Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-31 · Byla Nr. N-822-1624-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-31
Bylos Nr.
N-822-1624-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijaus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N822-1624/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutarties pagal M. M. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

M. M. Panevėžio miesto VPK VP eismo priežiūros skyriaus analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininko 2007-12-07 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 2 d. 1700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 29 mėnesiams už tai, kad jis 2007-12-01 3val. 25 min. Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gt. vairavo automobilį būdamas neblaivus- nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ( 1,79 promilės).

Šalies argumentai

M. M. prašo panaikinti priimtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis tą naktį automobilio nevairavo. Jį vairavo jo draugė S. J.. Tą vakarą jis su draugais šventė, naktį išsikvietė savo draugę, su kuria kartu gyvena, kad jį parsivežtų namo. Jis įsėdo į automobilio galinę sėdynę ir snūduriavo, kai sustabdė policijos pareigūnai. Jiems sustojus, pareigūnai liepė draugei važiuoti namo ir atvežti automobilio dokumentus, nes ji jų neturėjo, o jį įsisodino į tarnybinį automobilį, teigdami, kad jis vairavo. Liepė jam pūsti į alkotesterį ir surašė protokolą. Jis protokolo nepasirašė, nes jame buvo netiesa. Negali pasakyti kodėl taip pareigūnai pasielgė, mano, kad jiems buvo reikalingas pliusas.

Panevėžio miesto VPK atstovas prašo nutarimą palikti nepakeistą ir nepanaikintą, nes bylos medžiaga patvirtinama, kad automobilį vairavo M. M.. Mano, kad policijos darbuotojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, kai tuo tarpu apklausti liudytojai bei pats M. M. įvykio aplinkybes aiškina skirtingai. Pareigūnai M. M. asmeniškai nepažinojo, todėl teigti, kad jie turėjo suinteresuotumą apkaltinti nekaltą asmenį, nėra jokio pagrindo.

II.

Panevėžio apygardos administracinio teismas 2008 m. vasario 1 d. nutartimi skundo netenkino ir Panevėžio miesto VPK VP eismo priežiūros skyriaus analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininko 2007-12-07 nutarimą, kuriuo M. M. pagal LR ATPK 126 str. 2 d. paskirta 1700 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 29 mėnesiams, paliko nepakeistą.

M. M. pagal LR ATPK 126 str. 2 d. nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Jis sulaikytas vairuojant automobilį neblaiviame stovyje. Jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, byloje esančiu alkotesterio parodymu, bei posėdžio metu duotais liudytojų parodymais.

Apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. Grybė ir G. Valantinas patvirtino, kad automobilį vairavo M. M., kuris perlipo į automobilio galą, kai buvo stabdomas, o jo draugė persėdo už vairo. Abu liudytojai parodė, kad jie budėjo tą naktį Dariaus ir Girėno gatvėje ir pamatę atvažiuojantį automobilį, G. Valantinas jį stabdė. Automobilio sustojimas buvo gan neįprastas, nes pareigūnas buvo priverstas pasitraukti, kad išvengtų užvažiavimo ant kojų. Todėl abiems pareigūnams kilo įtarimas, kad vairuotojas girtas ir abu skubiai nuėjo prie toliau sustojusio automobilio ir tuo metu matė, kaip M. M. jau buvo beveik perlipęs į galinę sėdynę, tik dar jo kojos buvo ant rankinio stabdžio, tarpe sėdynių, o mergina jau sėsėjo prie vairo. Kadangi neturėjo automobilio dokumentų, todėl merginai buvo leista juos atvežti iš namų, nes išsiaiškino, kad jų namai yra Tulpių gatvėje, netoli VPK. Kadangi automobilį vairavo M. Masiliūnas, jį įsisodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į VPK, kur buvo nustatytas girtumas ir surašytas protokolas.

Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertina liudytojos S. J. parodymus, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi artimai bendrauja su M. M. ir buvo įvykio dalyvė.

Liudytojas E. M. tos dienos įvykius papasakojo kitaip nei M. M.. Liudytojas paaiškinmo, kad iš naktinio klubo jie išėjo visi keturi, kuri tą vakarą šventė gimtadienį, nes jau klubas užsidarinėjo. Tuo tarpu M. M. parodė, kad jis iš klubo išėjo su E. M., o kiti draugai liko klube. Taip pat skirtingai nei liudytojas pareiškėjas nurodė nuvykimą į klubą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas kartu su pareiškėju nevažiavo ir nematė bei negalėjo matyti ar pareiškėjas nevairavo automobilio. Ta aplinkybė, kad S. J. buvo atvažiavusi pasiimti, nėra pagrindas teigti, jog ji visą laiką ir vairavo. Teismas konstatuoja, kad nėra jokių aplinkybių bei pagrindų netikėti liudytojų – policijos pareigūnų parodymais. M. M. nuobauda paskirta, nepažeidžiant LR ATPK 30² str. reikalavimų. Jis turi dvi galiojančias nuobaudas už KET reikalavimų pažeidimus.

III.

2008 m. vasario 11 d. apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį dėl tokių priežasčių: jis tą naktį automobilio nevairavo, o vairavo jo draugė S. J.; pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, neištyrė visų aplinkybių; netenkino jo prašymo išreikalauti „Tele2“ jo skambučių išklotinę tą vakarą; pirmosios instancijos teismo išvada, kad lengvajame automobilyje galima buvo važiuojant perlipti nuo vairo ant galinės sėdynės yra kritikuotina, nes neatitinka tikrovės; pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojos S. J. parodymus, sakydamas, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi; nebuvo apklausti M. M. draugai, su kuriais jis tą vakarą šventė; pirmosios instancijos teismas nevertino kritiškai policininkų parodymų, kurie yra pilnai suinteresuoti bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimas (nustatymas) sietinas su teisingu šių teisės aktų normų aiškinimu bei taikymu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai bei šiuo klausimu padarytos išvados yra teisingi, t. y. teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu taikytinu šioje byloje teisės normų aiškinimu.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kolegijos manymu, padarytos pakankamai argumentuotai ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėAnatolijaus BaranovasSkirgailė Žalimienė