Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyv. vieta ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesinės mokyklos (duomenys neskelbtini) kl. moksleivis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. laikotarpyje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną apie (duomenys neskelbtini) val. suprasdamas, kad A. L. gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja A. L., t.y. ją išžagino.

Kaltinamasis E. D. savo kaltės nepripažino. Dėl pareikšto kaltinimo parodė, jog su A. susipažino kieme praeitų metų vasarą, pradėjo bendrauti, susitikdavo tris kartus į dieną. Po kurio laiko bendravimas pasikeitė, pradėjo bendrauti artimiau, susitikėjo kiekvieną dieną, eidavo į lauką, leisdavo kartu laiką. Lytiniai santykiai buvo abipusiu noru, nebuvo prievartos vakare vieną kartą praeitų metų birželio mėnesį pas A. namuose. Iš pradžių žiūrėjo filmą ir gulėjo lovoje. Ją užkalbino, pradėjo klausinėti, klausė ar nebūtų prieš jei tai įvyktų, ji pasakė – kad nieko prieš. Ji pati nusirengė, atsigulė į lovą ir sutiko atlikti lytinį aktą, tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Po to gulėjo lovoje, žiūrėjo filmą, po to jis išėjo namo. Apsaugos priemonių neturėjo, kad gali būti nėštumas- tuo momentu nežinojo, sužinojo kai ji tapo nėščia. Po to draugystė tęsėsi, A. pranešė, kad ji yra nėščia, daugiau nieko neminėjo, po to sužinojo, kad buvo atliekamas abortas. Kai pradėjo draugauti su A. jam buvo 16, A. – 12 metų, praeitų metų (duomenys neskelbtini) šventė jos gimtadienį, tada jai suėjo 13 metų. Lytinius santykius turėjo jau po gimtadienio, kai A. buvo 13 metų. Po aborto nesikalbėjo, jai buvo nemalonu kalbėt apie abortą. Po įvykio daugiau lytinių santykių neturėjo, negalvojo, kad dėl amžiaus ji negali santykiauti. Neigia, kad buvo pasinaudota jos bejėgiška būkle, tos dalies nepripažįsta. Kai pradėjo draugauti su A. buvo jos mamos įspėtas dėl bendravimo, mama sakė, kad jai 13 metų ir kad tarp jų nebūtų intymumo. Vertina savo elgesį blogai, nes jai trylika metų. Atlikdamas lytinius santykius nepagalvojo apie gręsiančią atsakomybę, nežinojo su kokio amžiaus asmeniu galima santykiauti, su kokiu ne. Su nukentėjusiosios šeima pykčių nėra, pretenzijų jam nereiškia, šiandien supranta, kad blogai pasielgė.

Nepilnametė nukentėjusioji A. L. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atvyko į apklausą dėl įvykio susijusio su nėštumu. Ji parėjo su E. D. pas ją į namus. Jis paklausė ar galima būtų, kalba ėjo apie lytinius santykius ir ji sutiko. Po lytinių santykių, jos mama jį išvežė namo. Po dviejų savaičių prasidėjo pykinimas, buvo bloga, galvojo kad apsinudijo, nesuprato kas įvyko, pasidarė testą, jis buvo neigiamas. Mamai nesakė, nusprendė po kiek laiko dar pasitikrinti. Mama nuvedė pas ginekologą ir pasakė, kad yra 8 nėštumo savaitė, gavo gydytojos siuntimą ir padarė valymą. Tai buvo pirmi jos lytiniai santykiai, prieš lytinius santykius abu buvo blaivūs, jis gražiai paklausė, o ji sutiko. Apie lytinius santykius sužinojo 11 metų iš mamos, mam aiškino kad reikia apsisaugoti, kad leidžiama nuo 16-17 metų, geriausia 17 metų. Ji lytinius santykius su E. D. sutiko turėti (1 t. 43-44,45,47-49,50-52 b.l.).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. L. parodė, kad jie pradėjo draugauti pernai metais pavasarį, E. klausė ar gali draugauti su dukra, su juo kalbėjo, aiškino, kad jai tik 13 metų, kad gali būti tik draugystė. Netgi parinko ištraukas iš įstatymų nuo kiek metų galima draugauti ir netgi jam į Messenger programėlę išsiuntė, galvojo, kad viską suprato, normalus jaunas žmogus, todėl nieko blogo nematė dėl jų draugystės. Apie dukros nėštumą sužinojo, kai dukrai buvo mėnesinių užsilaikymas, tai suprato pagal sunaudotas higienos priemones, nupirko du testus. Iš pradžių negalvojo, kad tarp jos ir berniuko galėjo tai įvykti, paprašė dukros padaryti šlapimo testą, kuris parodė nėštumą, tačiau dukra tvirtino, kad nieko nebuvo, kad kažkokia klaida. Tada nuėjo į polikliniką pas ginekologą, kuris nusiuntė į (duomenys neskelbtini) echoskopijai ir tada patvirtino nėštumą. Dukra pati pasakė, kad ji darys abortą. Kai abortas buvo padarytas dukra labai pergyveno ir gailėjosi. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Dukra pati pasakė, kad santykiavo su E., ji nenorėjo apie tai kalbėti, su ja dirbo psichologai. Draugystės pradžioje sakė jiems, kad A. tik 13 metų, kad jie gali tik draugauti, jie maži, negalvojo, kad jie tai darys. E. D. paaiškino, kad Lietuvoje kaip ir kitose šalyse egzistuoja sutikimo amžius, nuo kokio amžiaus pradėjus santykius gali būti taikoma atsakomybė, įstatymuose rado, kad nuo 16 metų gali santykiauti. Pati jokių pretenzijų ar pykčio E. neturi.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą D. K. parodė, kad turi 7 vaikus šeimoje, E. ketvirtas šeimoje vaikas, jis dabar vyriausias namuose iš vaikų, su kuriais gyvena. Po Naujų metų E. pasakė, kad nori su A. draugauti kaip vaikinas ir panelė, atsivesdavo A. pabūti, arbatos pagerti. Kai pasakė, kad nori oficialiai draugauti, ji klausė ar žino apie lytinius santykius, jis viską žinojo. Iš (duomenys neskelbtini) miesto paskalų sužinojo apie A. nėštumą. Klausė E., jis sakė kad pas ją namie buvo lytiniai santykiai. Kai apie pasekmes po įvykio klausia, jis nuleidžia galvą ir tyli. Labai blogai vertina jo elgesį. Dabar jis su A. nebendrauja, daugiausiai laiko E. namuose praleidžia.

Liudytoja J. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre psichologe. Su A. pirmą kartą susitiko prieš 2 metus konsultacijos metu, kreipėsi mama, tuo metu tėtis dar buvo gyvas. Mama kreipėsi, kad dukra nesaugiai jaučiasi namuose, nes tėtis piktnaudžiauja alkoholiu, po to kai tėtis mirė perdozavęs alkoholio, neliko A. problemos, nerimastingumo ir konsultacijos buvo nutrauktos. Po pirmo karantino, (duomenys neskelbtini), vėl mama kreipėsi dėl A. elgesio. Nuo (duomenys neskelbtini) – 3-4 konsultacijos buvo su mama, apie paauglystę, apie santykius su paauglėmis, nuotaikų svyravimą, kad geriau suprastų dukrą ir geriau sutartų. Paskutinės konsultacijos metu iš mamos sužinojo, kad jos dukra nėščia. Konsultacijos metu pasakė mamai, kad konfidencialumo principas nebegalioja ir ji ( liudytoja) turi pranešti vaikų teisėms. Iš mamos sužinojo apie mergaitės vaikiną, vardas E., sužinojo, kad mergaitė nėščia, pasakė, kad labai norėtų susitikti ir su berniuku. Susitikus su E. D. jo paklausė - ar turi lytinius santykius ir jis atsakė - ką jūs, mums dar anksti. Labai užtikrintai pasakė. Kalbėjo apie laisvalaikį, užtikrino kad nerūko. Vyko konsultacija atskirai ir su A.. Mama pranešė, kad numatytas valymas. Dar paprašė, kad atvyktų A. prieš procedūrą, manė, kad ji pasimetusi, kad reikia nuraminti, nes A. nebrandi, ji dar vaikas. Po nėštumo nutraukimo A. nesikreipė. Apie pačios A. jausmus E. nekalbėjo, jai svarbu buvo kaip ji pati jaučiasi, ką ji galvoja apie užsimezgusią gyvybę, apie tolesnius ateities planus. Suprato, kad geriausia bus procedūra, konsultacijos tikslas buvo ją nuraminti. Kiek matė mergaitę, ji buvo pasimetusi, bet neišsigandusi. A. labai permainingos nuotaikos mergaitė. Matėsi, kad kartu jie leidžia laiką, vienas kitam patinka. Mama minėjo, kad E. geras berniukas, mandagus, pradėjus draugauti su E., dukra liovėsi rūkyti, E. darė jai teigiamą įtaką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. mergystės plėvė pažeista, išangės srityje sužalojimų, randų nėra, kūne išorinių sužalojimų nėra. (I tomas, b.l. 88-90)

??Globos namų "(duomenys neskelbtini)" pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad paklausta dėl ko atvyko į Pagalbos centrą, A. L. įvardija, kad atvyko dėl aborto. Dalinasi, kad su vaikinu E., nuo kurio pastojo, susipažino prieš dvejus metus, kaip pora jiedu jau apie 10 mėnesių. Mergina teigia, apie tai, kad laukiasi kūdikio sužinojo iš mamos ir daktarų be įvardija, kad jos ir E. lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. A. teigia, kad su E. mylėjosi tik vieną kartą. Iš vertinimo metu surinktų duomenų susidaro įspūdis, kad A. ne iki galo geba įvertinti savo elgesį, suvokti atsakomybę bei įvertinti lytinių santykių pasekmes. Keliama prielaida, kad dėl atstūmimo baimės, noro priklausyti, mergina gali būti labiau paveiki ir pažeidžiama santykiams, kurių kritiškai negali įvertinti. (I tomas, b.l. 103-105)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą teismas pripažįsta įrodytu faktą, kad E. D. išžagino mažametę A. L. gim. (duomenys neskelbtini)

Aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad E. D. su nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini) val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo. Tai patvirtina paties kaltinamojo duoti parodymai, taip pat – nukentėjusiosios ir liudytojos O. L. bei netiesiogiai liudytojos J. Z. parodymai, specialistų išvados.

Pats kaltinamasis E. D. pripažino, jog nukentėjusiosios klausė ar nebūtų prieš lytiniu santykius jei tai įvyktų, nukentėjusioji sutiko, pati nusirengė, atsigulė į lovą ir sutiko atlikti lytinį aktą, tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Nukentėjusioji parodė, kad ji sutiko turėti lytinius santykius su E. D., kai paklausė jos sutikimo. Nukentėjusioji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant įtariamajam, jo gynėjui, taip pat nukentėjusiosios atstovei, vaiko teisių apsaugos specialistui ir specialistui psichologui, todėl nukentėjusiosios parodymai gauti nepažeidžiant apklausos procedūrų ir pripažintini įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

Nors kaltinamasis nesutinka su tuo, jog pasinaudojo bejėgiška būkle ir nukentėjusiąją išžagino, o savo parodymuose pabrėžia, kad nukentėjusioji sutiko su pasiūlymu lytiškai santykiauti ir nesipriešino jo veiksmams, tačiau tai kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Pagal suformuotą teismų praktiką asmens nesutikimu gali būti pripažįstami ir tokie at­ve­jai, kai kal­ti­nin­kas pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nuken­tė­ju­sio­ asmens būk­le, t.y. kai nukentėjęs asmuo sa­vo ne­sutiki­mo ne­iš­reiškia dėl be­jė­giš­kos savo būk­lės, kurią ga­li lemti am­žius, dėl ku­rio toks asmuo ne­ga­li tinkamai pa­si­prie­šin­ti kaltinin­kui bei socia­li­nė bran­da, dėl kurios jis ne­su­vo­kia ar­ba ne vi­siškai su­vo­kia su juo at­lie­ka­mų veiks­mų po­būdį ar jų es­mę. Ly­ti­nis santykiavi­mas su ma­ža­me­čiu as­me­niu pa­pras­tai ver­ti­na­mas kaip pasinau­do­ji­mas be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, nebent nukentėjusiojo sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią.

Byloje nustatyta, kad E. D. žinojo nukentėjusiosios amžių ir (duomenys neskelbtini) dalyvavo nukentėjusiosios 13 –ojo gimtadienio šventėje, jis nukentėjusios mamos O. L. buvo perspėtas neturėti su dukra intymių santykių, jam buvo paaiškinta, kad tarp jų gali būti tik draugystė, kad jie yra dar maži tokiems santykiams, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis šių perspėjimų nesilaikė. Kaltinamojo teiginiai, kad nesuprato O. L. perspėjimo laikytini tik jo pasirinkta gynybos versija, nes paties kaltinamojo mama D. K. parodė, kad E. į klausimą apie lytinius santykius, nurodė visą žinantis, po to, kai jis oficialiai pranešė savo mamai apie draugystę su A.. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų metu, kuris pasak kaltinamojo buvo po jos gimtadienio, ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (1 t., 68 b.l.). Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadoje, nurodyta, kad nukentėjusioji ne iki galo sugeba įvertinti savo elgesį, suvokti atsakomybę bei įvertinti lytinių santykių pasekmes. Vertinant išvadoje aptariamus nukentėjusios psichologinius ypatumus matyti, kad A. turi sunkumų su bendraamžiais, patirianti draugų patyčias, todėl trūkstamo dėmesio ir pripažinimo, emocinio ryžio ieško santykyje su vaikinu. Išvadoje keliama prielaida, kad dėl atstūmimo baimės, noro priklausyti, mergina gali būti labiau paveiki ir pažeidžiama santykiams, kurių kritiškai negali įvertinti. Šioje išvadoje aptariamus nukentėjusiosios psichologinius ypatumus ir jos socialinę brandą patvirtina liudytojos J. Z., teikusios nukentėjusiai psichologo konsultacijas parodymai, kad A. dar vaikas, nėra brandi, kad suvoktų jai siūlomo elgesio pasekmes ir iki santykių su kaltinamuoju yra turėjusi su jos amžiumi susijusių psichologinių problemų. Liudytoja dėl santykių su dukra yra teikusi psichologines konsultacijas ir nukentėjusiosios mamai O. L. apie paauglystę, apie santykius su paauglėmis, nuotaikų svyravimą, kad geriau suprastų dukrą ir geriau sutartų.

Teismas daro išvadą, kad A. L. įvykio metu buvo mažametė, o jos socialinė branda, kurią nulėmė amžius, emocinės ir psichologinės problemos šeimoje, lėmė tai kad ji negalėjo visapusiškai suprasti siūlomo atlikti lytinio akto esmės ir jo pasekmių, jo reikšmės nukentėjusios gyvenimui ir sveikatai, todėl ji negalėjo adekvačiai priešintis ir sutiko atlikti lytinį aktą, t.y ji įvykio metu buvo bejėgiškos būklės dėl savo mažametystės. Kaltinamasis E. D., žinodamas nukentėjusiosios amžių, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra mažametė, todėl dėl amžiaus ir nebrandos negali tinkamai suprasti apie lytinių santykių pasekmes, o jos duodamas sutikimas lytiniams santykiams negali būti pilnavertis, ir adekvataus bei išreikštas tokio veiksmo rezultatus suprantančio asmens. E. D. veika mažametės A. L. atžvilgiu yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Pagal BK 80 straipsnį nepilnamečiams taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti užtikrinama, kad atsakomybė atitiktų jų amžių ir socialinę brandą; turi būti ribojamas laisvės atėmimo bausmės jiems taikymas didinant auklėjamojo poveikio priemonių jiems taikymą; turi būti siekiama padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; be to, turi būti siekiama sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikaltimų. Pagal BK 91 straipsnio 2 dalį, skiriant bausmę tokiam asmeniui turi būti atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; jo elgesį po nusikaltimo padarymo.

Kaltinamasis E. D. padarė vieną tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) pats būdamas nepilnametis. Jis neteistas, administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį už alkoholinių gėrimų vartojimą, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neregistruotas (2 t. 7, 34 b.l.). Jis yra profesinės lavinimo mokyklos moksleivis, mokosi apdailininko ( statybininko) specialybės. Mokymo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai: yra bendraujantis, nekonfliktiškas, mandagus, jo atžvilgiu netaikytos drausminimo priemonės mokytojų nusiskundimų dėl elgesio nėra ( 2 t, b.kl.37). Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje charakterizuojamas teigiamai, mandagiai bendraujantis su centro darbuotojais, ramus, paslaugus, kultūringas. Nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiajai sunkių pasekmių sukelta nėra, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. vėl laukiasi ir planuoja gimdyti, ką patvirtino nukentėjusios mama O. L., o E. D. patvirtino, kad su A. L. santykiavo jos sutikimu ir dar vieną kartą, todėl E. D. galimai taps kūdikio tėvu. Teismo vertinimu bausmės tikslai E. D. bus pasiekti be realus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam skirtina inkriminuojamo BK 149 straipsnio 4 dalyje straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi atidedant bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones, kurios galėtų užtikrinti efektyvią jo priežiūrą ir elgesio kontrolę.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Byloje daiktinių įrodymų nėra.

Proceso išlaidų byloje nėra, arba dokumentai dėl jų teismui nepateikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą E. D. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.