Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Jaunučiui Vaičiuliui, atsakovės atstovui Jurgitai Zavjalovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Levor“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde (t. I, b. l. 1-4) paaiškino, kad atsakovė netinkamai aiškina ir vertina faktines aplinkybes bei įrodymus, taip pat netinkamai aiškina ir taiko teisės aktų nuostatas. Teigia, kad prieš pradėdama bendrauti su UAB „Ašvinė“ pastoviai pirko statybines medžiagas prekybos centre „Statybų panorama“ (esantis(duomenys neskelbtini), Kaune), kuris priklauso UAB „Vinukas“. 2005 m. gruodžio mėn. - 2006 m. sausio mėn. laikotarpyje vykdė darbus smulkiuose objektuose, todėl buvo tikslinga turėti medžiagas sandėlyje ir paskirstyti pagal objektus. Su UAB „Vinukas“ tuometiniu direktoriumi buvo derinamas klausimas dėl medžiagų pristatymo į pareiškėjos sandėlį. UAB „Vinukas“ pasiūlė pristatyti medžiagas per jų dukterinę firmą UAB „Ašvinė“. UAB „Ašvinė“ medžiagas mėnesio laikotarpyje pristatydavo savo transportu (transporto išlaidas apmokėjo UAB „Levor“) į sandėlį (duomenys neskelbtini), Kaune, o mėnesio pabaigoje pateikdavo sąskaitą už pristatytas medžiagas. UAB „Ašvinė“ tiekė medžiagas su 30 dienų mokėjimo termino atidėjimu. Pareiškėja už pateiktas medžiagas su UAB „Ašvinė“ atsiskaitė mokėjimo pavedimais. Įsigyta statybinių medžiagų pagal PVM sąskaitas faktūras ASV Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už 70 351,33 Lt, 12 663,24 Lt PVM, viso už 83 014,57 Lt sumą, kainos atitiko rinkos kainas. Įsigytas statybines medžiagas pareiškėja panaudojo kituose statybos objektuose, t. y. jos buvo realizuotos PVM apmokestinamai veiklai (2005 m. rugpjūčio 23 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos remonto darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2005 m. spalio 19 d.; statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2005 m. spalio 24 d.; statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2005 m. gruodžio 6 d.; statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2005 m. gruodžio 14 d.).

Teigia, kad 2005 m. gruodžio 19 d. su Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamųjų mūrinių pastatų griovimo bei šiukšlių išvežimo darbams už 347 863 Lt. Sutarties objektas- statinių išardymas Bakanausko g. dalyje nuo Botanikos sodo iki Čiurlionio tilto mazgo Europos pr. sankirtos su geležinkeliu. Bendradarbiavimas su UAB ,,Ašvinė,, vyko dėl prekių įsigijimo ir nepasitikėti ja nebuvo jokio pagrindo. Įmonė realiai perdavė užsakytas prekes, nurodė savo banko sąskaitos numerį mokėjimams atlikti. UAB „Ašvinė“ su pareiškėja 2005 m. gruodžio 20 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarimą dėl statinių Europos pr. (buvusi (duomenys neskelbtini), Kaune nugriovimo darbų. Sutartyje su UAB „Ašvinė“ nurodyta, kad darbų kaina nustatoma pagal suderintą lokalinę sąmatą. Tokia sutarties sąlyga neprieštarauja Civilinio kodekso 6.653 str. 3 d. Kadangi pastatų nugriovimui buvo daug, t. y. 28 vnt., darbų aktavimas buvo vykdomas pagal faktiškai atliktus griovimo darbus.

Vykdant griovimo darbus UAB „Ašvinė“ buvo išmokėtas sutartyje numatytas 30 000 Lt avansas.

UAB „Ašvinė“ atliko sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytus darbus, pateikė aktus pažymas, pagal kurias atlikti darbai buvo priimti bei jų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras ASV Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 20142 už 284 442,38 Lt, įskaitant 43 389,52 Lt PVM, pagal kurias pareiškėja apskaitė įsigytas paslaugas buhalterinėje apskaitoje. Pareiškėja atsiskaitė su UAB „Ašvinė“ bankiniais pavedimais už realiai atliktus darbus: mūriniai negyvenamieji pastatai buvo išardyti, nugriauti, o statybinės atliekos išvežtos, t. y. ūkinės operacijos vyko konkrečiai su šia įmone, todėl pareiškėja turi teisę į PVM atskaitą.

Ginčijamuose sprendimuose kaip viena iš aplinkybių, paneigiančių, kad ūkinės operacijos realiai įvyko, nurodyta tai, kad UAB „Ašvinė“ buvo įdarbintas tik direktorius ir dar vienas darbuotojas. Tačiau ši įmonė galėjo sudaryti subrangos, aprūpinimo personalu paslaugų ar kitokias sutartis su kitomis įmonėmis, galėjo samdyti patentininkus. Pareiškėja negalėjo jokiais teisėtais būdais patikrinti ir nustatyti šios įmonės vardu sudarytų sutarčių, verslo partnerių, tikrinti kaip ji tvarko buhalterinę apskaitą, ar yra sudariusi darbo sutartis, moka mokesčius ir kt.

UAB „Ašvinė“ patikimumu (veiklos teisėtumu) prieš įforminant ūkines operacijas PVM sąskaitomis faktūromis buvo pakankamai rūpintasi, t. y. patikrinta duomenys VMI internetiniame tinklalapyje dėl PVM mokėtojo kodo, VĮ Registrų centro viešoje paieškoje -bendrovės buveinės adresas, taip pat ar ji nėra įtraukta į viešą juridinių asmenų, vengiančių mokėti mokesčius, sąrašą, ar išduoti apskaitos dokumentai galiojantys, t. y. pareiškėja atliko veiksmus įsitikinti, ar įmonė nėra fiktyvi ir tai atlikus pagrįstai įtraukė PVM sąskaitas faktūras į apskaitą, būdama tikra, jog jose atvaizduoti duomenys yra teisingi.

Tikrinti kitaip kitos sandorio šalies patikimumą galiojantys teisės aktai nenustato ir tokios procedūros nereglamentuoja. UAB „Ašvinė“ tikrintų ūkinių operacijų metu buvo registruota PVM mokėtoja. Patikrinimo metu nenustatyta, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros neturi visų įstatymų reikalaujamų rekvizitų. Neteisingai nurodoma, kad nebuvo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Patikrinimo akte neįrodoma, kad įrašyti neteisingi duomenys ar dokumentai suklastoti. Taip pat nenustatyta nei viena aplinkybė, kuri patvirtintų, kad UAB „Ašvinė“ būtent prekių pirkimo laikotarpiu ar sutarties sudarymo dieną buvo „fiktyviai“ įsteigta neteisėtai veiklai vykdyti. Pareiškėja mano, kad jos elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. Atsakovės argumentai, jog pareiškėjos elgesys vykdant ūkines operacijas negali būti laikomas sąžiningu, grindžiami prielaidomis ir spėliojimais. UAB „Ašvinė“ vykdant išregistravimo iš PVM mokėtojų registro procedūras (2006 m. rugpjūčio 9 d.) mokesčių administratoriui nekėlė jokių įtarimų. Atsakovė pripažįsta, jog UAB „Ašvinė“ Kauno apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo mokėtino į biudžetą PVM sumas. Vien tai, kad iš pareiškėjos reikalaujama patikrinti įmonės atstovo asmens tapatybę nustatančius dokumentus, mokestinių prievolių vykdymą, rinkti daugiau įrodymų ir informacijos apie UAB „Ašvinė“ patikimumą, yra nepakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja yra nesąžininga, todėl neturi teisės į PVM atskaitą.

Skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuojama, kad ūkinės operacijos realiai neįvyko. Iš mokestiniam patikrinimui pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, jog nupirktos prekės buvo apskaitytos ir panaudotos kituose bendrovės statybos objektuose. Nugriovimo darbų tikrumu abejoti negalima, nes Kauno miesto savivaldybė atliktų darbų aktais nugriovimo darbus priėmė ir pažymos (Forma 3) pagrindu pareiškėjos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LEV Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo. Už prekes ir atliktus darbus atsiskaityta per banką, todėl teigti, kad prekes tiekė ir griovimo darbus atliko ne sąskaitose nurodyta įmonė, nėra pagrindo.

Darbų atlikimo aktai nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros priedas. Joks mokesčio įstatymas nenumato, kad identifikuojant ūkinę operaciją, darbų atlikimo aktas yra privalomas, o jo nesant galėtų kilti neigiamos mokestinės pasekmės. Patikrinimo metu pareiškėja pateikė sutartis, susitarimą, aktus - pažymas, medžiagų sunaudojimo nurašymo aktus, kasos apskaitos suvestines bei paaiškinimą, kurie įrodo ūkinių operacijų tikrumą.

Skundžiamuose sprendimuose nurodytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad mokestines prievoles netinkamai vykdė pareiškėjos partneris UAB „Ašvinė“. Tai patvirtinama Kauno AVMI sprendime Nr. (04)-K3-295 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir pripažįstama, kad UAB „Ašvinė“ PVM nesumokėjo bei veikė nesąžiningai.

Akcentuoja, kad buvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir negali būti atsakinga už tai, kaip ateityje (po ūkinių operacijų atlikimo) pasielgė kitos įmonės atstovai - nesumokėjo gauto PVM biudžetui. Pareiškėja neturėjo galimybių įsitikinti UAB „Ašvinė“ būsimais neteisėtais veiksmais. Atsakovės sprendimas, kuris grindžiamas vien ta aplinkybe, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų nesuteikė jose nurodyta įmonė, dėl ko šios sąskaitos neturi juridinės galios ir remiantis jomis negali būti vykdoma PVM atskaita, yra teisiškai nepagrįsta. Tai, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias teisę į PVM atskaitą, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. bylos Nr. A556-610/2010, Nr. A556-984/2010).

Tariamai atliktiems darbams įforminti UAB „Ašvinė“ 2005 m. gruodžio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras ir aktus-pažymas, pagal kurias pareiškėja buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo paslaugų įsigijimą iš UAB „Ašvinė“ už 284442,38 Lt, iš tos sumos 43 389,52 Lt PVM. Atliktiems darbams nebuvo surašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose būtų nurodyti darbų kiekiai, darbų vertės, transportavimo sąnaudos, naudoti mechanizmai, papildomos pridėtinės išlaidos, darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir kitos išlaidos.

Be aukščiau nurodytų griovimo darbų pareiškėja buhalterinėje apskaitoje taip pat apskaitė įvairių statybinių medžiagų (įvairaus asortimento dažų, glaisto, cemento, plokščių, klijų plytelėms, tinkavimo mišinio, lako, akmens masės plytelių, profilio GKP lubinio, hidrofobinio silikono, giluminio statybinio grunto ir kt.), kurios buvo reikalingos statybos darbams kituose pareiškėjos objektuose atlikti, pirkimą iš UAB „Ašvinė“. Medžiagų pirkimas 2005 m. gruodžio 1 d. – 2006 m. sausio 31 d. laikotarpiu buvo įformintas pagal UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 83 014,57 Lt, iš tos sumos 12 663,24 Lt PVM.

2008 m. spalio 16 d. buvo atliktas UAB „Ašvinė“ 2005 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio mokestinis patikrinimas (2008 m. spalio 16 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-41), kurio metu nustatyta, jog ši bendrovė neturėjo ir negalėjo parduoti prekių bei neturėjo reikiamų išteklių ir galimybės suteikti atitinkamų paslaugų. Minėto patikrinimo metu A. Š., kuris nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2006 m. liepos 1 d. buvo bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, nepavyko surasti, nes pagal gyventojų registro duomenis minėtas asmuo nuo 2007 m. birželio 29 d. išvykęs į užsienio valstybę (D. Britaniją). Taip pat nustatyta, kad A. Š. nuo 2005 m. gegužės 23 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir šio asmens dokumentai - LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. gegužės 23 d., asmens tapatybės kortelė nuo 2007 m. birželio 7 d. ir LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. liepos 9 d. yra įtraukti į pamestų, pavogtų ar dingusių dokumentų duomenų bazę. Mokesčių mokėtojas patikrinimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl patikrinimas atliktas pagal patikrinimo metu gautą informacinę medžiagą iš bankų, kuriuose bendrovė turėjo atidarytas sąskaitas, gavus atsakymus į paklausimus iš mokėtojo prekių ir paslaugų pirkėjų, operatyvių patikrinimų, kitų apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų bei remiantis UAB „Ašvinė“ archyvinėje byloje esančia medžiaga. Pagal surinktą priešpriešinę informaciją nustatyta, kad 2005 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „Ašvinė“ vardu išrašytuose prekių (paslaugų) pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) buvo įformintas skirtingo asortimento prekių pardavimas: įvairių statybinių medžiagų (dažai, gruntas giluminis, laidai, juodo metalo armatūra, metalo loviai, nerūdijančio plieno lapai, kabeliai, vamzdžiai, pigmentas, polisterolio granulės, dažų koncentratas ir kt.), elektros prekių (liuminesensinių lempų, lempų šviesoforams, liuminesensinių šviestuvų ant lubų, relių ir kt.) bei įvairių paslaugų tiekimas (statybinės įrangos nuomos, statybos remonto darbų, griovimo, šiukšlių išvežimo, transporto paslaugų), detaliųjų planų organizavimo, rinkos tyrimo ir kt. paslaugos.

UAB „Ašvinė“ įregistruota 1996 m. gegužės 2 d. adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. PVM mokėtojų registre minėta bendrovė buvo įregistruota laikotarpiais nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2002 m. vasario 20 d. ir nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. Bendrovė 2006 m. rugpjūčio 9 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus sprendimu, nes asmuo nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktą medžiagą ir paaiškėjusias faktines aplinkybes, patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Ašvinė“, neturėdama buveinės, veiklos vykdymo vietų, ir tokiai įvairiapusei veiklai reikalingų išteklių (reikiamo skaičiaus samdomų darbuotojų, kvalifikuotų darbuotojų, gamybinių, transporto priemonių, patalpų ir pan.), negalėjo atlikti tokių darbų bei parduoti skirtingo asortimento prekių. Patikrinimo metu nenustatyta, kad ši bendrovė pirko, vežė, saugojo įsigytas statybines bei kitas medžiagas (prekes), kurių pardavimą vėliau įformino kitoms įmonėms. Nenustatyta, jog įmonės-pirkėjos (taip pat ir pareiškėja) domėjosi savo verslo partnerio UAB „Ašvinė“ veikla, nes jų atsakingi darbuotojai negalėjo tiksliau apibūdinti sandorių su minėta bendrove sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Neaiškus taip pat ir iš įmonių gautų grynų pinigų panaudojimas, nes į UAB „Ašvinė“ atsiskaitomąją sąskaitą kitų bendrovių pervesti pinigai buvo nedelsiant išgryninami čekiu, pervedami į asmenines sąskaitas, išimami bankomatuose mokėjimo kortelėmis.

UAB „Ašvinė“ Kauno AVMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo mažas mokėtino į biudžetą PVM sumas, atskirais mokestiniais laikotarpiais visai nedeklaravo pardavimo PVM arba deklaravo gerokai mažesnes sumas, nei buvo išskirtos jos vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nepateikdama prekių/paslaugų įsigijimo dokumentų, nepagrįstai deklaravo pirkimo PVM. Atsižvelgiant į kompleksinio patikrinimo metu surinktą informaciją, patikrinimo akte konstatuota, kad nėra jokių leistinų, patikimų ir pakankamų įrodymų, kad UAB „Ašvinė“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai įvyko. Aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad nurodytose PVM sąskaitose faktūrose tarp nurodytų subjektų ūkinės operacijos realiai neįvyko, t. y. išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio. Akte konstatuota, jog nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios.

Atlikus UAB „Ašvinė“ mokestinį patikrinimą padaryta išvada, kad UAB „Ašvinė“ tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, o jos vardu ir rekvizitais neteisėtai naudojosi nenustatyti asmenys. UAB „Ašvinė“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, įforminant realiai neįvykusius sandorius, siekta padėti penkiolikai Lietuvos ūkio subjektų neteisėtai suformuoti 2 474 402,37 Lt sąnaudas ir 444 275,01 Lt PVM atskaitą (iš tos sumos pareiškėjai – 311 404,19 Lt sąnaudas ir 56 052,76 Lt PVM atskaitą).

Nors pareiškėja ir tvirtina, kad prekes bei paslaugas ji įsigijo iš UAB „Ašvinė“, tačiau patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš mokestinės bylos dokumentų, UAB „Ašvinė“ neturėjo nei reikiamų žmogiškųjų išteklių (sandorių su pareiškėja laikotarpiu UAB „Ašvinė“ buvo įdarbinti tik 2 darbuotojai, t. y., nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2006 m. liepos 1 d. – A. Š. ir nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. rugpjūčio 29 d. – M. K., nėra duomenų apie atitinkamos kvalifikacijos asmenų įdarbinimą), nei materialinių išteklių (transporto priemonių, nekilnojamojo turto ir kt.), nei kitų išteklių veiklai vykdyti. N. R. (UAB „Ašvinė“ buvo įdarbintas nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki 2005 m. rugpjūčio 16 d.) paaiškinimu, jo veikla apsiribojo važinėjimu į banką ir pinigų pagal čekių knygelę paėmimu bei perdavimu A. Š. Į UAB „Ašvinė“ atsiskaitomąją sąskaitą patekę kitų įmonių pinigai buvo nedelsiant (tą pačią arba sekančią dieną) išgryninami, pervedami į asmenines sąskaitas, išimami mokėjimo kortelėmis ir neaišku, kam jie buvo naudojami. Remiantis AB banko „Hansabankas“ pateikta informacija, A. Š. 2005 m. gruodžio 5 d. buvo išduota Visa Elektron Business mokėjimo kortelė, kuria šis pilietis nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. birželio 10 d. iš UAB „Ašvinė“ sąskaitos išėmė 1 048 740 Lt. Nustatyta, kad A. Š. nuo 2005 m. gegužės 23 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo asmens dokumentai (LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. gegužės 23 d., asmens tapatybės kortelė nuo 2007 m. birželio 7 d. ir LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. liepos 9 d.) yra įtraukti į pamestų, pavogtų ar dingusių dokumentų duomenų bazę, o pats Albertas Šaltys nuo 2007 m. birželio 29 d. yra išvykęs į užsienio valstybę (D. Britaniją).

Nurodo, kad pateiktose PVM deklaracijose UAB „Ašvinė“ deklaravo mažas mokėtino į biudžetą PVM sumas, atskirais mokestiniais laikotarpiais visai nedeklaravo pardavimo PVM arba deklaravo gerokai mažesnes sumas, nei buvo išskirtos jos vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Vien tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose yra nurodyti visi įstatymų reikalaujami rekvizitai, nereiškia, kad ūkinės operacijos realiai įvyko. Prekių ir/ar paslaugų įsigijimas turi būti realus veiksmas, vykdomas tarp realiai ūkinėje operacijoje dalyvavusių ūkio subjektų, t. y. rekvizitai turi būti tikri. Mokesčių administravimo įstatymo 10 str. taip pat nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama būtent mokestinių santykių dalyvių turiniui, o ne formaliai jos išraiškai (ginčijamu atveju tai aktualu kalbant apie UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras).

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos elgesys vykdant ginčijamas ūkines operacija negali būti laikytinas sąžiningu mokestine prasme. Pareiškėjos sandoriai su tariamu tiekėju (UAB „Ašvinė“) nebuvo vienkartiniai, ji nebuvo gavusi prekių gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėja, vykdydama verslą, turėjo elgtis kur kas rūpestingiau: domėtis verslo partneriu, jo vykdoma ūkine veikla (tam, kad įsitikintų, kad būtent iš UAB „Ašvinė“ įsigyja prekes), asmenimis, kurie atstovavo UAB „Ašvinė“ (pvz., tikrinant įmonės vardu veikusių asmenų tapatybes, įgaliojimus ir kt.). Minėtų veiksmų atlikimas pagal suformuotą teisminę praktiką nelaikytinas netikslingu ir neprotingu reikalavimu, todėl konstatuoja, kad pareiškėja iš esmės galėjo žinoti apie neteisėtą savo ūkinės veiklos partnerio (UAB „Ašvinė“) veiklą, tačiau jokių realių veiksmų, kuriais patikrintų savo partnerio veiklos teisėtumą, nesiėmė, todėl elgėsi nesąžiningai. O tai reiškia, kad toks mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą, ką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A¹-355/2004).

Pažymi, jog, nors teisės aktuose ir nenustatyta asmens pareigos aiškintis kitos sandorio šalies veiksnumą, tačiau tokia prievolė sandorio šaliai atsiranda kartu su juridinę reikšmę turinčio fakto (sandorio sudarymo) atsiradimu. Todėl asmuo, pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą (ne tik surašantis, bet ir pasirašantis), yra įpareigotas domėtis realiu kitos sandorio šalies egzistavimu ir privalo pats išsiaiškinti, ar ūkio subjektas, su kuriuo ketinama vykdyti tam tikras ūkines operacijas, yra veiksnus kaip viešosios teisės reguliuojamo santykio subjektas. Nepateikus konkrečios informacijos apie asmenis, su kuriais buvo vykdomi patikrinimo akte aprašyti ir pareiškėjos ginčijami sandoriai, mokesčių administratorius neturėjo galimybių identifikuoti UAB „Ašvinė“ vardu sandorius vykdžiusių asmenų.

Įvertinus pareiškėjos patikrinimo metu surinktą priešpriešinę informaciją, nustatytus faktus ir aplinkybes, mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Ašvinė“ pareiškėjai realiai netiekė prekių, ginčo PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis, išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, todėl laikytini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima.

Nurodo, kad dėl UAB „Ašvinė“ vardu išrašytų buhalterinės apskaitos dokumentų pripažinimo neturinčiais juridinės galios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs 2009 m. rugpjūčio 17 d nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A-438-868/2009.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 170-171) paaiškino, kad PVM sąskaitų faktūrų juridinė galia, nuo kurios priklauso mokesčių mokėtojo teisė atskaityti pirkimo PVM, sietina ne tik su prekių ir paslaugų realaus įsigijimo fakto konstatavimu, bet ir su realiai ūkinėje operacijoje dalyvavusiais ūkio subjektais. Sukurti PVM objektą bei teisėtai išrašyti PVM sąskaitą faktūrą gali tik PVM mokėtojai, todėl nustačius, kad prekių ar paslaugų įsigijimas buvo vykdomas ne iš PVM mokėtojų, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą bei pareiškėjos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei paaiškinimus, trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad UAB „Ašvinė“ vardu įsigytais blankais buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos ir pagal įformintus sandorius pridėtinė vertė nebuvo sukurta. Ūkinės operacijos nebuvo atliekamos ir realiai neįvyko, todėl išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, neturi juridinės galios.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjos 2005 m. gruodžio 1 d. – 2006 m. sausio 31 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą patikrinimą ir 2010 m. rugsėjo 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AU 16-34 (t. I, b. l. 181-186), kuriame papildomai apskaičiavo 56 045 Lt PVM ir 38 228 Lt PVM delspinigių. Kauno AVMI 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (04)-K3-295 (t. I, b. l. 159-171) nusprendė patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas 56 045 Lt PVM ir 38 228 Lt PVM delspinigių sumas ir skyrė 5605 Lt PVM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 69-11 (t. I, b. l. 138-141) patvirtino Kauno AVMI 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (04)-K3-295.

Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorių sprendimai dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių sumų yra nepagrįsti, tačiau tokia pareiškėjos pozicija vertintina kritiškai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, nagrinėjamu atveju – pareiškėjos veiksmų (veiklos) tikslus, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Pagal PVM įstatymo 58 str. 1 d. 1 p. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. To paties įstatymo 64 str. 1 d. nurodyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A¹-355/2004, yra nurodyta, kad, vertinant mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, būtina nustatyti ne tik tai, ar atitinkama PVM sąskaita faktūra turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, bet ir tai, ar ūkinė operacija realiai įvyko ir ar jos turinys yra toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitoje faktūroje). Jeigu PVM sąskaita faktūra, kuria mokesčių mokėtojas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitoje-faktūroje, tuomet mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą (Administracinių teismų praktika Nr. 6, psl. 128-142).

Taigi, PVM sąskaitos faktūros buvimas savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą. Būtina, kad: 1) PVM mokėtojas prekę realiai įsigytų ir už ją sumokėtų pardavėjui atitinkamą PVM sumą; 2) sukurtų su įsigyta preke pridėtinę vertę; 3) sukurtą prekę realiai realizuotų. Vienos iš šių sąlygų nebuvimas suponuoja išvadą, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks atvaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose bei paneigia teisę į PVM atskaitą. Taigi, pirmenybė yra teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne ūkinės operacijos įforminimo formaliems rekvizitams. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar gyjama neteisėta mokestinė nauda.

Kaip nustatė mokesčių administratorius, pareiškėja sudarė su Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. gruodžio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamųjų mūrinių pastatų griovimo bei šiukšlių išvežimo darbų už lokalinėje sąmatoje nurodytą 347 863 Lt sumą (t. I, b. l. 188-190). Sutarties objektas: statinių Europos pr. ((duomenys neskelbtini), Kaune, nugriovimo darbai. Minėtoje sutartyje numatytiems griovimo ir statybinių atliekų išvežimo darbams atlikti pareiškėja sudarė 2005 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Ašvinė“, atstovaujama direktoriaus A. Š. (t. I,I, b. l. 8-9). Minėta sutartimi UAB „Ašvinė“ įsipareigojo atlikti negyvenamų mūrinių pastatų griovimo bei šiukšlių išvežimo Kaune, Bakanausko g. dalies nuo Botanikos sodo iki Čiurlionio tilto darbus. Bendrovės taip pat sudarė 2006 m. sausio 5 d. papildomą susitarimą Nr. 1, įvardintą „Prie sutarties 2005 m. gruodžio mėn. 20 d. Nr. 05 12 20 – 42“ (t. II, b. l. 13), kuriame padidino sutarties objekto kainą dėl atsiradusių papildomų darbų 208 173,36 Lt sumai. Pagrindinėje darbų sutartyje visa objekto kaina nebuvo įvardinta, tik nurodyta, kad darbų kaina - pagal suderintą lokalinę sąmatą. UAB „Ašvinė“ pateikė pareiškėjai lokalines sąmatas, patvirtintas A. Š. parašu (be datų, nenurodytos pavardės ir pareigos) (t. II, b. l. 15-18 ir kt.). Darbams įforminti UAB „Ašvinė“ 2005 m. gruodžio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras (t. II, b. l. 21, 23, 25 ir kt.) ir aktus-pažymas, pagal kurias pareiškėja buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo paslaugų įsigijimą iš UAB „Ašvinė“ už 284 442,38 Lt, iš tos sumos 43 389,52 Lt PVM. Be aukščiau nurodytų griovimo darbų pareiškėja buhalterinėje apskaitoje taip pat apskaitė įvairių statybinių medžiagų (įvairaus asortimento dažų, glaisto, cemento, plokščių, klijų plytelėms, tinkavimo mišinio, lako, akmens masės plytelių, profilio GKP lubinio, hidrofobinio silikono, giluminio statybinio grunto ir kt.), kurios buvo reikalingos statybos darbams kituose pareiškėjos objektuose atlikti, pirkimą iš UAB „Ašvinė“. Medžiagų pirkimas 2005 m. gruodžio 1 d. – 2006 m. sausio 31 d. laikotarpiu buvo įformintas pagal UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 83 014,57 Lt, iš tos sumos 12 663,24 Lt PVM.

Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja įformino paslaugų (pastatų griovimo ir šiukšlių išvežimo darbų) ir prekių (įvairių statybinių medžiagų) įsigijimą pagal UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso už 367 457 Lt, iš tos sumos 56 045 Lt PVM.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (2008 m. spalio 16 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-41, t. II, b. l. 148-169), UAB „Ašvinė“ neturėjo nei reikiamų žmogiškųjų išteklių (sandorių su pareiškėja metu UAB „Ašvinė“ dirbo tik du asmenys; neturėta kvalifikuotų darbuotojų), nei materialinių išteklių (transporto priemonių, nekilnojamojo turto ir kt.) veiklai vykdyti. UAB „Ašvinė“ vadovas A. Š. nuo 2005 m. gegužės 23 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, šio asmens dokumentai (pasas, asmens tapatybės kortelė) buvo įtraukti į pamestų, pavogtų ar dingusių duomenų bazę. Mokesčio mokėtojas patikrinimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Į UAB „Ašvinė“ atsiskaitomąją sąskaitą kitų bendrovių pervesti pinigai buvo nedelsiant išgryninami čekiu, pervedami į asmenines sąskaitas, išimami bankomatuose mokėjimo kortelėmis. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose UAB „Ašvinė“ deklaravo mažas mokėtino į biudžetą PVM sumas, atskirais mokestiniais laikotarpiais visai nedeklaravo pardavimo PVM arba deklaravo žymiai mažesnes sumas nei buvo išskirtos jos vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. 2005 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB „Ašvinė“ vardu išrašytuose prekių (paslaugų) pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) buvo įformintas skirtingo asortimento prekių pardavimas: įvairių statybinių medžiagų, elektros prekių bei įvairių paslaugų tiekimas (statybinės įrangos nuomos, statybos remonto darbų, griovimo, šiukšlių išvežimo, transporto paslaugų), detaliųjų planų organizavimo, rinkos tyrimo ir kt. paslaugos. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mokesčių administratorius visiškai pagrįstai sprendė, kad UAB „Ašvinė“, neturėdama atitinamų išteklių, negalėjo atlikti tokių įvairių darbų bei parduoti skirtingo asortimento prekių. Taip pat nėra patikimų duomenų, kad atitinkamus veiksmus pareiškėja atliko per kitas įmones.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gruodžio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat buvo pažymėta, kad UAB „Ašvinė“ nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, o jos vardu ir rekvizitais neteisėtai naudojosi nenustatyti asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas mokestinės atsakomybės neeliminuoja. Mokesčių administratorius pagal jam priskirtus įgaliojimus turi teisę atlikti mokestinį patikrinimą ir, nustačius mokestinius pažeidimus, papildomai priskaičiuoti atitinkamų mokesčių sumas.

Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visetą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), darytina išvada, jog mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Ašvinė“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose pridėtinė vertė nebuvo sukurta, t. y. realiai pastatų griovimo, šiukšlių išvežimo paslaugų bei prekių, kaip pardavimo objekto, nebuvo, todėl šios sąskaitos pripažintinos neturinčiomis juridinės galios.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad, sudarydama verslo sandorius, pareiškėja buvo sąžininga mokestine prasme. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į mokesčių administratorių surinktus įrodymus. Pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių sutarčių partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, nors tokią galimybę turėjo. UAB „Levor“ sandoriai su tariamu tiekėju buvo nevienkartiniai, medžiagų, paslaugų pirkimo procesas buvo tęstinis, pareiškėja nebuvo gavusi prekių gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl, kaip pagrįstai pažymėjo mokesčių administratorius, vykdydama verslą, turėjo elgtis kur kas rūpestingiau. Gi bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Levor“ iš esmės nesidomėjo UAB „Ašvinė“ veikla, ar ši įmonė turėjo pakankamai materialinių ir žmogiškųjų išteklių atitinkamai veiklai vykdyti, kur yra šios įmonės buveinė, iš kur ji gauna parduodamas prekes, nesiaiškino, ar sandoriuose dalyvauja būtent tos įmonės vadovai ar tose įmonėse dirbantys (jas atstovaujantys) asmenys ir kt., t. y. nesiėmė net elementariausių tokioje situacijoje priemonių tam, kad būtų įvertintas ūkinių operacijų partnerių veiklos teisėtumas, kas būtų leidę iš anksto sužinoti, kad UAB „Ašvinė“ neturi pakankamų sąlygų teikti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas statybines prekes ar teikti griovimo bei kitas paslaugas. Pareiškėja turėjo galimybę paprašyti tiekėjų vardu veikiančių asmenų pateikti dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti sandorius, išrašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, įsitikinti sandorio šalies veiklos teisėtumu, mokestinių prievolių vykdymu, tačiau atitinkamų veiksmų neatliko. Toks elgesys, pretenduojant į PVM atskaitą, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką negali būti pateisinamas. Vien tai, kad UAB „Ašvinė“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre ir PVM mokėtoja, nėra tos aplinkybės, kurios šalintų papildomų veiksmų atlikimo būtinybę norint išsiaiškinti, ar sandoris tikrai sudaromas su buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytu ūkio subjektu.

Kadangi pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi verslo santykiuose su UAB „Ašvinė“ t. y. iš esmės nebuvo sąžininga, nėra pagrindo pripažinti, kad toks ūkio subjektas nagrinėtinu atveju turi teisę į PVM atskaitą.

Kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neįrodo jos skundo pagrįstumo. Kadangi įrodymų, patvirtinančių ūkinių operacijų realumą, byloje nepateikta, o pareiškėja, sudarydama sandorius su UAB „Ašvinė““, mokestine prasme veikė nesąžiningai, kolegija sprendžia, kad pareiškėjai pagrįstai nurodyta papildomai sumokėti į biudžetą 56 045 Lt PVM.

Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Kadangi UAB „Levor“ laiku nesumokėjo 56 045 Lt PVM, mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiavo 38 228 Lt PVM delspinigių.

Pagal MAĮ 139 str. 1 d. jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Nagrinėtinu atveju UAB „Levor“ skirta minimali įstatyme numatyta PVM bauda – 10 proc. dydžio (5 605 Lt). Dar labiau mažinti baudos dydį nėra įstatyminių pagrindų.

Esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 69-11 ir Kauno AVMI 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (04)-K3-295 iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti. UAB „Levor“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Levor“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.