Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-355-324/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-31
Bylos Nr.
2S-355-324/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03840-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Kreditorius
akcinės bendrovės DnB Nord banko
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-355-324/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03840-2011-9;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė;
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.17. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų ir įkeisto turto savininkų B. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20077-285/2011 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB Nord banko pakartotinį pareiškimą skolininkams ir įkeisto turto savininkams B. J. ir R. J. dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius pakartotiniu pareiškimu prašė išieškoti iš skolininkų ir įkeisto turto savininkų pagal 2006 m. gegužės 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 10325, 2006 m. liepos 3 d. susitarimą Nr. 1, 2009 m. sausio 30 d. susitarimą Nr. 10325/1, 2010 m. balandžio 23 d. susitarimą Nr. 10325/2 4 974 843,03 Eur skolai grąžinti, 135 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 4 974 843,03 Eur sumą, skaičiuojant nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, išieškojimą nukreipiant į 2006 m. birželio 20 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistus nekilnojamojo turto objektus – 0,1238 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), komercinį administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 0,1198 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), komercinį administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad kreditorius su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl priverstinio B. J. ir R. J. skolos išieškojimo iš kreditoriui įkeisto skolininkams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7520-285/2011 areštavo kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą bei įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarčių įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkai pastarąją nutartį apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino jų atskirojo skundo. Įspėjime nustatytu terminu B. J. ir R. J. skolos kreditoriui nesumokėjo.

Tenkindamas kreditoriaus reikalavimus, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkų ir įkeisto turto savininkų 4 974 843,03 Eur skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 2011 m. spalio 25 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 135 Lt žyminio mokesčio, priverstinai parduoti iš varžytynių B. J. ir R. J. nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantį įkeistą turtą: 0,1238 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinės paskirties pastatą (plane 1B3b, baigtumas 65 proc., bendras plotas 2 403,45 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), B. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius 0,1198 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinės paskirties pastatą/komercinį administracinį pastatą (plane 3B3b, bendras plotas 3 107,72 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkai B. J. ir R. J. nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nevertinta, kad vėlavimas mokėti įmokas yra sąlygotas bendros ekonominės padėties Lietuvoje. Nors kreditorius atidėjo vėluojančių įmokų mokėjimą iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau skolininkai nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų iki sutartos datos. Dėl kredito apimties ir ekonominės situacijos Lietuvoje 2006 m. gegužės 18 d. kreditavimo sutarties Nr. 10325 43 punkte numatytas 10 dienų įspėjimo terminas sutarčiai nutraukti yra nepagrįstai trumpas. Nagrinėdamas vienašalio sutarties nutraukimo galimybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004 pabrėžė, jog net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti dedamos maksimalios pastangos sutarčiai išsaugoti. Skolininkai ne vieną kartą kreipėsi į kreditorių, inicijuodami susitikimą dėl kreditavimo sutarčių išsaugojimo galimybių aptarimo, tačiau kreditorius, pažeisdamas kooperavimosi pareigą, nesutiko su šiais skolininkų siūlymais, vienašališkai nutraukė sutartį ir pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą.

Prašo panaikinti nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo nutarties nekeisti, paskirti skolininkams 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant iš šios sumos 50 procentų kreditoriui. Nurodo, kad hipotekos teisėjo kompetencijai nėra priskirtas skolininkų ir kreditorių ginčų dėl sutarčių vykdymo vertinimas. Aplinkybė, jog skolininkai kreipėsi į kreditorių dėl skolos grąžinimo atidėjimo, nereiškia, kad tarp kreditoriaus ir skolininkų vyko derybos, juolab, jog kreditorius buvo įsipareigojęs skolininkams nepradėti skolos išieškojimo proceso. Skolininkai pripažįsta, kad kreditorius ėmėsi veiksmų kreditavimo sutarčiai išsaugoti – iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo atidėti negrąžintos kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimai (2010 m. balandžio 23 d. susitarimas Nr. 10325/2). Be to, 2009 m. sausio 30 d. susitarimu Nr. 10325/1 buvo pakeista kredito valiuta, taip sumažinant mokėtinų palūkanų dydį. Ir po šių kreditavimo sutarties pakeitimų skolininkai nevykdė įsipareigojimų (skolininkai šio fakto neginčija), todėl kreditorius nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkams padengus skolą gera valia, kreditoriui nebus teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso – įkeisto turto realizavimo veiksmų. Skolininkai pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, nes jie jau buvo pateikę iš esmės identišką atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7520-285/2011, kurį Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstą. Nors skolininkai neteikia naujų įrodymai, tačiau vis tiek ginčija hipotekos teisėjos nutartį formaliais pagrindais. Tokiais veiksmais skolininkai pažeidžia kreditoriaus interesus, nes vilkina išieškojimo procesą ir trukdo kreditoriui pasidengti skolą iš jam įkeisto turto. Išvardintos aplinkybės pagrindžia faktą, jog pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, eikvoja teismo ir kreditoriaus lėšas, siekia vilkinti išieškojimo procesą, todėl yra pagrindas skirti skolininkams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Vėlesnėje 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sukūrė precedentą dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti (priskirti atitinkamo įstatymo reguliavimo sferai) kreditavimo ir hipotekos sutartis, sąžiningumo aspektu vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas (CK 6.188 straipsnis), pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamumo kaip sąlygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis), ar sutartis nutraukta pagrįstai ir tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius pagal 2006 m. gegužės 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 10325 (su vėlesniais pakeitimais) skolininkams suteikė 15 000 000 Lt dydžio kreditą. Užtikrinant prievolių pagal minėtą sutartį vykdymą, hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) buvo įkeistas skolininkams nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantys 0,1238 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinės paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), skolininkei B. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantys 0,1198 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), komercinis administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas, vertindamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria areštuotas kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas, skolininkai ir įkeisto turto savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarčių įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, teisėtumą ir pagrįstumą, 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatavo, kad kreditavimo sutartis nėra susijusi su vartojimo teisiniais santykiais, todėl ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje savo iniciatyva vertinti šalis siejusios kreditavimo sutarties sąlygų sąžiningumo hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nepasisako dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindu esančio sandorio kvalifikavimo.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Skolininkai neginčija, kad kreditavimo sutartyje nustatytais terminais jie nevykdė įsipareigojimų kreditoriui. Dėl to kreditorius, vadovaudamasis kreditavimo sutarties Nr. 10325 43 punktu, 2011 m. sausio 12 d. raštu Nr. 30.58.17K86 įspėjo skolininkus, kad per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Skolininkai įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Apeliantai nepateikė duomenų, jog kreditorius būtų įsipareigojęs nepradėti priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų įkeisto turto procedūros. Esant šioms sąlygoms, kreditorius įgijo teisę kreiptis į hipotekos teisėją, prašydamas parduoti įkeistus daiktus iš varžytynių arba perduoti jam šiuos daiktus administruoti (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tenkindama kreditoriaus pareiškimą, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. kovo 24 d. nutartimi areštavo kreditoriui įkeistą turtą, o skolininkus ir įkeisto turto savininkus įspėjo, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo nutarčių įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skola nustatytu terminu nebuvo grąžinta, todėl kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Gavusi šį kreditoriaus pareiškimą, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. lapkričio 11 d. priėmė nutartį priverstinai išieškoti skolą ir įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Nesant kitokio susitarimo dėl skolos grąžinimo termino, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jam įstatymo nustatyta tvarka kreipusis dėl skolos išieškojimo iš skolininkų įkeisto turto. 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl per trumpo įspėjimo dėl sutarties nutraukimo termino, kreditoriaus atsisakymo bendradarbiauti ir kooperuotis su skolininkais vertintini kaip nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu.

Skolininkai ir įkeisto turto savininkai atskirajame skunde nenurodė kitų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Apygardos teismas, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymo paskirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skolininkų naudojimasis įstatyme numatyta teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė