Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016 m. sausio 20 d. apie 16:30 val. iš parduotuvės „Maxima“, esančios Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, paėmė degtinę „Chlebnij Dar“, kurios vertė 6,18 Eur, ir praėjo pro kasas už prekę nesumokėjusi. Tokiais veiksmais S. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 straipsnyje.

S. M. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį ji neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad S. M. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios S. M. prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio S. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-49063275-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, ją taip pat įrodo UAB „Maxima LT“ administracijos darbuotojų 2016 m. sausio 20 d. pareiškimas (b. l. 4), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūno V. K. (V. K.) 2016 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), taip pat išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 6).

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. M. vagystės būdu pagrobė smulkųjį svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį turtą. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 50 straipsnį.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Pagal LR ATPK 50 straipsnį, smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes nors ji pažeidimą pripažino, tačiau tai nelaikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi ji ne kartą bausta už analogiško pažeidimo padarymą, todėl darytina išvada, kad ji iš esmės kritiškai nevertina savo elgesio ir jo nekeičia, nedaro teigiamų išvadų ir toliau sistemingai vykdo pažeidimus. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina S. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę), pagrobtos prekės vertė ir rūšis, pažeidėjos asmenybė (bausta administracine tvarka už analogiškus ir kitus pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), taip pat tai, kad prekė yra grąžinta, turtinis nuostolis nepadarytas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. M. paskyrus didesnio nei vidurkio dydžio baudą, numatytą LR ATPK 50 straipsnio sankcijoje, todėl jai skiriama 200 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. M. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir paskirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos numerį (ROIK: 16054696519), esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.