Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-558-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
1S-558-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15291-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis
A. L.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-558-478/2050
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15291-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. L. (A. L.) gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria A. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 15 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. balandžio 12 d. apie 23.30 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini)5, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno 0,838 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,299 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 eurų neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šiuose A. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Be to, A. L. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 2 d. apie 22.50 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno 0,865 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,498 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu. Šiuose A. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies, požymiai.

Be to, A. L. kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė 7,796 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,822 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei 58,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir dalį šių narkotinių medžiagų – 0,769 miltelių, kurių sudėtyje yra 0,351 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2019 m. liepos 15 d. apie 17.12 val. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią narkotinę medžiagą už 100 eurų neteisėtai pardavė J. B., o likusią dalį šių narkotinių medžiagų – 7,027 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,471 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei 58,603 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 15 d. 18.20 val., kai kratos metu šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Šiuose A. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d. 18.20 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį, trumpavamzdį, ME 38 Compact modelio, 9 mm kalibro revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais ir dujiniais šoviniais, ir A kategorijos 5 vnt. šaudmenų – 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, šratinius šovinius, skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolveriams, kai 2019 m. liepos 15 d. 18.20 val. kratos metu šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiuose A. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 15 d.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su priimta nutartimi kaltinamojo gynėja advokatė Diana Višinskienė pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį.

3.1. Skunde ji nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas, todėl turi būti panaikinta. Nurodo, kad suėmimas yra pati griežčiausia taikoma kardomoji priemonė, ji yra laikoma ultima ratio ir gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesne kardomąja priemone neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundo autorės teigimu, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nesvarstė švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo galimybės, nepateikė argumentų, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės nebūtų buvusios veiksmingos. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pabrėžtina, kad teismas turi nurodyti konkrečius duomenis, kurie leistų pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Advokatės nuomone, teismas, spręsdamas dėl suėmimo taikymo, privalo kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas, palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. ankščiau nėra teistas.

3.2. Skunde advokatė nurodo, kad BPK 122 straipsnio l dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip „spėjimas apie būsimą įtariamojo elgesį, t. y. byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT, byloje Sulaoja prieš Estiją šis teismas nurodė, kad grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Šiuo atveju, remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, akivaizdu, kad yra nepagrįsta skundžiamos nutarties išvada dėl kaltinamojo A. L. polinkio daryti naujus nusikaltimus. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje yra pateikta UAB „Gotika“ pažyma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis, išėjęs į laisvę, turės darbą, nepakankamai įvertino kaltinamojo elgesį esant suimtam, kad jis teigiamai charakterizuojamas, skatintas už gerą elgesį, kas paneigia išvadą dėl jo turimo polinkio nusikalsti. Skundo autorės vertinimu, teismo nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas yra iš esmės deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu.

4. Teismo posėdyje prokurorės prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. L. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. L. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei BPK 119, 127 straipsnių nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

7. Sutinkamai su BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalies ar 5 dalies nustatytų pagrindų. Tuo tarpu sutinkamai su BPK 125 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą (ar pratęsdamas jos terminą), priima motyvuotą nutartį, kurioje be kitų duomenų privalo nurodyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygas, vieną ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos motyvuoti.

8. Šioje proceso stadijoje duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę suėmimą ir tęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad visos įstatymo paminėtos nuostatos yra tiesiogiai susiję ir vertinamos, atsižvelgiant į asmeniui pareikšto kaltinimo pobūdį, mąstą, t. y. kriterijus, kurie apibūdina jam inkriminuotas veikas. Pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys: paties kaltinamojo A. L. parodymai, įslaptinto liudytojo apklausos protokolo duomenys, daiktų pateikimo, kratos automobilyje ir kaltinamojo gyvenamojoje vietoje protokolų duomenys, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

9. Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas kaltinamajam A. L. buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl patikrinamas jo buvimo pagrįstumas.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus <...>, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Spręsdamas dėl pagrįsto manymo, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus šio 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, apylinkės teismas nuodugniai išanalizavo nustatytas aplinkybes ir išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo argumentavo. Nors A. L. praeityje neteistas, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, kad nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo, nes, kaip minėta, pagrįstą manymą dėl šio pagrindo buvimo sudaro ne tik ši aplinkybė, tačiau jų visuma.

11. A. L. kaltinamas keturių tyčinių nusikaltimų padarymu, trys iš jų yra analogiški, susiję su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, jie priskiriami sunkiems nusikaltimams, už kuriuos įstatyme numatyta tik reali griežta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir kitas aplinkybes, t. y. kad A. L. pats iki sulaikymo vartojo narkotines medžiagas, jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo vieta – prie jo gyvenamojo namo, kad jo sutuoktinei A. L., su kuria jis teigia turintis tvirtą ryšį, šioje baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinimas taip pat susijęs su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Skunde advokatė nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis turės darbą. Tačiau, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y., nusikalstamų veikų, kuriomis A. L. kaltinamas, pobūdį, bei jo asmenybę, kad kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, teismo skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pragyvenimo lėšų trūkumas gali būti viena iš priežasčių kaltinamajam daryti naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad A. L., būdamas laisvėje, gali daryti naujus, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus, todėl konstatuojama, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai.

12. Nepagrįstas skundo argumentas, kad apylinkės teismas nesilaikė EŽTT formuojamos praktikos, jog grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, išvadą, kad kaltinamajam nusprendus grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo, kuomet jis vėl turėtų galimybę vartoti narkotines medžiagas, su kurių disponavimu susijęs ir dėl trijų nusikalstamų veikų jam pareikštas kaltinimas, intensyvi priežiūra nebūtų efektyvi, siekiant užkirsti kelią naujų tokio pobūdžio nusikaltimų darymui, pirmosios instancijos teismas padarė ne vien spėjimu, tačiau įvertinęs realius faktus, kurie šioje nutartyje aprašyti aukščiau, t. y. kad A. L. kaltinamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, kurios buvo rastos netoli jo namų, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus, kad pats iki sulaikymo vartojo priklausomybę sukeliančias medžiagas, kad jo sutuoktinė taip pat kaltinama analogiško nusikaltimo padarymu. Šie nutarties argumentai paneigia skundo teiginį, jog teismas nesvarstė švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo galimybės, nepateikė argumentų, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, kurią ir prašė skirti kaltimasis ir jo gynėja, paskyrimas nebūtų veiksmingas ir neužtikrintų BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų.

13. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, bylos procesas vyksta nuosekliai ir operatyviai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl A. L. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, objektyviai ir išsamiai išanalizavo bylos eigą ir, įvertinusi jos nagrinėjimo stadiją, suėmimą pratęsė dviem mėnesiams. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

14. Kolegija sutinka, kad kaltinamojo A. L. atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Jo atžvilgiu taikomas suėmimas, priešingai nei teigiama skunde, yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. L. (A. L.) gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika