Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant, Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės nusižengimo bylą iškeltą R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bankrutuojančios UAB „D.“ vadovas R. P. žinodamas apie bendrovės finansinė padėtį, o būtent tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi patikrinus piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. R. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Šiais savo veiksmais R. P. pažeidė kreditorių reikalavimų eilės tenkinimo eilę bei tvarką ir padarė ANK 120 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

R. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Tai R. P. paties prisipažinimas, VMI pareiškimas (b. l. 2-3), UAB „D.“ balansas (b. l. 4-7), bendrovės finansinių operacijų išrašas (b. l. 10).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims.

R. P. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais UAB „D.“ kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad UAB „D.“ direktoriui laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė.

R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo, protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. tik formaliai yra įmonės direktorius, niekur nedirba, neturi lėšų, nebaustas. Be to nėra pagrindo netikėti R. P. paaiškinimams teismo posėdžio metu, kad jis neturėjo pinigų net atvažiuoti į teismą iš (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo, todėl į teismo posėdį buvo atvežtas ir parvežtas atgal policijos pareigūnų, pagal surašytą atvesdinimą. Šias aplinkybes patvirtino ir atvesdinęs jį į teismą policijos pareigūnas. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti R. P. švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, o būtent įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. P., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.