Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-322/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
1-24-322/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58906-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-322/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58906-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58906-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. J. 2016 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stipriai vieną kartą stikline sudavė savo sugyventinei V. M. į galvą, dėl ko nukentėjusiosios galvoje atsirado gumbas, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. J., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 50-53), kad V. M. – sugyventinė, kartu gyvena 4 metus, bendrų vaikų neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini), jo tetai B. J. priklausančiuose namuose. 2016 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 00 min., tikslaus laiko nežino, su sugyventine namuose vartojo alkoholį, gėrė alų. Tuo metu namuose buvo kartu su jais gyvenanti teta B. J., jo draugas R., kurio pavardės nežino. R. taip pat gėrė alų, o teta buvo kitame kambaryje, ji išgertuvėse nedalyvavo. Po kurio laiko, kiek tuo metu buvo valandų nežino, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, nes ši neatsiklaususi R., kuris jau miegojo, pasiėmė R. mobiliojo ryšio telefoną, pradėjo naršyti internete. Liepė sugyventinei to nedaryti, padėti telefoną į vietą. Kilusio konflikto metu, nesusivaldęs čiupo stiklinę su alumi ir vieną kartą stikline stipriai trenkė sugyventinei į galvą. Kadangi smūgis buvo stiprus, nuo smūgio į galvą stiklinė sudužo. Daugiau jokių smūgių sugyventinei nei rankomis, nei kojomis, nei kokiais tai daiktais nesudavė, tuo viskas ir užsibaigė. Dėl to, ką padarė, labai nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji kartu su sugyventiniu L. J. gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 19 d. apie 15 val. 30 min., namuose kartu vartojo alkoholį, gėrė alų. Taip pat namuose buvo sugyventinio draugas R., kurio pavardės nežino. Ji paėmė R. mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo internetu paskambinti savo vaikui į užsienį. Tai pamatęs sugyventinis L. J. pradėjo sakyti, „ko tu ten ieškai, kodėl naudoji svetimą sąskaitą“. L. J. paaiškino, kad ji tik nori susisiekti su dukra. Tada L. paėmė nuo stalo stiklinę su alumi ir trenkė jai į galvą, į pakaušio sritį. Ji nubėgo į virtuvę ir paėmė peilį. L. J. atėjęs pasakė, kad ją užmuš. Iš kito kambario atėjo teta B. J. ir ji J. sutrenkė per veidą, kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Kai L. J. stikline trenkė į galvą, ji iš galvos ėmė stiklus, taip susipjaustė ranką, tai darė virtuvėje, kai atėjo L. J.. Norėdama nuo jo apsiginti, pasiėmė peilį, juo norėjo tik pagąsdinti sugyventinį. Po smūgio stikline į galvą, ji susižalojo ranką, galvoje liko guzas, bėgo kraujas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Papildomai parodė, kad kartu su sugyventiniu L. J. gyvena ketverius metus, sugyventinio tetai B. J. priklausančiuose namuose. Su sugyventiniu bendrų vaikų neturi. Įvykio metu su sugyventiniu namuose gėrė alų, tuo metu pas juos buvo atėjęs jų bendras draugas R., kurio pavardės neprisimena. Išgertuvių metu namuose buvo ir sugyventinio teta, kuri buvo savo kambaryje ir kartu su jais alaus negėrė. Po kurio laiko, kiek tuo metu buvo valandų, nežino, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, nes sugyventinis supyko, kad ji pasiėmė R. mobiliojo ryšio telefoną, „panaršyti“ internete. Tuo metu R. miegojo. Žodinio konflikto metu sugyventinis nesusivaldęs tyčia vieną kartą stipriai trenkė stikline į galvą. Kadangi smūgis buvo labai stiprus, todėl nuo smūgio į galvą stiklinė sudužo, nuo sutrenkimo galvoje atsirado guzas. Kadangi stiklinė sudužo ant galvos, ji iš skausmo dešine ranka griebė sau už galvos ir ranką susipjaustė į stiklinės šukes. Po smūgio stikline sugyventinis daugiau jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis, nei kokiais tai kitokiais daiktais nebesudavė, tuo viskas ir užsibaigė. Dėl smūgio stikline į galvą, ji patyrė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų greitosios medicinos pagalbos neprireikė, ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks. Įvykio metu sugyventinis jai susidorojimu negrasino, kad ją užmuš nesakė. Dėl patirto fizinio smurto buvo padaryta fizinė žala, kurios pinigine išraiška nevertina, kitokio pobūdžio žala jai padaryta nebuvo, todėl civilinio ieškinio nereikš. Kadangi sugyventinis L. J. savo kaltę pripažino, jos nuoširdžiai atsiprašė, todėl ji sugyventiniui atleido ir jokių pretenzijų nebeturi, jie tarpusavyje susitaikė (b. l. 9, 22-23).

Liudytoja B. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnėnu L. J. ir šio sugyventine V. M.. 2016 m. gruodžio 19 d. buvo namuose, sėdėjo savo kambaryje. Tuo metu namuose buvo L., V. ir dar vienas asmuo, jie visi vartojo alkoholį. Iš savo kambario išgirdo, kaip subildėjo kažkokie daiktai. Ėjo pasižiūrėti, kas nutiko ir virtuvėje sutiko V.. V. pasakė, kad ji prikurstė L., kad šis V. primuštų. V. buvo pasiėmusi peilį, tačiau L. peilį iš V. atėmė. L. ir V. konfliktavo žodžiais. Matė, kad V. rankos kruvinos. Kad L. suduotų smūgius V., nematė, nes buvo kitame kambaryje. Kai ji išėjo iš kambario, V. truputį sudavė per veidą, tačiau ji skausmo nejuto, tai V. padarė netyčia ir V. jokių pretenzijų neturi (b. l. 29-30).

Kaltė įrodyta bylos medžiaga:

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2016 m. gruodžio 19 d. surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėse (b. l. 8-13) nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 19 d. 16 val. 03 min. buvo priimtas V. M. pareiškimas, kuriuo ji prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti sugyventinį L. J., kuris 2016 m. gruodžio 19 d. 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančiame name trenkė jai stikline į galvos sritį, dėl ko juto fizinį skausmą. Užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kambario, kuriame buvo smurtaujama, apžiūra. Miegamojo kambario dešinėje pusėje prie krosnies su šildomąja siena pastatytas juodos spalvos kibiras. Kibire matomos šiukšlės, tarp kurių yra sudaužytos stiklinės šukės, ant grindų matosi dėmės panašios į kraują.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. J. tyčia stipriai vieną kartą stikline sudavė sugyventinei V. M., t. y. šeimos nariui, į galvą, dėl ko šios galvoje atsirado gumbas, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis L. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 50-53), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 72-77). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad L. J. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 68-69), teistas, teistumas išnykęs, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 57-63), nebaustas administracine tvarka (b. l. 64), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūnija nusiskundimų dėl L. J. elgesio nėra gavusi (b. l. 72), prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje matytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl L. J. skirtina prokuroro siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Prokuroras taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, siūlo įpareigoti L. J. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti lankytis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais. Teismas netikslingu laiko prokuroro siūlymą uždrausti lankytis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, nes tai niekaip nėra susiję su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 19 d. 16 val. 00 min. iki 2016 m. gruodžio 21 d. 15 val. 15 min. (b. l. 34-38), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi L. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu (b. l. 54-56), kaltinamajam L. J. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, L. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti L. J. per visą paskirtos bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – L. J. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti L. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė