Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1156-1217/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-20
Bylos Nr.
II-1156-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01154-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-1156-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01154-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3.; 21.8.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Bartkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10773-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 30 d. nutarimu A. V. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. vasario 12 d., 16.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, ir jam paskirta nuobauda – 70 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl 2025 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti baudą ir neleisti pasikartoti tokiems nutarimams, kad būtų atsižvelgiama į realią situaciją ir priimti sprendimai kaip tokią situaciją galima ištaisyti, o ne baudžiama be jokių argumentų. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas nesutinka, kad bauda nuo 30 Eur pakilo iki 70 Eur. Toje vietoje, kur užfiksuotas pažeidimas nuolat statomi automobiliai dešimtmečiais, nėra ženklų, draudžiančių statyti automobilius. Nors automobilis pastatytas ant neįrengtos specialios dangos, tačiau toje vietoje žemė yra suplota, pieva neauga, be to, žiemos metas, taigi danga sušalusi ir kieta. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo argumentus, nebuvo aptariama situacija, nutarime nėra išdėstyti tokio sprendimo argumentai.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti, kadangi priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą priėmė teisingą, pagristą ir teisėtą nutarimą. A. V. skundas nepagrįstas. Pareiškėjo automobilis užfiksuotas teritorijoje, kuri apribota šaligatviu ir nuo važiuojamosios kelio dalies atskirta borteliu, todėl pagrįstai nustatyta, kad automobilis stovėjo stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Nuotraukose aiškiai matomos visos nusižengimo nustatymui reikšmingos faktinės aplinkybės, o ir pats pareiškėjas iš esmės ginčija ne faktines bylos aplinkybes, o skundžiamame nutarime pateiktą jų teisinį įvertinimą. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjas automobilį pastatė ten, kur nėra stovėjimą draudžiančių ženklų, visi gyventojai stato ten automobilius ir statymo vieta išvažinėta, suplūkta, joje neauga žolė yra nepagrįsti ir atmestini. Todėl panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo. KET 150.5 punkte yra išvardintos alternatyvios teritorijos, kuriose vairuotojams draudžiama statyti transporto priemones. Šių teritorijų sąrašas nėra baigtinis, nurodant, kad transporto priemones draudžiama statyti ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Vien šios sąvokos konstukcija rodo, kad byloje nustačius tokio pobūdžio nusižengimą, būtina nustatyti tik tą faktą, jog konkreti teritorija, kurioje pastatytas automobilis, nėra skirta transporto priemonių eismui/stovėjimui, tuo tarpu nustatyti tikslią teritorijos paskirtį nėra būtina. Kita vertus iš viešai prieinamo Vilniaus miesto interaktyvaus žemėlapio matyti, jog teritorija, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, patenka į vientisąją žaliąją zoną. Šis plotas šaligatviu ir borteliais yra atribotas nuo važiuojamosios kelio dalies. Todėl šis plotas, institucijos nuomone, laikytinas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Nors šios teritorijos dalis suplūkta ir išvažinėta, joje neauga žolė, tačiau tai nesuteikia teisės asmenims neleistinoje vietoje statyti automobilius. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ne todėl, kad jo transporto priemonė stovėjo ant vejos, o todėl, kad stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Vieta, kurioje buvo paliktas stovėti pareiškėjo automobilis, neasfaltuota, neišklota trinkelėmis, nesutvirtinta skalda, nėra paklota speciali korinė danga ar kitu būdu pritaikyta automobilių statymui. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ir pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis neturi jokių kitų automobilių stovėjimo aikštelės ar įrengtų ir specialiai suformuotų automobilių stovėjimo vietų specifinių požymių, suteikiančių transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos taip pat nėra kelio ženklo, skirto žymėti transporto priemonių stovėjimo vietą. Tokiu būdu paneigiami pareiškėjo argumentai, kad toje vietoje nėra statymą draudžiančių ženklų. Teritorijos atskyrimas borteliu yra pakankamas pagrindas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių statymui. Tai, kad šiuo atveju šaligatvis ir bortelis yra aptrupėję ir nėra tokio aukščio, jog transporto priemonėms fiziškai nebūtų įmanoma užvažiuoti, nekeičia bortelio paskirties, t. y. atskirti kelio važiuojamąją dalį nuo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtos teritorijos. Be to, nesant automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio ženklo tai dar nereiškia, kad toks veiksmas yra leidžiamas, nes draudimą stovėti tam tikroje teritorijoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir KET nuostatos. Vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia KET nuostatos, draudžiamieji kelio ženklai nėra įrengiami. Pareiškėjo automobilis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, t. y. toje vietoje, kurioje transporto priemonių stovėjimas yra uždraustas remiantis KET 150.5 punktu, todėl papildomų ženklų įrengti nereikia. Tai, kad kiti gyventojai ten nuolat stato automobilius ir pareiškėjas vadovavosi susiformavusia aplinkinių namų gyventojų elgesio praktika statyti automobilius tam neskirtoje teritorijoje, jo administracinės atsakomybės nešalina. Kitų asmenų neteisėtas elgesys neįteisina automobilių statymo teritorijoje, neskirtoje transporto priemonių eismui (stovėjimui). Pareiškėjas transporto priemonės pažeidimo metu stovėjimą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje neginčija, tik interpretuoja jos apibūdinimą jam naudingu būdu. Dėl paskirtos baudos – nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę buvo paskirta sankcijoje numatyto dydžio bauda. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, todėl įvertinus bylos aplinkybes manytina, jog pareiškėjo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos už numatytą nusižengimą ribose, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Virginija Bartkevičienė nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Nutarimas yra pagrįstas, teisėtas ir pačiame skunde nėra ginčo dėl vietos, kur pastatytas automobilis, tiesiog kyla ginčas dėl tos vietos traktavimo. Pareiškėjo argumentai, kad nėra statymą draudžiančių ženklų, visi stato automobilius toje vietoje, ten neauga žolė, neatskirta nuo kelio, nepagrįsti. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog vieta, kur stovi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, aiškiai atskirta nuo važiuojamosios dalies šaligatviu ir borteliu, kuris per ilgą laiką yra išvažinėtas ir aptrupėjęs, bet tai nereiškia, kad ta vieta tapo automobilių statymo vieta. KET nurodytos vietos, kur draudžiama statyti automobilius ir ten ženklai, draudžiantys stovėjimą, nėra įrengiami. Kaip neįrengiami ženklai ant šaligatvių, nes visiems žinoma, kad ten statyti automobilius draudžiama. Žmonių veikimas jiems patogiu būdu neatleidžia jų nuo administracinės atsakomybės ir nedaro išvažinėtos vietos stovėjimo aikštele. Nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl mano, jog asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šalia senų daugiabučių namų siauri pravažiavimai, atskirti šaligatviais nuo zonų, kur auga medžiai. Ten šalia daugiabučių namų jų statymo metu buvo suformuotos žalios zonos, pasėta žolė, pasodinti medžiai. Dabar ten viskas išvažinėta, išniokota, šaligatviai išvažinėti. Negali atsakyti, ar namą prižiūri bendrija, ar kita įmonė, tiesiog vieni gyventojai ten stato automobilius, kiti piktinasi ir teikia pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 150.5 punktas reglamentuoja, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2025 m. vasario 12 d., 16.42 val., (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota stovinti A. V. priklausanti transporto priemonė Mercedes-Benz E200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčas kilo dėl to, ar automobilis stovėjo nepažeisdamas KET reikalavimų.

Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė kelių eismo taisyklių pažeidimo, kadangi toje vietoje, kur buvo pastatytas pareiškėjo automobilis nuolat yra statomi automobiliai, danga suplūkta, išvažinėta ir ten neauga žolė, nėra stovėjimą draudžiančių kelio ženklų. Vis tik teismas tokius pareiškėjo A. V. teiginius laiko nepagrįstais, juos paneigia byloje surinkta ir teismo ištirta medžiaga.

Iš foto nuotraukų, kuriose užfiksuotas stovintis pareiškėjo automobilis, matyti, kad jis stovi neleistinoje vietoje, t. y. tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ar kelkraštis. KET 3.16 punkte įtvirtinta transporto priemonių stovėjimo aikštelės sąvoka, tai – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Vieta, kurioje buvo paliktas stovėti pareiškėjo automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, tai yra nėra įrengtas nurodomasis kelio ženklas Nr. 528, nurodantis transporto priemonių stovėjimo vietą, taip pat nėra tai nurodančio kelio ženklinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 100 punkte įtvirtinta, jog „<...>Stovėjimo vietų ribos ženklinamos siaura ištisine linija 1.1.<...>“. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo automobilis buvo paliktas stovėti vietoje, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų ar kelio ženklinimo.

Pareiškėjo argumentai, kad nėra automobilių statymą draudžiančių ženklų, nepagrįsti. Teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. KET 150 punkte nustatyta, kur negalima automobiliu sustoti ar palikti jo stovėti. Pavyzdžiui, automobiliu sustoti ir stovėti negalima skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjoje, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tačiau minėtais atvejais stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi, kiekvienam vairuotojui minėti draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Priešingai, KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Vis tik transporto priemonių stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Tuo tarpu, iš nuotraukos matyti, kad jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį nusižengimo vietoje, taip pat nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo automobilis stovėjo teritorijoje, kuri nuo kelio važiuojamosios dalies yra atskirta šaligatviu ir borteliu. Nors žolė yra išvažinėta, žemė suplūkta, be to, nurodytu pažeidimo padarymo laiku ir sušalusi, apsnigta, iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog ši teritorija nuo kelio važiuojamosios dalies atskirta šaligatviu, kuris turi skirtingą kelio dangą nei važiuojamoji kelio dalis, ir kuris taip pat nuo žalios zonos atskirtas borteliu. Tai yra borteliais nuo važiuojamosios dalies atskirtas šaligatvis, taip pat šaligatvis nuo vietos, kur buvo paliktas stovėti pareiškėjo automobilis, taip pat atskirtas borteliu. Nors pareiškėjas teigia, kad ten neauga žolė, tačiau ši zona yra išvažinėta dėl nuolat ten statomų automobilių, dėl to žolė auga ne visame plote, tačiau akivaizdu, jog tai nėra automobilių statymui skirta teritorija.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog šioje vietoje daugiabučių namų gyventojai stato automobilius kasdien jau ne pirmus metus, galimai dešimtmečius. Sutiktina su Institucijos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad tai, jog A. V. vadovavosi susiformavusia aplinkinių namų gyventojų elgesio praktika statyti automobilius tam neskirtoje teritorijoje, jo administracinės atsakomybės nešalina. Kitų asmenų neteisėtas elgesys, statant transporto priemones neleistinose vietose, neįteisina automobilių statymo teritorijoje, neskirtoje transporto priemonių eismui (stovėjimui). Teismo vertinimu, tai, kad aplinkinių namų gyventojai nuolat stato savo transporto priemones nurodytoje teritorijoje, ši teritorija niekaip neįgyja stovėjimo aikštelės statuso. Juo labiau, nuolat išvažinėjama žemė ir neturi galimybės užželti žole, būti nesuplūkta ar neišvažinėta. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kitų eismo dalyvių veiksmų, neįrodo, kad kiti automobilių savininkai elgiasi teisėtai, palikdami automobilių statymui neskirtoje vietoje savo automobilį ir automobiliai statomi leidžiamoje vietoje. Tačiau tai jokiu būdu nesuteikia teisės statyti tokioje teritorijoje transporto priemones ir naudoti ją kaip stovėjimo aikštelę. Teismo vertinimu šie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, užfiksuoto skundžiamu nutarimu.

Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl paskirtos baudos dydžio, pažymėtina, jog kaip matyti iš Institucijos nutarimo, A. V. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 70 Eur bauda. Įstatymas numato, jog už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Taigi pareiškėjui buvo paskirtas straipsnio šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytos vidurkį atitinkančios baudos dydis. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Pareiškėjas nesupranta, kaip skirta 30 Eur bauda pakilo iki 70 Eur. Pareiškėjui paaiškintina, kad 2025 m. balandžio 29 d. Administracinio nusižengimo protokolu buvo priimtas administracinis nurodymas ir asmeniui skirta 30 Eur dydžio bauda. Pagal ANK nuostatas asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, t. y. šiuo atveju sumokėjus skirtą 30 Eur baudą, administracinė teisena nutraukiama. Pareiškėjui nesumokėjus administraciniu nurodymu skirtos baudos, administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir priimtas skundžiamas nutarimas. Priimant administracinį nurodymą asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, skiriam pusė minimalios už atitinkamą nusižengimą numatytos baudos, tuo tarpu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nuobauda skiriama vadovaujantis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais. Šios aplinkybės pareiškėjui buvo išaiškintos ir jam Institucijos teiktame 2025 m. gegužės 6 d. atsakyme į jo paklausimą.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Institucija, įvertinusi informaciją apie A. V. lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pažeidimas padarytas pakartotinai), padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant didesnę nei sankcijos vidurkis numatytą nuobaudą.

Nors iš pareiškėjo argumentų, nurodytų pateiktame skunde, akivaizdu, kad statydamas automobilį, jis galimai objektyviai nesuvokė, kad daro administracinį nusižengimą, t. y. stato automobilį tam neskirtoje vietoje. Tačiau pažymėtina, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, nors ir išvažinėtu ir aptrupėjusiu nuo nuolatinio automobilių statymo, bei šaligatviu, šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Be to, kaip jau minėta, kas matyti ir iš nuotraukų, todėl pareiškėjas turėjo suprasti, kad tai savavališkai suformuotas užvažiavimas ir būtent dėl nuolat statomų automobilių vieta yra išvažinėta.

Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog A. V. pažeidė KET 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Esant aptartų aplinkybių visumai, A. V. skundo tenkinti nėra pagrindo.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu A. V. buvo paskirta bauda, kurios dydis nežymiai viršija nuobaudos vidurkį, numatytą minėtos normos sankcijoje. Teismo vertinimu, A. V. buvo paskirta tinkamo dydžio bauda, ji nėra laikytina aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, paskirta įvertinus pažeidimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą ir pareiškėjo asmenybę. Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641-642 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-10773-2025 palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė