Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. K. ir atsakovės R. A. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovei R. A., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir asmeninės turto dalies nustatymo ir pagal atsakovės R. A. priešieškinį ieškovui Š. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nurodė, kad nuo 2009 m. šalys kaip sugyventiniai, gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Kretingoje, (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, šalims gimė sūnus, šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, t. y. įsteigė MB „Finsalė“, todėl sprendė, kad nesusituokę asmenys gyveno kartu. Pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. steigimo aktą MB „Finsalė“ steigėja ir vadovė yra atsakovė, bendrijos buveinė nurodyta ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas 2012 m. buvo įdarbintas pagal darbo sutartį MB „Finsalė“ statybos darbų vadovu, atsakovė tvarkė buhalteriją. Ieškovo tėvas pardavė MB „Finsalė“ žemės sklypus, ant kurių buvo pastatyti 2 kotedžai (4 butų), iš kurių buvo gautos pagrindinės MB „Finsalė“ pajamos. Ieškovas nurodė, kad dirbdavo papildomai, visas gautas pajamas įnešdavo į MB „Finsalė“, siekdamas plėsti verslą, surasdavo pastatytų kotedžų (butų) pirkėjus, jiems suteikdavo informaciją apie butus ir jų kainą, tvarkė atliktų darbų žurnalus, kartu su atsakove derindavo butų įrengimą, jų apdailą. Ieškovas skolino MB „Finsalė“ pinigų. Teismas pripažino, kad statybų verslo idėja buvo ieškovo, bendrai sutarę su atsakove, jie pasidalijo pareigas įsteigtoje MB „Finsalė“. Atsakovė iki 2015 m. vasario mėnesio nuolat gyveno su ieškovu kartu jo bute, abu patvirtino, kad vienas kitą laikė sugyventiniais, tvarkė bendrą ūkį, kartu vykdavo atostogauti, pasiskirstydavo darbus, taigi nenustatyta, kad šalių bendras gyvenimas buvo epizodinis. Šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu – bendrai siekė pastatyti ir pastatė kotedžus, juos pardavė, plėtojo statybų verslą, todėl teismas sprendė, kad buvo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), patvirtintas konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla. Tokia išvada paremta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios. Byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinusių ieškovo indėlį į įgytą, sukurtą turtą MB „Finsalė“ pagrindu, teismas pripažino MB „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatė kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, taip pat pripažino žemės sklypą su namu Kretingoje, Laukų g. 35F, šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatė kiekvienam po 1/2 turto dalį.

III. Atsakovės apeliacinio skundo, apeliacinės, kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria MB „Finsalė“ pripažinta šalių bendrąja daline nuosavybe. Nurodė, kad ieškovas proceso metu neįrodinėjo, jog prisidėjo prie mažosios bendrijos steigimo savo lėšomis, t. y. perdavė mažajai bendrijai įnašą, neginčijo, jog R. A., būdama vienintelė MB „Finsalė“ nare ir steigėja (tai patvirtina 2012-09-18 steigimo aktas), įnešė 5000 Lt piniginį įnašą į mažąją bendriją, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę apskritai neatsižvelgė, todėl jam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu, t. y. įsteigę MB „Finsalė“. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys kūrė bendrą turtą bendru jų pačių darbu – ieškovas ir atsakovė bendrai siekė pastatyti ir pastatė kotedžus, juos pardavė, vystė statybų verslą, jų abiejų valia buvo nukreipta į tai, todėl teismas sprendė, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla, yra nepagrįsta bei neatitinka bylos aplinkybių, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad Š. K. atliko nario (bendraturčio) pareigas MB „Finsalė“. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas 2012 metais buvo įdarbintas pagal darbo sutartį MB „Finsalė“ statybos darbų vadovu. Teismo išvada, jog ieškovas darbu prisidėjo kurdamas turtą, prieštarauja Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, jos įnašu į mažąją bendriją negali būti darbai arba paslaugos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjama bylos dalis, kuria kasacinio teismo panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pripažinta, kad ieškovui priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo, ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tokiu atveju kai sugyventiniai, kartu gyvendami ir tvarkydami bendrą ūkį, bendrai veikia siekdami vienodo tikslo – jungtinę veiklą vykdo per mažąją bendriją, tai jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos kartu su specialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis mažųjų bendrijų steigimą, veiklą, narystę jose ir kt., t. y. Mažųjų bendrijų įstatymu.Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo. Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas. Įnašu negali būti darbai ir paslaugos. Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas iš naujo klausimą, kam priklauso 1/2 dalis MB „Finsalė“ įnašo, 2017-04-27 nutartimi pasiūlė šalims pateikti įrodymus, kokios lėšos (išskyrus 1 448,10 Eur įnašą įsteigiant bendriją), koks turtas ir kieno buvo įneštas į MB „Finsalė“, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi duomenimis, esančiais byloje (CPK185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. iki 2015 m. vasario ieškovas ir atsakovė kaip sugyventiniai gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, tvarkė bendrą ūkį, kartu vykdavo atostogauti, pasiskirstydavo darbus, jiems gimė sūnus. 2012 m. rugsėjo 18 d. steigimo aktu buvo įsteigta MB „Finsalė“, steigėja – atsakovė – įnešė 5000 Lt (1448,10 Eur) įnašą, tapo jos vadove, bendrijos buveinė buvo nurodyta ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nuo 2012 m. pagal darbo sutartį ieškovas dirbo MB „Finsalė“ statybos darbų vadovu, skolino MB „Finsalė“ pinigų, atsakovė tvarkė buhalteriją. MB „Finsalė“ įsigijo iš ieškovo tėvo žemės sklypus, ant kurių buvo pastatyti 2 kotedžai (4 butų), kuriuos pardavus buvo gautos pagrindinės MB „Finsalė“ pajamos. Statybų verslo idėja buvo ieškovo, bendrai sutarę su atsakove jie pasidalijo pareigas įsteigtoje MB „Finsalė“, tačiau, kaip minėta, ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad įnešė į MB „Finsalė“ jam priklausančias pinigines lėšas. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, nagrinėjamos bylos atveju įnašai į jungtinę veiklą, vykdytą per MB „Finsalė“, galėjo būti pinigais (asmeninės santaupos ar bendros pajamos, gautos gyvenant kartu) ar kitokiu turtu, bet ne šalių darbu. Taigi ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nuo 2012 m. pagal darbo sutartį ieškovas dirbo MB „Finsalė“ statybos darbų vadovu, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad ieškovas įnešė jam nuosavybės teise priklausantį turtą į MB „Finsalė“.Be to, Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas Š. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš MB „Finsalė“ 147 153,16 Eur skolą, 15 878,19 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovui iš atsakovės prašomą priteisti skolą sudaro pagal sutartis Nr. 2013-02-26/1, Nr. 2013-08-26/2, Nr. 2013-09-05 grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais suteiktos trys 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio paskolos, iš viso 173 772 Eur; 2014 metų pabaigoje (arba 2015 m. pradžioje) suteikta 300 000 Lt (86 886 Eur) paskola, kuri buvo sumokėta grynaisiais pinigais; 2015 m. kovo 9 d. mokėjimo pavedimu sumokėta 20 000 Eur suma, kuri, anot ieškovo, buvo skirta atsiskaityti su UAB „Palangos statyba“ už sklypą. Ieškovo teigimu, atsakovė jam yra grąžinusi 133 716,40 Eur sumą, likusi negrąžinta paskolos dalis sudaro 147 153,16 euro. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 2 755,61 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už 2 755,61 Eur sumą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovei 2 542,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 49,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė ieškovui Š. K. iš atsakovės MB „Finsalė“ 60 055,61 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (60 055,61 Eur) nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsižvelgiant į nurodytą įsiteisėjusį teismo sprendimą darytina išvada, kad ieškovas skolino pinigines lėšas MB „Finsalė“, tačiau šios lėšos negali būti laikomos ieškovo įnašu į MB „Finsalė“, nes ieškovo paskolintos piniginės lėšos netapo MB „Finsalė“ nuosavybe.Nors ieškovas prašė teismo išreikalauti MB „Finsalė“ didžiąją knygą nuo bendrovės įsteigimo momento, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nenurodė, kokie ūkiniai įvykiai, užfiksuoti didžiojoje knygoje, turi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, šiuo atveju teismas nenagrinėja MB „Finsalė“ veiklos, todėl darytina išvada, kad šis ieškovo prašymas nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl šis prašymas netenkintinas.Konstatavus, kad ieškovas neįnešė į MB „Finsalė“ jam priklausančių piniginių lėšų, yra pagrindas daryti išvadą, kad steigiant MB „Finsalė“ nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nėra pagrindo konstatuoti, kad MB „Finsalė“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino MB „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe ir nustatė kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti mažąją bendriją „Finsalė“ šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs šalių kasacinius skundus, taip pat nurodė, kad kasaciniam teismui nusprendus, jog byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 82 Eur dydžio žyminį mokestį, turėjo 1600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1 682 Eur išlaidų; atsakovė už priešieškinį sumokėjo 30,75 Eur žyminį mokestį, jos atstovavimo išlaidas sudarė 1550 Eur dydžio suma, iš viso patyrė 1580,75 Eur išlaidų. Taip pat nustatyta, kad atsakovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 61,50 euro žyminio mokesčio bei patyrė 1050 Eur advokato išlaidų; pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 30,75 euro žyminio mokesčio, 600 eurų už kasacinio skundo surašymą, 500 eurų už atsiliepimo už kasacinį skundą surašymą; ieškovas pateikdamas kasacinį skundą sumokėjo 31,60 euro žyminio mokesčio, taip pat sumokėjo 200 eurų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsižvelgus į tenkintus ir atmestus ieškovo bei atsakovės reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimai iš esmės netenkinti, o atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinta 89 procentai.Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovei iš ieškovo priteistina 3 612,74 Eur (3 823 / 2 = 1 911,50; 1 911,50 x 0,89 = 1 701,24; 1 701,24 + 1 911.50 = 3 612,74) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovės – 105,25 Eur (1 913,60 / 2 = 956,80; 956,80 x 0,11 = 105,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, CPK 98 straipsnio 1–3 dalys). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 3 507,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsižvelgiant į tai, kad už išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 72 eurus, iš ieškovo valstybei priteistina 72,00 eurai žyminio mokesčio, taip pat 3,95 euro (4,44 x 0,89 = 3,95) pašto išlaidų, patirtų kasaciniame teisme. Iš atsakovės pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino mažąją bendriją „Finsalė“ Š. K. ir R. A. bendrąja daline nuosavybe ir nustatė kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Š. K. reikalavimą pripažinti mažąją bendriją „Finsalė“ Š. K. ir R. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 bendrijos dalį.

Priteisti atsakovei R. A. iš ieškovo Š. K. 3 507,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Š. K. 72,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,95 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.