- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-17
- Bylos Nr.
- 2A-1331-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei advokatei S. Kupčiūnienei, atsakovo atstovei R. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-670/2010 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui akcinės bendrovės „Kauno energija“ filialui „Jurbarko šilumos tinklai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis ir AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 37, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas katilinės ir šilumos tinklų tarnybos inžinieriaus šilumininko pareigose. 2009 m. lapkričio 30 d. darbdavys ieškovui įteikė įspėjimą Nr. P-15, kuriame nurodyta, kad po dviejų mėnesių nuo šio įspėjimo įteikimo dienos aukščiau minėta darbo sutartis su visais jos papildymais, pakeitimais ir priedais bus nutraukta pagal DK 129 straipsnį. Ieškovas 2009 m. gruodžio 30 d. darbo ginčų komisijai pateikė skundą šio įspėjimo panaikinimo. Darbo ginčų komisija 2010 m. sausio 12 d. nutarė ieškovo reikalavimus nutarė atmesti. 2010 m. vasario 1 d. atsakovas ieškovui įteikė direktoriaus įsakymą Nr. P-6 dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2010 m. vasario 1 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Darbo ginčų komisijos skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš Darbo ginčų komisijos 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. sausio 12 d., protokolų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad skundžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas visiškai ignoruojant ieškovo argumentus. Taip pat naikintinas 2010 m. vasario 1 d. atsakovo įsakymas Nr. P-6 dėl darbo sutarties nutraukimo. DK 129 straipsnio pagrindu darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. Aiškios priežastys ieškovui nėra žinomos iki šiol. Pagal inžinieriaus šilumininko pareiginius nuostatus ieškovo darbinės funkcijos buvo susijusios su darbo saugos ir sveikatos tikrinimu ir kontrole. AB „Kauno energija“ filiale „Jurbarko šilumos tinklai“ nėra įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, niekas kitas šių funkcijų neatlieka. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 28 d įsakymu Nr. A1-171/V-500 patvirtintus „Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinius nuostatus“ filiale „Jurbarko šilumos tinklai“ turi būti steigiama įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, kurioje asmuo, įdarbintas įmonės tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, įmonėje turėtų dirbti ne mažiau kaip pusę darbo dienos. Tai rodo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra fiktyvus ir apsimestinis. Pagal DK 129 straipsnio nuostatas darbdavys privalo pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą, tačiau to nepadarė. Atsakovas, siekdamas neteisėtai atleisti ieškovą iš užimamų pareigų, darė nepakenčiamas, nepalankias darbo sąlygas, trukdė ieškovui normaliai atlikti darbo pareigas, siekė pažeminti jį prieš kitus darbuotojus, nuolat naudojo psichologinį smurtą. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 20000 Lt. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ darbo ginčų komisijos 2010 m. sausio 12 d. protokolinį sprendimą; panaikinti atsakovo 2009 m. lapkričio 30 d. įspėjimą Nr. P-15 dėl darbo sutarties nutraukimo; įpareigoti atsakovo įgaliotus asmenis nesudaryti kliūčių ieškovui tinkamai atlikti jo pareigybei pavestas darbines funkcijas; pripažinti neteisėtu ir panaikinti AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ direktoriaus 2010 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. P-6 dėl darbo sutarties nutraukimo; pripažinti neteisėtu 2010 m. vasario 1 d. darbo sutarties Nr. 37 nutraukimą; grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą; priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2010 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovui 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovo A. J. 600 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt teismo išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų, ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Ieškovo pareigybė buvo panaikinta ir jo atliekamos funkcijos paskirstytos kitiems asmenims. Tokiu būdu buvo įvykdytas struktūrinis pertvarkymas, atitinkantis DK 129 straipsnio 2 dalį. Struktūrinių pertvarkymų realumas reiškia tai, kad turi būti priimtas įgaliotų įmonės valdymų organų sprendimas dėl pertvarkymų, ir sprendimas turi būtų iš tikro įvykdytas. Pagal pateiktus duomenis 2010 m. kovo 1 d. laisvų pareigybių ir etatų nėra. Todėl darytina išvada, kad realiai buvo panaikinta inžinieriaus šilumininko pareigybė.
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti neteisėtu darbo ginčų komisijos 2010 m. sausio 12 d. sprendimą; pripažinti neteisėtu ieškovo darbo sutarties nutraukimą ir grąžinti jį į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Ieškovo pareigybinės instrukcijos 1.2 p. numatė, kad ieškovas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Tai jis ir vykdė. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 28 d įsakymu Nr. A1-171/V-500 patvirtintus „Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinius nuostatus“ jei įmonėje nesteigiama saugos tarnyba, įmonės vadovas privalo paskirti tiesiogiai jam pavaldų įgaliotą asmenį darbuotojų saugai ir sveikatai. Šių pavyzdinių nuostatų 1 priedas „Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų skaičius“ nurodė, kad jei darbuotojų skaičius nuo 20 iki 49, privalu turėti 0,5 etato saugos darbuotojo pareigybę. Iš atsakovo atstovo teismui pateiktų pareigybių sąrašo matyti, kad tokios pareigybės neliko. Išleidus minėtą įsakymą, ieškovas kreipėsi į vadovybę, kad įstatymo būtų laikomasi, ir kad ieškovas būtų skirtas atsakingu už darbų saugą. Ieškovas liko katilinės viršininko pavaldume, nors buvo atsakingas už darbų saugą visame filiale, ne tik katilinėje. 2009 m. vasario 11 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri išaiškino, kad įmonėje turi būti steigiama įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba. Tai ieškovo vadovams nepatiko, todėl jie atleido ieškovą iš darbo, o darbų saugos funkcijas perdavė kitam katilinės darbuotojui. Dirbdamas inžinieriumi šilumininku, pusę savo darbo laiko ieškovas skirdavo darbų saugos kontrolei. Šis darbas niekur neišnyko, jį atlikti būtina. Šios funkcijos perduotos kitam asmeniui. Ieškovui nebuvo suteikta galimybė dirbti net ir 0,5 etato.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovui buvo žinoma tikroji jo atleidimo iš darbo priežastis, AB „Kauno energija“ vykusių struktūrinių pertvarkymų mastas, kokias struktūras apėmė vykdomi pertvarkymai. Darbo ginčų komisija ieškovo skundą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir priėmė suderintą sprendimą. AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ klausimus, susijusius su darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymu, sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pakeitus darbų organizavimo įmonėje tvarką, ta darbų apimtimi, kuri yra nustatyta tokio pobūdžio įmonei, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas 2010 m. vasario 1 d. direktoriaus įsakymu Nr.3 pavesta vykdyti Katilinės ir šilumos tarnybos meistrui A. K.. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nevertino darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo. Teismas tyrė ir vertino tai, ar struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar yra realūs, ar nėra fiktyvus. Teismas pripažino, kad po struktūrinių pertvarkymų išliko dalis funkcijų vykdytų ieškovo, bet užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus. Atsakovas turėjo teisę pasirinkti tinkamiausius darbuotojus, bei keičiant darbo organizavimą, paskirstyti darbuotojam funkcijas taip, kad tai labiausiai atitiktų bendrovės interesus. Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas, kadangi AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ atlikti veiksmai nutraukiant darbo sutartį yra numatyti DK normose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovas A. J. ir pradiniame, ir patikslintame ieškiniuose (b.l. 2-7, 66-73) atsakovu nurodė AB „Kauno energija“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“. Filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ atsakovo teisėmis dalyvavo viso proceso pirmosios instancijos teisme metu. Skundžiamame Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendime atsakovu taip pat yra nurodytas AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“. Atsakovą pagal AB „Kauno energija“ vadovo išduotus įgaliojimus atstovavo atstovės, kurioms buvo suteikti įgalinimai atstovauti ne pačią akcinę bendrovę „Kauno energija“, bet jos filialą „Jurbarko šilumos tinklai“ (b.l. 94, 95).
CPK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Taigi, atsakovu civilinėje byloje gali būti tik turinti juridinio asmens teises įmonė.
Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.53 straipsnio 2 dalis). AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ nuostatų 1.2. p. pažymėta, kad filialas yra bendrovės padalinys, jog filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi bendrovės, kaip juridinio asmens vardu. Juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisių, negali būti šalimi civiliniame procese (Teismų praktika Nr. 21, p. 263-264).
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovu turėjo būti juridinio asmens teises turinti AB „Kauno energija“, o ne jos filialas „Jurbarko šilumos tinklai“.
CPK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu galima pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinyje nurodytas atsakovas neturi civilinio procesinio veiksnumo (CK 38 straipsnio 1 dalis), turėjo nustatyti ieškovui terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnis) arba šiuos trūkumus pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis). To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinį procesinį veiksnumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti. Kadangi trūkumai gali būti šalinami tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis), šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl yra CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 236 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.