Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), neįgalus - praradęs 60 proc. bendrojo darbingumo, nedirbantis, ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (buvę teistumai išnykę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis P. D. 2023 m. kovo 21 d. – liepos 25 d. laikotarpiu iš Augalų km, Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. Bevardžio ežero pakrantės apsaugos juostoje esančio valstybinės žemės sklypo, prieš tai neteisėtai nupjovęs 2 vnt. juodalksnių ir 10 vnt. trapiųjų gluosnių medžių, patikėjimo teise valdomų Vilkaviškio r. sav. administracijos Klausučių seniūnijos, slapta pagrobė 2 m³ 130 Eur vertės juodalksnio malkų ir 9 m³ 370 Eur vertės trapiųjų gluosnių malkų (toliau ir – malkų), viso - 500 Eur vertės svetimą turtą.

Šiais veiksmais kaltinamasis P. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

1. Kaltinamasis P. D. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu visiškai neprisipažįstantis, kadangi užpelkėjusio ežero pakrantėje pasigamintų malkų nepagrobęs ir to daryti neketinęs, - jeigu būtų gavęs rašytinį valstybės ar savivaldybės institucijos pranešimą/sprendimą, kad malkos priklauso ne jam, o kokiam tai trečiajam asmeniui (seniūnijai ar kt.) ir jis jų pasiimti negalintis (jam tai padaryti draudžiama), to ir nebūtų padaręs. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog 2023 m. sausio-vasario mėnesių laikotarpiu, jis, neturėdamas tam leidimo ir tokio nesikreipęs, prie užpelkėjusio ežero Augalų km Vilkaviškio r. sav. nupjovė 10 medžių trapiųjų gluosnių ir 2 medžius juodalksnių, juos vietoje, prie ežero, susmulkino kulbėmis, didžiąją dalį ir sukapojo, sukrovė į keletą krūvų ir laukė, kol bus nukulti aplink ežerą apsėti žieminiai pasėliai, nes nebuvo kaip privažiuoti jų neišvažinėjus. Jam jau pabaigus malkų gamybą, atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai, atlikę tyrimą dėl savavališko (be leidimo) medžių nupjovimo, paskyrė jam 60 Eurų administracinę baudą, kurią jau yra susimokėjęs. Nei aplinkosaugininkų, nei seniūnijoje ar savivaldybėje, nei ir niekur kitur jis nesiteiravo, ar gali iš neteisėtai nupjautų medžių pagamintas malkas pasiimti sau ir tai padaryti nemokamai, - laukė pradžioje minėto sprendimo dėl malkų likimo dokumento. Mėnesį laiko negavęs tokio dokumento, nusprendė, kad malkas gali pasiimti, nes šios po administracinės nuobaudos jam paskyrimo ir įvykdymo (baudos sumokėjimo), tapo jo nuosavybe. Nukūlus aplink ežerą pasėlius, jis 2023 m. liepos pabaigoje paprašė liudytoją G. P. traktoriumi parvežti iš paežerės malkas, parvežė jas visas ir išviso nepilnai tris priekabas, manantis, jog malkų buvę mažiau nei 11 kub. metrų, – jo vertinimu apie 8 kub. m., su seniūnijos pateiktu malkų įvertinimu (kaina už 1 kub. metrą) sutinkantis. Po kurio laiko visos malkos iš jo buvo paimtos policijos pareigūnų ir perduotos seniūnijai.

2. Liudytojas V. B. teisme patvirtino, jog pagal pranešimą iš Vilkaviškio r. sav. administracijos Klausučių seniūnijos atliko kaltinamojo P. D. administracinio nusižengimo dėl medžių neteisėto (be leidimo) nupjovimo Bevardžio ežero pakrantėje (apsaugos juostoje) tyrimą. Atlikęs įvykio vietos apžiūrą, rado neseniai nupjautų sveikų trapiojo gluosnio ir juodalksnio medžių kelmus, pagal juos nustatė tiek nupjautų medžių rūšis, tiek medžių skaičių, o taip pat ir galimos pagaminti medienos (malkų) tūrį (pagal kelmų skersmenis), ten pat nupjovimo vietoje medžiai buvo susmulkinti į kulbes, o dauguma šių ir suskaldytos, malkos sukrautos į krūvas. Bylos kaltinamasis P. D. prisipažino nupjovęs šiuos medžius be leidimo, jam buvo paskirta administracinė nuobauda bauda bei pasiūlyta laisvanoriškai atlyginti gamtai (aplinkai) padarytą žalą, ar kaltinamasis tai padarė, nesidomėjęs. Jo žiniomis seniūnija malkų iškart po tyrimo nepasiėmė dėl blogų orų ir minėtų pasėlių. Administracinio nusižengimo tyrimo eigoje kaltinamasis nesiteiravo, kam priklausys malkos ir ar jis pats gali (galės) jas pasiimti.

Motyvuojamoji dalis

3. Liudytoja K. B., kaltinamojo kaimynė, teisme pareiškusi, kad bylai reikšmingų aplinkybių nebeprisimenanti, patvirtino kaip visiškai teisingus jos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui byloje duotus parodymus (b. l. 76-79), jog 2023 m. žiemos laikotarpiu kaltinamasis pjovė medžius ir iš jų vietoje gamino malkas prie užpelkėjusio ežero Augalų km Vilkaviškio r., sav., vietinių gyventojų vadinamo „duburiu“. Liepos mėnesį nežinomas jai asmuo traktoriumi su priekaba parvežė kaltinamajam malkas prie jo ūkinio pastato.

4. Liudytojas G. P. teisme patvirtino, jog 2023 m. liepos pabaigoje kaltinamojo P. D. prašymu už tam užpiltą dyzeliną, nuo užpelkėjusi ežero, vietinių vadinamo „duburiu“, nuosavu traktoriumi MTZ-50 su priekaba parvežė į kaltinamojo kiemą visas paežerėje keletoje krūvų buvusias vietoje supjautas ir suskaldytas malkas, viso parvežė tris priekabas, tačiau paskutinė trečioji buvusi nepilna, kaltinamojo apie malkų įsigijimo aplinkybes neklausęs ir jų nežinojęs.

5. 2023 m. rugsėjo 6 d., 15:41 – 16:15 val. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad ši yra ežero „Bevardis“ priekrantėje Augalų km, Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. apie 350 m. atstumu nuo Beržų gatvės. Priekrantė apsupta dirbamais laukais, apaugusi medžiais ir tankiais krūmais. Priekrantės pietvakarinėje pusėje rasti neseniai nupjautų medžių kelmai, netvarkingai sumestos nupjautų medžių šakos, taip pat keletas numestų ir pamirštų pliauskų bei medžių rąstų smulkinimo – malkų gaminimo vietos (b. l. 19-28).

6. 2023 m. spalio 11 d. pažyma Nr. S6(24)-59 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnija pranešė, kad 2023 m. kovo-liepos mėnesių laikotarpiu iš valstybinės žemės sklypo Bevardžio ežero pakrantės apsaugos juostos buvo neteisėtai (be leidimo) nupjauta 2 juodalksnių medžiai ir 10 trapiųjų gluosnių medžių, iš juodalksnių pagaminta 2 kub. m. malkų, iš trapiųjų gluosnių – 9 kub. m. malkų, kurių vertė atitinkamai 130 Eur ir 370 Eur, viso – 500 Eur (b. l. 15).

7. 2023 m. kovo 21 d. Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos inspekcijos atlikta apžiūra nustatyta, jog valstybinės žemės sklype Bevardžio ežero pakrantės apsaugos juostoje kaltinamasis P. D., neturėdamas teisės aktais nustatyta tvarka išduoti tam leidimo, savavališkai nupjovė 2 juodalksnius, kurių skersmuo kelme 54 ir 51 cm, taip pat 10 trapiųjų gluosnių, kurių skersmenys kelme 39, 38, 50, 66, 62, 52, 42, 66, 42 bei 68 cm, medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams. Dėl Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo P. D. 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-964-2023 (ROIK – 23201739432) paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda (nutarimas įsiteisėjęs) (b. l. 33-40, 42, 43-44).

8. 2023 m. rugsėjo 8 d., 9:37 – 10:55 val. atliktos kaltinamojo P. D. namų valdoje kratos metu malkinėje ir kieme prie jos, dalyvaujant Šunskų girininkijos specialistui R. V., buvo rasta ir paimta apie 11,5 kub. m. stambiai sukapotų juodalksnio ir trapiojo gluosnio medienos malkų, kurios perduotos (grąžintos) Vilkaviškio r. sav. administracijos Klausučių seniūnijai (b. l. 49-51, 52-61, 62).

9. 2023 m. spalio 26 d. teismo psichiatrijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog pagal bylos aplinkybes bei kaltinamojo P. D. medicininių dokumentų (anamnezės) duomenis nėra reikalinga jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, kadangi nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b. l. 110).

10. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų.

11. Kaltinamasis P. D. teisme pripažino jam pareikštame kaltinime (punktas 1) išdėstytas kaip faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes ir savo faktinius veiksmus, be to, kaltinamojo faktiniai aktyvūs veiksmai su inkriminuotos jam vagystės dalyku (malkomis) yra visiškai įrodyti įvykio vietos bei daiktinių įrodymų apžiūromis, administracinio nusižengimo teisenos bylos dokumentais bei kratos kaltinamojo namuose rezultatais, taip pat aukščiau aprašytais liudytojų V. B., K. B. ir G. P. parodymais. Šia apimtimi kaltinamojo parodymai byloje vertinami iš esmės teisingais ir atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, nustatytas visuma aukščiau aprašytų įrodymais pripažįstamų duomenų. Nors kaltinamasis P. D. šios bylos proceso eigoje, įskaitant teisiamąjį posėdį, nuosekliai neigė turėjęs nusikalstamą sumanymą malkas slapta pasisavinti (pagrobti) ir jį tokį realizavęs (neigia savo kaltę – subjektyvų suvokimą, kad vagystės dalyką (malkas) jis užvaldo neteisėtai, kad šios yra jam svetimas turtas, į kurį jis neturintis jokių teisių), tačiau pastaroji jo parodymų dalis teismo vertinama akivaizdžiai neteisinga, prieštaraujančia ne tik visų kitų (visų likusiųjų) aukščiau aprašytų įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms (punktas 1), bet ir jo, kaltinamojo, paties valios, kaip tiesiogiai tyčinės kaltės, išraiškai per aktyvius išorinius veiksmus su jam svetimu turtu (seniūnijai priklausančiomis malkomis). Iš aprašytų aukščiau šios bylos duomenų galima patikimai spręsti, kad kaltinamasis nebuvo įgijęs jokiu teisėtu būdu ir neturėjo nuosavybės ar kitokio turinio turtinių teisių į jo nupjautus medžius, ką jis ir pats pripažino. Iš to seka išvadą, kad tokios teisės jam negalėjo atsirasti juos sumulkinus kulbėmis ir sukapojus į malkas, tai kaltinamasis taip pat teisme iš esmės pripažino. Vadinasi, kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad malkos yra jam svetimas (ne jo) turtas ir šioje situacijoje visai nesvarbu, kam priklauso medžiai, kaip malkų žaliava, - reikšminga, kad ne jam. Teismo vertinimu, kaltinamasis negalėjo nesuprasti, net ir turėdamas tam tikrų byloje žinomų jo psichikos trūkumų, kad savavališkai paversdamas malkas savo nuosavybe, tai padaro prieš tikrojo jų savininko valią ir norą, - jis, kaip ir pats teisme pripažino, net nesiteiravo nei aplinkos apsaugos pareigūnų, nei savivaldybės administracijos, nei vietinės seniūnijos, nei jokių trečiųjų asmenų, kam juridiškai priklauso jo pjaunami (nupjauti) medžiai, taigi ir iš jų pagamintos malkos, ar jis galintis šias malkas įgyti nusipirkdamas ar kt. teisėtu būdu. Pastarasis kaltinamojo neveikimas, teismo vertinimu, akivaizdžiai pagrindžia išvadą, jog kaltinamasis malkas pasisavino (pagrobė) kaltai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas savo veiksmų su malkomis neteisėtumą ir norėdamas taip elgtis. Savo ruožtu kaltinamojo pateikta šiuo klausimu versija, kad jis veikė manydamas, jog po administracinės nuobaudos įvykdymo yra tapęs teisėtu malkų savininku, yra aiškiai išgalvota, jos nepagrįstumas yra akivaizdus ant tiek, kad nereikalauja atskiro savarankiško ir (ar) papildomo paneigimo. To pagrindu aptariama dalis kaltinamojo parodymų vertinama neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių ir atmetama kaip neatitinkanti tikrovės jo pasirinkta taktinė gynybos versija, kuria jis, kaltinamasis, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir (ar) patikrinti duomenys teismo pripažįstami leistinais įrodymais, kadangi gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra visiškai pakankami teismui užtikrintai konstatuoti, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogiai tyčia, pasinaudodamas situacija, jog po administracinės teisenos jo atžvilgiu užbaigimo kurį laiką (dėl nepalankių orų ir privažiavimo galimybių nebuvimo) nei savininkas, nei jokie tretieji asmenys jo neteisėtu medžių nupjovimu pagamintas malkas iš jų gamybos vietos nepasiėmė (neišvežė ar kt.), slapčia nuo savininko ar jo patikėtinio, malkas parsivežė į savo namus ir ketino sunaudoti savo poreikiams, taip pagrobdamas 500 Eur vertės seniūnijos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

13. Teismas sprendžia, kad pripažįstami įrodytais byloje (punktai 1 ir 12) kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju vagystės dalyko vertė neviršijo 500 Eur sumos (buvo jai lygi) (BK 190 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teismas prokuroro prašymu bei ir savo iniciatyva perkvalifikuoja (BPK 256 straipsnio 2 dalis) kaltinamojo P. D. nusikalstamus veikus iš kaltinamajame akte inkriminuotos BK 178 straipsnio 1 dalies į to paties straipsnio 5 dalį (2023 m balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Kaltinamojo veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį suponuoja visuma žemiau aprašomų aplinkybių. Pirma, jau aukščiau teismo buvo konstatuota, kad pagal bylos duomenis vagystės dalyku tapusius daiktus (malkas) slapta ir neteisėtai užvaldė ir pasisavino būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamojo neteisėtai užvaldytos malkos buvo jam svetimas turtas, šis jį pavertė, kad ir neilgam laikui, savo nuosavybe, prieš daikto savininko (valstybės) ar jos patikėtinio (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnijos) valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl jo tolimesnio likimo. Aplinkybė, kad po maždaug pusantro mėnesio laiko vagystės dalyku buvusius daiktus (malkas) kratos metu iš kaltinamojo paėmė policija (iki jų faktinio naudojimo pagal tiesioginę paskirtį (kūrenimo) pradžios), nei šalina jo nusikaltimo įvykio metu ir jo vietoje atliktų tyčinių veiksmų baudžiamumą, nei keičia inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kadangi veika buvo visiškai pabaigta nuo pat to momento, kai slapčia nuo savininko patikėtinio paskutines malkas išgabeno iš jų ruošos (medžių nupjovimo) vietos. Trečia, kaltinamasis jam svetimą turtą užvaldė tyčia, slapta nuo savininko patikėtinio ar jo įgaliotų asmenų, veikdamas įsitikinęs, jog niekas iš paminėtų asmenų jo nemato, pasinaudodamas situacija, kurią iš esmės pats vagystės tikslu ir sukūrė. Ketvirta, pagrobtų daiktų (malkų) vertė, teismo vertinimu, byloje yra pagrįstai nustatyta pagal specialisto norminiais aktais patvirtinta metodika atliktu skaičiavimu nustatytą kiekį, medienos rūšis ir vertę rinkoje, atsižvelgiant ir į faktinę būklę, ji (bendra malkų vertė) neviršija 10 MGL/BBND (500 Eur) (yra jai lygi), vagystės dalyku buvusių daiktų (malkų) vertė yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamajam bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

14. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam P. D. paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat jos pavojingumo visuomenei laipsnį ir padarytos žalos mastą (kilusias pasekmes). Pastarąjį teismas kvalifikuoja didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 5 dalis) dispozicijoje, kadangi kaltinamojo slapta pagrobto turto vertė (faktinė žala) buvo lygi maksimaliai straipsnio 5-osios dalies (baudžiamojo nusižengimo) ribai (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai teismo nevertinama, subjektyvinėje nusikalstamos veikos sudėties dalyje dominavo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Kaltinamojo byloje įrodyta nusikalstama veika vertinama kaip visiškai baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę pagrindo nėra.

15. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu), kurią vertina patenkinama : kaltinamasis baudžiamojo įstatymo požiūriu nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (kiti anksčiau buvę 5 teistumai yra jau išnykę (BK 97 straipsnio 1 ir 6 dalys) (b. l. 111-117). Kaltinamasis per paskutinius 1 metus laiko įvykdė 1 administracinį nusižengimą (b. l. 118-120), nuo 2006 m. jis legalaus darbo nedirba (b. l. 121-122), yra neįgalus – praradęs 60 proc. bendrojo darbingumo (b. l. 151-152), šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi.

16. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17. Teismo vertinimu, didesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis, nenustačius kitų reikšmingų nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybių viseto kontekste savo svoriu ir reikšme bausmės individualizavimui visgi kiek persveria aukščiau pažymėtus teigiamus kaltinamojo asmenybės, įskaitant jo neįgalumą, aspektus, kita vertus, nagrinėjama byloje veika pagal pavojingumą yra žemiausio baudžiamojo nusižengimo lygio. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia dar kiek mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio ir nesusijusios su laisvės jam atėmimu laisvės apribojimo rūšies bausmės kaltinamajam paskyrimą – 6 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys, 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 – 3 dalys). Vietoje intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, ribotą darbingumą, asmeninę ir turtinę padėtį, taip pat nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybes, paskirtina : a) BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas – per bausmės atlikimo/vykdymo laiką išdirbti 50 val. nemokamų darbų; b) BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL/BBND Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą iki bausmės atlikimo/vykdymo pabaigos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu tokios rūšies ir dydžio (trukmės) bausmės paskyrimas kaltinamajam atitiks proporcingumo nagrinėjamos veikos bei ir jo paties pavojingumui principą, bausmės paskirtį bei leis pasiekti jos skyrimo tikslus (BK 41 straipsnis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis).

18. Kaltinamajam kitos (be Įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių ir juridinių pagrindų, kaltinamojo iš nusikaltimo gauta nauda iš jo jau išieškota paimant vagystės dalyku buvusius daiktus (malkas) ir sugrąžinant juos teisėtam savininkui (jo patikėtiniui) (b. l. 62). Kaltinamajam anksčiau procese paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102), paliktina toliau galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina. Daiktiniai įrodymai – malkos, laikinai saugomos Vilkaviškio r. sav. administracijos Klausučių seniūnijos žinioje (b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui (jo patikėtiniui) Vilkaviškio r. sav. administracijos Klausučių seniūnijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teisme kaltinamajam buvo paskirta ir teikiama BPK 51 straipsnio 2 punkto juridiniu pagrindu, patirtų dėl to (kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas) išlaidų atlyginimo valstybei klausimas šioje byloje nesprendžiamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

P. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, jo veiką perkvalifikavus iš 178 straipsnio 1 dalies, ir nuteisti jį 6 mėn. (šešiems mėnesiams) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros paskirti : 1) įpareigojimą per paskiriamos bausmės atlikimo/vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 50 val. (penkiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 2) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL/BBND (500 Eur) Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti atlikti (sumokėti) iki paskiriamos bausmės atlikimo/vykdymo pabaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnio 1 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinius įrodymus - malkas, laikinai saugomas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnijos žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui disponuoti) teisėto savininko patikėtiniui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Klausučių seniūnijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, iš P. D. nepriteisti ir neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.