Z. atgabeno automobilį, kuris nebaigus fizinio patikrinimo ir muitinio įforminimo buvo paimtas 2019 m. liepos 8 d., apie 8.30 val. iš Malkų įlankos jūrų uosto posto detalaus tikrinimo vietos. 2019 m. liepos 10 d. autovežio vairuotojo K. Z. paaiškinime nurodoma, kad š. m. liepos 5 d. automobilį „Toyota“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ pristatė į muitinę ir paliko. Taip pat vairuotojas nurodė, kad š. m. liepos 8 d. iš ryto atvažiavo pasiimti ir kitų automobilių bei nuėjęs pas pareigūnus pasiteirauti ar patikrintos 4 mašinos, neįvardinto pareigūno, kuris vairuotojo K. Z. žodžiais tariant patikrino visų 4 mašinų dokumentus ir leido automobilį išvežti, nugabeno jį į aikštelę, adresu P. Komunos g. 25, Klaipėda. Taip pat, 2019 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime K. Z. patikslina, kad tarp keturių automobilių buvo du automobiliai vienodų markių „Toyota Land Cruiser 200“, kuriuos 2019 m. liepos 8 d. išgabeno pagal MRN 19LTLC0100IM096979 ir MRN 19LTLC0100IM096928 ir pažymėjo, kad pareigūnas galėjo pamanyti, kad čia to paties automobilio dvi deklaracijos ir neatkreipęs į tai dėmesio, sakyti, kad galima juos išvežti. 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinimuose L. O. komercinės firmos atstovas A. J. pažymi, kad prekės iš muitinio tikrinimo vietos neėmė ir niekam nedavė nurodymo paimti prekės iš muitinio tikrinimo vietos, pagal importo deklaraciją MRN 19LTLC0100IM096979. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.11 p., jeigu importo muitinės įstaiga, atlikusi importo deklaracijos muitinį tikrinimą ir įforminimą, priima sprendimą išleisti prekes, deklaruotas importo procedūrai, deklarantas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEI29LT. Išsiuntus minėtą pranešimą importo deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu. Elektroninė žinutė IEI29LT MDAS priemonėmis L. O. komercinės firmos atstovui buvo išsiųsta 2019-07-10, 11.47 val. Pažymėtina, kad prekes iš detalaus tikrinimo vietos galima pasiimti tik atlikus su prekėmis visus muitinės formalumus įforminus pasirinktą muitinės procedūrą. Importo deklaracijos MRN 19LTLC0100IM096979 muitinis įforminimas transporto priemonei „Toyota Land Cruiser 200“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigtas 2019 m. liepos 10 d., 11.47 val., tačiau minėtą transporto priemonę iš Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietos autovežio vairuotojas K. Z. išgabeno 2019 m. liepos 8 d., apie 08.3 0 val., nors patvirtinimo ir nurodymo atlikti minėtus veiksmus vairuotojas iš L. O. komercinės firmos atstovo A. J. negavo ir į atstovą nesikreipė įsitikinti, apie priimtą muitinės sprendimą išleisti prekes (muitinės sprendimas pateikiamas pagal minėtame Įsakyme Nr. 1B-360 numatytą tvarką), deklaruotas importo procedūrai pagal MRN 19LTLC0100IM096979. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 8 dalimi, muitinės formalumai - visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų. Kadangi prekes iš detalaus tikrinimo vietos galima pasiimti tik atlikus su prekėmis visus muitinės formalumus ir įforminus pasirinktą muitinės procedūrą, todėl autovežio vairuotojas K. Z., 2019 m. liepos 8 d. išgabenęs automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš detalaus tikrinimo vietos be muitinės leidimo, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalies, 139 straipsnio 7 dalies nuostatas. Šia veika K. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė Žaneta Endris teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, nes K. Z. muitinės prižiūrimą prekę išgabeno be muitinės pareigūno leidimo, t. y. prekę išgabeno iki sprendimo išleisti prekę, deklaruotą importo procedūrai, priėmimo, negavus elektronine forma žinutės apie užbaigtą procedūrą. Prekės turi būti išgabenamos tik gavus deklaranto patvirtinimą, kad muitinės procedūra yra baigta. Šiuo atveju deklarantas patvirtino, kad leidimo išvežti prekę nedavė. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad muitinės pareigūnas davė žodinį leidimą išvežti nurodytą transporto priemonę, taip pat nėra. Muitinės pareigūnai privalo fiziškai patikrinti, ar deklaracijoje nurodyta prekė sutampa su pristatyta preke, tačiau pagrindas išgabenti prekę yra žinutės apie užbaigtą tikrinimo procedūrą deklarantui išsiuntimas. Mano, kad pažeidimas yra netyčinis, prašo atsižvelgti į tai skiriant K. Z. nuobaudą. Pažymėjo, kad pažeidimo padarymo metu muitinės elektroninės sistemos trikdžiai nebuvo fiksuojami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad K. Z. kaltė dėl ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), 2019 m. liepos 10 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 35), paties pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu (b. l. 36), importo deklaracija 19LTLC0100IM096979 (b. l. 39), išrašais iš sistemos (b. l. 41-44) bei kita bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad autovežio vairuotojas K. Z., 2019 m. liepos 8 d. išgabeno automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš detalaus tikrinimo vietos be muitinės leidimo.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad muitinės formalumai - visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų, 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Tuo tarpu šio teisės akto 139 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad muitinei pateiktos prekės negali būti paimtos iš jų pateikimo vietos be muitinės leidimo.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad prekes išsivežė gavęs žodinį muitinės pareigūno nurodymą. Teismas pažymi, kad nors byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, kad prekę jis išvežė gavęs žodinį muitinės pareigūno leidimą išvežti prekę. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis ir aprašytą pažeidimo esmę teismas konstatuoja, jog labai tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. Z. 2019-07-08 ir išsivežė protokole nurodytą prekę iš muitinės kontroliuojamos zonos. Kad faktiškai yra taikoma tokia praktika teigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J.. Be to, ir muitinės atstovė teismo posėdžio metu, nors ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prekė galėjo būti išgabenta gavus žodinį muitinės pareigūno leidimą, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad nagrinėjamu atveju neįžvelgia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčinių veiksmų ir mano, kad pažeidimas galėjo būti padarytas netyčia. Tokiu būdu iš esmės nepatvirtindama, kad muitinės pareigūnas davė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žodinį leidimą nurodytą dieną išvežti prekę, bet ir nepaneigdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo dėl susidariusios situacijos. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, kai jis, reaguodamas į Muitinės pareigūnų pranešimą, transporto priemonę iškart pristatė pakartotiniam tikrinimui, patvirtina, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei prekę deklaravusi L. O. komercinė firma neturėjo tikslo tinkamai neužbaigti pradėtos muitinės procedūros ir nesiekė tyčia paimti prekę be muitinės pareigūno leidimo. Teismo vertinimu šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant K. Z. atsakomybės pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį klausimą.

Nors pagal byloje nustatytas aplinkybes tikėtina, kad K. Z. automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš detalaus tikrinimo vietos išgabeno gavęs žodinį muitinės pareigūno leidimą, tačiau būtina pabrėžti tai, kad pagal nagrinėjamu atveju atliktą muitinės procedūrą žodinis muitinės pareigūno leidimas yra nepakankamas pagrindas laikyti, kad muitinės procedūra yra baigta ir remiantis žodiniu pareigūno leidimu galima išvežti prekę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad L. O. komercinės firmos tarpininko atstovė L. S. importo deklaraciją pateikė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, taigi ir leidimas išgabenti prekes iš detalaus tikrinimo vietos, t. y. importo muitinės įstaigos sprendimas išleisti prekes, turėjo būti gautas Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje. Tokia tvarka numatyta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.11 p., kuris numato, kad jeigu importo muitinės įstaiga, atlikusi importo deklaracijos muitinį tikrinimą ir įforminimą, priima sprendimą išleisti prekes, deklaruotas importo procedūrai, deklarantas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEI29LT. Išsiuntus minėtą pranešimą importo deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu. Būtent sprendimas išleisti prekę, deklaruotą importo procedūrai yra laikomas muitinės pareigūno leidimu paimti muitinės prižiūrimą prekę.

Iš bylos duomenų matyti, kad deklaruota prekė iš detalaus tikrinimo vietos buvo išgabenta 2019 m. liepos 8 d., o importo muitinės įstaigos sprendimas išleisti prekes buvo priimtas ir pranešimas Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje išsiųstas tik 2019 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole pagrįstai konstatuota, jog autovežio vairuotojas K. Z., 2019 m. liepos 8 d. išgabeno automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš detalaus tikrinimo vietos be muitinės leidimo. Nagrinėjamu atveju K. Z., net ir gavęs žodinį muitinės pareigūno leidimą išvežti prekę, turėjo įsitikinti, kad yra priimtas įgalioto Muitinės departamento pareigūno sprendimas išleisti prekę, deklaruotą importo procedūrai, ir tik tada ją išvežti, tačiau to nepadarė. Neatlikęs šių veiksmų, K. Z. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalies, 139 straipsnio 7 dalies nuostatas, jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, t. y. išsivežė prekę be muitinės leidimo, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokiu būdu ANK 210 straipsnio 3 dalyje uždraustą veiką K. Z. padarė dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

K. Z. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį. Pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.

Byloje K. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamu atveju skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į tai, kad jis padarytas dėl neatsargumo, tikėtina, kad muitinės pareigūnų veiksmai galėjo turėti įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priimant sprendimą išgabenti prekę tinkamai neužbaigus procedūros, taip pat į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – asmuo dirba, anksčiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 6). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad dėl nusižengimo reali turtinė žala valstybei nebuvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti K. Z. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 210 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

K. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.