- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 1S-648-387/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Artūras Pažarskis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- I. G.
Pranešėjas Algimantas Valantinas Skundas Nr. 1S-648-387/2013
2.5.16.;1.1.7.2.6.
2013 m. rugpjūčio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios I. G. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria patenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl I. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 164 str. nuteista laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 48 str. 3 d., 2 p., 6 d. 2 p., 5 p., laivės apribojimo laikotarpiu nuteistoji įpareigota dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos dalį: iki 2013-04-06 sumokėti 3000 ( tris tūkstančius) litų iki 2014-04-01 atlyginti 3000 (tris tūkstančius) litų.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi, patenkindamas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus teikimą, pakeitė I. G. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę į 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistoji sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengia atlikti teismo nuosprendžiu jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nurodydama, kad nevykdys paskirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, parodo savo cinišką požiūrį į paskirtą bausmę ir visišką nenorą pasitaisyti.
Šalies argumentai
Skundu nuteistoji I. G. prašo panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį bei išskaičiuoti iš jai priteistos įsiskolinimo sumos 7441,72 Lt, kadangi pagal 2006 m. lapkričio 16 d. antstolės N. Morozovos patvarkymą V. G. skola jai sudaro 7441,72 Lt. Nurodo, kad pagal 2003 m. liepos 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą iš jos slapta buvo atimtos dukros, diskriminuojant ją, nes ji medituoja. Dėl šio sprendimo apskundimo kreipėsi tiek į Lietuvos teismus, tiek į Europos žmogaus teisių teismą. Šiuo metu moka vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą, kuri yra išskaičiuojama iš jos atlyginimo. Mokėti daugiau negu yra išskaičiuojama neturi galimybės. Pažymi, kad jai ir jos dukroms yra padaryta didžiulė žala, kuri bus dar didesnė jei ji bus areštuota, nes tuomet ji negalės lankyti dukrų. Šiuo metu dirba Estetinės odontologijos centre (duomenys neskelbtini) vadybinį darbą. Darbas patinka, yra galimybė kelti kvalifikaciją, daugiau uždirbti, mokėti dilesnę sumą dukrų išlaikymui. Pasak nuteistosios, arešto atveju ji praras darbą, negalės mokėti pinigų dukrų išlaikymui.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.
Nuteistosios gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog nuteistajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė ir kuris dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų teismas gali atleisti nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 str. 9 d.). Nuteistajam, kuris vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.). Įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu yra imperatyvi, tačiau prieš keisdamas bausmę teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskiriant nuteistajai laisvės apribojimo bausmę, ji buvo įpareigota dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos dalį: iki 2013-04-06 sumokėti 3000 ( tris tūkstančius) litų iki 2014-04-01 atlyginti 3000 (tris tūkstančius) litų. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, jog nuteistoji I. G. šiuo metu dirba, atlygino dalį turtinės žalos, naujų nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų bausmės vykdymo laikotarpiu neįvykdė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ypatingai akcentavo nuteistosios I. G. jai paskirto įpareigojimo - neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevykdymą. Tiek pastarojoje nutartyje, tiek Probacijos skyriaus teikime nurodoma, jog I. G. atsisako atlikti nemokamus darbus, pokalbių su Probacijos skyriaus atstovu metu vienareikšmiškai atsisako vykdyti šį teismo įpareigojimą. Pažymėtina, kad klausimą, ar galima tokį atsisakymą laikyti paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo vengimu, būtina spręsti sistemiškai aiškinant BK normas. Taip BK 46 str. numatyta viešųjų darbų bausmė, kuri baudžiamosios teisės teorijoje yra apibūdinama kaip nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismo nuosprendžiu skiriama valstybės prievartos priemonė, kuria kaltininkas įpareigojamas laikinai neatlygintinai dirbti įvairius darbus visuomenės labui. Taigi, pagal savo esmę pastaroji bausmė yra faktiškai tapati BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytam įpareigojimui, tačiau įstatymas imperatyviai numato, jog viešųjų darbų bausmė vykdoma tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Akcentuotina, jog tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir BK 85 str. 2 d., reglamentuojančioje auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams - nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, vykdymą. Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas reikalavimas grindžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 str. 2 d. nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad niekas negali būti verčiamas dirbti priverčiamąjį ar privalomąjį darbą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, koks darbas nelaikomas „priverčiamuoju ar privalomuoju darbu“, tačiau BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytas įpareigojimas nepriklauso nei vienai iš pastarojoje nuostatoje numatytų kategorijų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nuteistosios I. G. atsisakymas neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose negali būti laikomas piktybišku vengimu atlikti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Vertimas (be asmens sutikimo) neatlygintinai dirbti gali būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų pažeidimas. Susidariusi situacija spręstina vienus įpareigojimus keičiaint kitais (BK 48 str.7d.), ar taikant procedūras, numatytas BK 48 str.9d. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo klausimą, didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į tinkamą kitų jai paskirtų įpareigojimų vykdymą, t. y. įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei atlyginti padarytą turtinę žalą. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad I. G. dirba, pagal galimybes atlygina padarytą žalą, bausmės vykdymo laikotarpiu nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, tad teigti, kad ji, atsisakydama neatlygintinai dirbti visuomenės labui, apskritai vengia atlikti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nėra pagrindo.
Tuo pačiu teisėjų kolegija išaiškina nuteistajai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžio pagrįstumo klausimas, jai nustatytos atlyginti žalos dydis bei kiti su tuo susiję klausimai, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas atskirai šių skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., kolegija
nutarė:
Patenkinti nuteistosios I. G. skundą.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – netenkinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus teikimo dėl I. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.