Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. A. gynėjo advokato Stanislovo Nalivaikos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. D., A. V., A. G. ir kitais nenustatytais asmenimis, nepateikdami muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą:

M. A., A. V., A. G. ir R. D., veikdami pagal išankstinį susitarimą, turėdami tikslą kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti cigaretes, 2012 m. gruodžio 21 d., apie 18.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas R. D. vairuojamu automobiliu ,,Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto atvyko į Šalčininkų raj., Akmenynės sen., (duomenys neskelbtini), į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionų užkardos saugomą pasienio ruožą.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus M. A., A. V., A. G. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas, šioje vietoje jau buvęs asmuo, 2012 m. gruodžio 22 d. vakare tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pėsčiomis nuėjo į Valstybės sienos apsaugos zoną, prie Lietuvos - Baltarusijos Respublikų valstybės sienos ir ties valstybės sienos ženklu Nr. 0999, kuris žymi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai kirsdami ją įėjo į Baltarusijos Respublikos teritoriją, į iš anksto jiems žinomą vietą, kur kiti tyrimo metu nenustatyti bendrininkai atgabeno ir sukrovė 15 kartoninių dėžių, supakuotų į juodos spalvos polietileninius maišus su 5500 pakelių cigarečių „Fest“ bei 2000 pakelių cigarečių „Fest7“su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 52192 litai. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A., A. V., A. G. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodami iš anksto pasigamintomis ir atsineštomis savadarbėmis dvejomis rogėmis, dėžes su minėtomis cigaretėmis sukrovė ant rogių ir jas temdami sniegu, dar karą neteisėtai pereidami valstybės sieną, minėtas cigaretes apie 23.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją bei nutempė iki (duomenys neskelbtini), Akmenynės sen., Šalčininkų raj. esančios negyvenamos sodybos tvoros.

Tuo tarpu, kitas nusikaltimo bendrininkas R. D., automobiliu ,,Seat Alhambra“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) važinėdamas bei būdamas Jašiūnų ir Pagojo kaimų teritorijose Šalčininkų raj. stebėjo nusikaltimo darymo prieigas bei mobiliojo ryšio telefonu teikė informaciją nusikaltimo bendrininkams apie pastebėtus pravažiuojančius automobilius ir pastebėtus asmenis, taip sudarydamas sąlygas M. A., A. V., A. G. ir dar vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną saugiai pergabenti kontrabandinį krovinį.

Šiais veiksmais M. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. V., A. G. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną:

M. A., A. V., A. G. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami pagal išankstinį susitarimą, turėdami tikslą kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti cigaretes, 2012-12-21, apie 23 val., Šalčininkų raj., Akmenynės sen., (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionų užkardos saugomame pasienio ruože ties valstybės sienos ženklu Nr. 0999, kuris žymi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai kirsdami ją įėjo į Baltarusijos Respublikos teritoriją, į iš anksto jiems žinomą vietą, kur kiti tyrimo metu nenustatyti bendrininkai atgabeno ir sukrovė 15 kartoninių dėžių, supakuotų į juodos spalvos polietileninius maišus su 5500 pakelių cigarečių „Fest“ bei 2000 pakelių cigarečių „Fest7“su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. A., A. V., A. G. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodami iš anksto pasigamintomis ir atsineštomis savadarbėmis dvejomis rogėmis, dėžes su minėtomis cigaretėmis sukrovė ant rogių ir jas temdami sniegu, dar karą neteisėtai perėjo valstybės sieną.

Šiais veiksmais M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje.

Gynėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas, akcentuodamas asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė suimtojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jie išdėstyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti. Pratęsdamas kaltinamajam M. A. suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgė į tai, kad M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamajam, jei jo kaltė bus įrodyta, gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. A. yra nevedęs, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirbo. Remdamasis šių aplinkybių visuma žemesnysis teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Įvertinus M. A. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, kad nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, jie susiję su cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos, o už analogišką nusikalstamą veiką jis yra teisiamas jau trečią kartą (Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. bei 2012 m. kovo 15 d. priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius už analogiškus nusikaltimus; Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 10 d. išnagrinėjo ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį, kitas ankščiau paminėtas nuosprendis šiuo metu dar neįsiteisėjęs), visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimų darymas buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Suimtojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad M. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba tėvų ūkyje, nėra pakankamai reikšmingos, kad atsvertų kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau minėta, M. A. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurie galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe. Be to, M. A. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja M. A. ir rodo jo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas M. A. taikoma ilgiau kaip devyni mėnesiai, tačiau byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Nors kaltinamajam M. A. taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. A. suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

nutaria:

kaltinamojo M. A. gynėjo advokato Stanislovo Nalivaikos skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.