- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-27-60-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
Teisėja Loreta Radzevičienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.4.
Kaunas, 2009 m. sausio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai A. B., jos atstovui advokatui V. Karpovui, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios A. B. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant jį nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. B. nusikaltimu padarytą 1000 litų turtinę žalą. Iš nuteistojo V. B. priteista: A. B. 1000 litų turtinei žalai atlyginti, 5000 litų- neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai- 839,10 litų už A. B. sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007-03-28 apie 15 val. Byliškių kaime Prienų rajone, A. B. namo prieškambaryje, asmeninio konflikto su A. B. metu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į nugarą ir, išstūmęs ją pro gyvenamojo namo duris, nustūmė A. B. nuo lauko laiptų aikštelės, dėl kritimo padarydamas A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdijimais kaktoje, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje krūtyje, dešiniame šone, kairėje šlaunyje, kairėje pėdoje, abiejų rankų pirštuose, abiejų stipinkaulių lūžiais tipinėse vietose, abiejų alkūnkaulių ylinių ataugų lūžiais, krūtinės sumušimu ir kairės kojos vieno piršto sumušimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti. Skundą apeliantas argumentuoja tuo, kad teismas neteisingai vertino bylos įrodymus. Nuteistasis teigia, kad teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios A. B. parodymais, nes tarp A. B. ir jo tėvo yra iškilę turtiniai ginčai ir A. B. yra suinteresuota jį apklabėti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas taip pat be pagrindo rėmėsi liudytojų Astos ir V. G. parodymais. Šie liudytojai parodymus davė tik praėjus penkiems mėnesiams po įvykio, manytina, kad jie parodymus davė paprašyti A. B.. Apelianto teigimu, liudytojai V. Z. ir A. Z., būdami nukentėjusiosios dukra ir žentas, taip pat suderino savo parodymus ir jų parodymai kaltės nepatvirtina, tuo labiau, kad jie įvykio nematė. Nuteistasis neigia esant įrodymu ir specialisto išvadoje esančius duomenis apie A. B. sužalojimo pobūdį.
Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo tėvo, liudytojo A. B. parodymus, iš kurių seka, jog jis su A. B. visai nekontaktavo, stovėjo ant laiptų žemiau terasos, nuo kurios A. B. pati nukrito paslydusi.
Nuteistojo skunde taip pat teigiama, kad neįrodžius kaltės, iš jo negalėjo būti priteisti ir civiliniai ieškiniai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. B. prašo nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio priteisimo dalyje, priteisiant jai tokio dydžio civilinius ieškinius, kokius ji yra pareiškusi, tai yra, 7500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos jai pablogėjo sveikata, ji turėjo išlaidų įsigydama vaistus, apmokėdama procedūras, vykdama į gydymo įstaigas, taip pat apmokėdama pagalbininkams. Negalėdama dirbti darže, ji prarado pajamas. Dėl sužalojimo paūmėjo jos ligos, ji abejoja, ar pasveiks.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė nuteistojo skundą, prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė atmesti nuteistojo skundą, tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiosios skundą tenkinti iš dalies, didinant priteisto civilinio ieškinio sumą.
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėjo visų bylos aplinkybių visetą ir pagal savo vidinį įsitikinimą teisingai įvertino bylos įrodymus (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis). Visi duomenys, kuriuos kaip įrodymus vertino teismas, yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų leistinumas nekelia abejonių. Teismas nuosprendyje išanalizavo visus įrodymus, tai yra, tiek duomenis, kuriais galėtų būti grindžiama nuteistojo kaltė, tiek duomenis, kuriais galėtų būti grindžiamas jo nekaltumas, nuosprendyje nurodė, kodėl vienais įrodymais grindė nuosprendį, o kodėl kitus įrodymus atmetė.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios A. B. parodymais ir atmetė V. B. parodymus. Šių baudžiamojo proceso dalyvių parodymai yra savarankiški įrodymų šaltiniai, atsižvelgiant į priešingus šių proceso dalyvių tikslus procese, kiti įrodymai rūšiuotini taip, kiek jie patvirtina ar paneigia nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nukentėjusiosios parodymus tiesiogiai patvirtina liudytojų Astos ir V. G. parodymai, duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole, o netiesiogiai patvirtina liudytojų Violetos ir A. Z. parodymai. Nuteistasis apeliaciniame skunde šiuos įrodymus kritikuoja, analizuodamas kiekvieną jų atskirai ir nesiedamas į vieną visumą. Apeliantas abejoja liudytojų A. V. G. parodymų patikimumu, nurodydamas, kad juos liudyti pakvietė A. B.. Nukentėjusioji A. B. neneigia to fakto, kad ji iš tikro nurodė šiuos asmenis kaip galinčius duoti parodymus, tačiau tuo ji tik realizavo savo teisę teikti įrodymus ir reikšti prašymus. Liudytojų V. ir A. Z. parodymų analizė nekelia abejonių, kad jie davė parodymus apie aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos asmeniškai, o ne iš kokio nors kito asmens pasakojimo- liudytojai apibūdino įvykio vietos ypatumus, įvykyje dalyvavusių asmenų išorinius požymius, jų vartojamą kalbą ir tos kalbos toną, kiekvieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus. Šių liudytojų parodymuose užfiksuotos detalės negalėjo būti žinomos įvykio nemačiusiems asmenims, todėl abejoti jų parodymais, teismas neturėjo jokio pagrindo.
Nuteistasis be pagrindo kaip įrodymą kritikuoja ir duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Nei šie duomenys, nei teismo posėdyje apklausto specialisto S. M. parodymai negali būti vertinami V. B. kaltės aspektu, tai yra, nepatvirtina, kad inkriminuotą veiką padarė vienas ar kitas konkretus asmuo, šiuo atveju, V. B.. Jie patvirtina nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį ir laipsnį bei galimą sužalojimo padarymo mechanizmą. Kaip minėta, šie duomenys yra įrodymai ir teismo teisingai įvertinti sąryšyje su kitais įrodymais.
Teismas neturi pagrindo atmesti liudytojų V. ir A. Z. parodymų, šių parodymų pirmosios instancijos teismas nelaikė tiesioginiais V. B. kaltės įrodymais, jie iš tikro nematė įvykio aplinkybių ir davė parodymus tik apie tas aplinkybes, kurios jiems tapo žinomos po įvykio.
Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai atmetė ir nesivadovavo liudytojo A. B. parodymais. Visų pirma, šių parodymų analizė rodo, kad jie nėra nuoseklūs: liudytojas teigia, kad konflikto su A.. B. metu nuteistais stovėjo ant keliuko, tačiau taip pat teigia, kad nuteistasis jį sulaikė, kai nukentėjusioji jį, stovinį ant gan aukštos laiptų terasos, pastūmė, teigia, kad nukentėjusioji nuo terasos krito šonu, kai sužalojimų pobūdis, patvirtintas specialisto, rodo, jog ji krito kniūbščia. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo A. B. parodymais, nes negali būti teisingi parodymai, prieštaraujantys kitoms nustatytoms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis pakeistinas, nes jame neteisingai išspręstas neturtinės žalos dydžio klausimas (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 7500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas nukentėjusiajai 1000 litų turtinei žalai atlyginti, teismas pagrįstai konstatavo, kad tik tokia ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti laikoma įrodyta. Kaip matyti iš bylos duomenų, ir iki įvykio nukentėjusioji sirgo cukralige, padidinto kraujospūdžio liga, buvo stebimi aterosklerozės požymiai. Šios ligos, jų gydymas, o taip pat kitų ligų, susijusių su nukentėjusiosios amžiumi ir sveikatos būkle, gydymas nesusijęs su nuteistojo veiksmais. Didinti priteistą sumą dėl nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos nėra pagrindo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas pateikė teismui 2009-01-12 patvirtintą išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame užfiksuota, kad A. B. nustatytas skausminis sindromas, potrauminės abiejų riešo sąnarių kontraktūros, potrauminė kairio peties –žasto sąnario kontraktūra, kairio peties pleksopatija, plaštakų polineuropatija, tai yra, stovis po lokotipinio abiejų stipinkaulių lūžimų, krūtinės ląstos bei pečių juostos sumušimo 2007 m. balandžio 28 d. A. B. dėl sveikatos sutrikdymo 2007-04-28 vargina nuolatiniai abiejų riešų, dilbių, kairio peties, intensyvūs skausmai, plaštakų tirpimas, jėgos rankose sumažėjimas, žymus plaštakų, kairio peties judesių ribotumas, dėl ko ligonei sumažėjo savęs apsitarnavimo galimybės. Šie duomenys prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiosios gyvenimo kokybė po sužalojimo iš esmės nepablogėjo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama dėl patirto fizinio skausmo, nepatogumų, dvasinių išgyvenimo ir streso. Iš tikrųjų nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus padaryto nusikaltimo sunkumui, pobūdžiui ir jo įvykdymo aplinkybėms, tačiau nusikaltimo sukeltiems padariniams tęsiantis, neturtinės žalos, priteistinos nukentėjusiajai, suma didintina iki 10 000 litų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas
nutaria:
nukentėjusiosios A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti. Priteisti iš V. B., a/k (duomenys neskelbtini) A. B., a/k (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.