Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-27 · Administracinė byla Nr. AS-525-48-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-26Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
AS-525-48-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00726-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Šiaulių rajono savivaldybės tarybai
Administracinė byla Nr. AS525-48/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00726-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. individualios įmonės skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. L. individuali įmonė (toliau – ir Įmonė) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T-270 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodė, jog net ir teismui priėmus sprendimą jo naudai ir panaikinus Sprendimą, visą bylinėjimosi laikotarpį jis negalės vykdyti veiklos ta apimtimi, kuri nustatyta licencijoje, t. y. pareiškėjui palankus teismo sprendimas neturės jokios įtakos laikotarpiui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi sprendimas negalės būti įvykdytas atgal.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, be kita ko, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas atsižvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, įvertino pareiškėjo argumentus dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir konstatavo, jog negali daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė nei jokių tikslių įrodymų, nei motyvuotų argumentų, jog palankaus teismo sprendimo atveju šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS143-806/2010), patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų atnaujintas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, o dėl tokio sprendimo atsiradusi žala būtų atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog, priėmus jam palankų teismo sprendimą, jis galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl galimai neteisėto administracinio akto panaikinimo, o ne dėl žalos atlyginimo. Todėl teismas turėjo ne atsisakyti taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, remdamasis žalos atlyginimo galimybe, o taikyti šią priemonę, tokiu būdu užkirsdamas kelią žalos atsiradimo galimybei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dėl neteisėto administracinio akto patirtos žalos atlyginimo galimybę su teismo sprendimo įvykdymo galimybe.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog Sprendimu Įmonei tik buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, o ne sustabdytas ar panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Pažymi, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, be kita ko, turi būti nustatyta, kad tokių priemonių taikymas būtų proporcingas siekiamam tikslui, o šiuo konkrečiu atveju – nepažeistų ir visuomenės interesų. Pabrėžia, jog Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant ir į gyventojų prašymus. Be to, pareikšti arba nepareikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo yra pareiškėjo subjektinė teisė, todėl argumentai, kad šioje byloje nėra sprendžiami žalos atlyginimo klausimai, negali būti laikomi objektyviais ir patvirtinančiais būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo, be kita ko, Įmonei apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Pareiškėjas, pateikdamas skundą, taip pat prašė laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą, motyvuodamas tuo, kad teismui priėmus jam palankų sprendimą, visą laikotarpį iki tokio sprendimo priėmimo Įmonei nepagrįstai būtų apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, be kita ko, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).

Kaip jau minėta, byloje skundžiamu Sprendimu Įmonei sutrumpintas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, atsižvelgus į, inter alia, gyventojų prašymą dėl prie Įmonei priklausančio baro padaugėjusių viešosios tvarkos pažeidimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teigia, jog galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, nes teismui panaikinus Sprendimą, toks procesinis teismo sprendimas nebus taikomas atgal, todėl atitinkamai Įmonei visą laikotarpį, kai vyks teisminis nagrinėjimas, bus ribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, sprendžia, jog pareiškėjas iš esmės konkrečių argumentų nepateikė, o pateikti argumentai daugiau sietini su teisinėmis akto pasekmėmis, kurios pačios savaime šioje byloje kilusio ginčo kontekste nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.

Pakartotinai pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti objektyviai pagrįstas teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar pasunkėjimu ir atitinkamai sprendimas taikyti šias priemones turi būti paremtas išsamia kilusio ginčo, ginčijamo akto sukeliamų teisinių pasekmių bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pasekmių, inter alia porcingumo principo kontekste, analize. Byloje pateikta medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju, jeigu būtų pagrindas jas taikyti, pateiktų įrodymų kontekste negalėtų būti vertinamas kaip proporcingas. Kaip jau minėta, Sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgus į gyventojų skundus dėl Įmonei priklausančio baro veiklos, kas, pareiškėjui nepateikus priešingų įrodymų, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sprendimo galiojimas šiuo atveju negali būti laikinai sustabdytas. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuluojamos teisės aiškinimo taisyklės (pavyzdžiui, bylos Nr. AS556-587/2008, AS143-806/2010), kurios taip pat patvirtina pagrįstai skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktą argumentą dėl galimybės pareiškėjui kreiptis dėl žalos atlyginimo, jeigu teismas panaikintų Sprendimą, o pastarasis dėl Sprendimo priėmimo objektyviai būtų patyręs žalos. Atitinkamai pareiškėjo argumentai dėl to, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo A. L. individualios įmonės atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas