Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir V. J. bei N. Š., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

A. G. nuteistas už tai, kad padedant N. Š., sukurstė V. J. suklastoti tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudoti. 2007-11-18, apie 21.20 val., kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas 45-ame kilometre neblaiviam A. G. automobiliu „Renault 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrus su V. M. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz Vito 110“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. G., padedant N. Š., norėdamas nuslėpti tikrąsias autoįvykio aplinkybes ir taip išvengti administracinės atsakomybės už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, A. G. įkalbėjo ir taip sukurstė V. J. prisiimti atsakomybę už A. G. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. V. J. policijos pareigūnams nurodė tikrųjų autoįvykio aplinkybių neatitinkančius duomenis, kuriuos šie įrašė į 2007 m. lapkričio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 057112 ir eismo įvykio protokolą Nr. F 057112, šiuose protokoluose pasirašė, tuos protokolus panaudojo perduodamas policijos pareigūnams administracinio teisės pažeidimo bylai užvesti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas įrodymais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismo išvados prieštarauja teisiamajame posėdyje surinktiems įrodymams, jo veiksmai kvalifikuoti netinkamai, paskirta per didelė ir neadekvati jo padarytiems veiksmams bausmė, todėl teismo nuosprendis keistinas.

Nuteistasis A. G. atkreipia dėmesį, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu K. V. šiuos savo parodymus patvirtino, nurodė, kad A. G. gėrė butelį „Švyturio“ alaus, o degtinės negėrė, degtinės A. G. net nesiūlė. Apeliantas nurodo, kad E. G. teismo metu parodė, kad nematė, kas ką gėrė, o A. G. iš pažiūros buvo blaivus. Teismas E. G. parodymų prieštaravimų netyrė, nemotyvavo, kodėl rėmėsi vienais, o ne kitais parodymais. Tuos prieštaravimus pašalinti buvo būtina, nes jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo girtumą, byloje nėra. Nuteistasis A. G. aiškina, kad liudytojas V. M. teigė, jog įvykio vietoje apie A. G. girtumą nusprendė iš jo balso tono, o teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad teismo metu nuteistojo balsas buvo toks kaip įvykio metu, nežinojo nuteistojo kalbos defektų (mikčiojimo), kuriuos pastebėjo tik teismo posėdžio metu. Nuteistasis A. G. teigia, kad apie tai, jog jis vairavo išgėręs didesnį kiekį alkoholio, nei leidžia įstatymas, norint vairuoti transporto priemonę, jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų surinkta nėra. Nuteistojo manymu, teismas jo neblaivumą bandė pagrįsti logine priežastimi, tuo, kad jis skambino ir prašė kitų asmenų prisiimti kaltę dėl autoįvykio. Apeliantas teigia, kad loginė priežastis nėra įrodymas, nurodo, kad jis ir pats paaiškino logiškai, jog dėl autoįvykio prašė kitų asmenų prisiimti kaltę bandydamas apsidrausti, nes per ilgą laiko tarpą buvo išgėręs nedidelį kiekį alaus, tačiau jokiu būdu nebuvo įsitikinęs savo girtumu ir negalėjimu vairuoti. A. G. teigia, kad jo apsidraudimas ir baimė buvo sukelti įvykusio eismo įvykio, ir tai negali būti traktuojama kaip siekimas išvengti atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Nuteistasis A. G. mano, kad teismo loginiai samprotavimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jais remtis nuosprendyje nebuvo galima. Nesant įrodymų, kad jis vairavo neblaivus, lieka neaišku, dėl kokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis bandė išvengti atsakomybės. Apeliantas teigia, kad tie pažeidimai neišvardyti nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje, nurodyti tik abstrakčiai, ir taip apsunkino ir pažeidė jo teisę į gynybą, nes jam nežinoma, ar autoįvykio metu jo veiksmai yra šiurkštūs pažeidimai ar ne ir ar jis tuos pažeidimus padarė. Nuteistasis nurodo, kad administracinės teisės pažeidimo byla nėra išnagrinėta ir jo kaltė nėra nustatyta. Nuteistasis teigia, kad ir nustačius jo neblaivumą, šie pažeidimai turėjo būti įvardyti, kad jis žinotų, nuo kokių kaltinimų gintis. Apeliantas aiškina, kad, neišsiaiškinus šių paminėtų aplinkybių, negalima spręsti ir administracinės atsakomybės klausimo, nes priešingu atveju galimi prieštaravimai tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės sprendimų.

Nuteistojo A. G. manymu, teismas neperkvalifikavo jo veiksmų į BK 304 str. nepagrįstai, nes tiek jo, tiek V. J. objektyvūs veiksmai patvirtina aplinkybę, kad pareigūnams buvo pateikta melaginga informacija, o tai atitinka BK 304 str. dispoziciją. Apeliantas nurodo, kad nei jis, nei V. J. asmeniškai oficialių dokumentų neklastojo ir jokių veiksmų, nurodytų BK 300 str. dispozicijoje, neatliko, šio nusikaltimo sudėties nerealizavo. Nuteistojo teigimu, jokių objektyvių duomenų, kad jis sukurstė V. J. suklastotą dokumentą panaudoti, kad V. J. dokumentą kaip nors panaudojo, nėra. V. J. protokolų neperdavė, protokolai buvo pas juos pildžiusius policijos pareigūnus. Apeliantas tvirtina, kad nei jam, nei V. J. administracinių bylų teisena ir visos su tuo susijusios procedūros nebuvo žinomos ir teismas to visai nesiaiškino.

Nuteistojo A. G. manymu, teismas ne tik netinkamai kvalifikavo jo veiksmus, bet ir paskyrė per griežtą jo veiksmams neadekvačią bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visą laiką prisipažino ir gailėjosi, kad jo duoti teisingi parodymai, kurie paremti liudytojų parodymais, negalėjo būti vertinami kaip siekimas palengvinti savo padėtį. Nuteistasis A. G. teigia, kad teisme nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jo veiksmai, t. y. kurstymas, aktyvūs nebuvo, o buvo tik paprastas prašymas. Nuteistajam neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad tokio prašymo užteko palenkti ramesnio būdo giminaitį, kuris geranoriškai sutiko nusikalsti. Nuteistasis A. G. teigia, kad V. J. galėjo atsisakyti tenkinti jo prašymą. Teismas nepakankamai atsižvelgė į V. G. padarytų veiksmų, skatinusių V. J. nusikalsti, sunkumo, pavojingumo laipsnį ir paskyrė aiškiai per griežtą tokią pat kaip ir N. Š. bausmę, nors iš nuosprendžio matyti, kad N. Š. aktyvumas buvo žymiai didesnis.

Nuteistasis A. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų aplinkybių neatitikimo bylos aplinkybėms bei iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis vairavo neblaivus, perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 304 straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinti paskirtą baudą iki 20 MGL dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis ir skundžiamu nuosprendžiu A. G. nuteistas ne už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, ne už konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus arba siekimą gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikiant įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją (BK 304 str. 1 d.), bet už kurstymą – palenkimą kito asmens suklastoti tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudoti (BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d.). Konkrečius A. G. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatys Klaipėdos rajono policijos komisariatas, kuriam teismo nuosprendžiu nuspręsta perduoti nagrinėti administracinio teisės pažeidimo medžiagą, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad pagrindu 2007 m. lapkričio 18 d. eismo įvykiui tirti ir įstatymais numatytoms priemonėms priimti buvo eismo įvykio protokolo Nr. F 057112 ir administracinės teisės pažeidimo protokolo Nr. F 057112 surašymas ir tuose protokoluose įrašytų duomenų turinys. Paminėti protokolai laikytini dokumentais, o juose, be abejonės, turėjo būti surašyti tik tikri eismo įvykį ir jo dalyvius apibūdinantys duomenys, kurie turėjo tapti pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti. Eismo įvykio protokolą Nr. F 057112 ir administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. F 057112 surašė, tai pagrįstai pastebėta apeliaciniame skunde, į autoįvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, ne nuteistieji. A. G. suprato, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukeltas pasekmes ar transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, arba už neblaivumo patikrinimo vengimą yra baudžiama. Tam, kad į teisėsaugos pareigūnų akiratį nepatektų A. G. , nuteistųjų iniciatyva buvo imtasi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytų ir apylinkės teismo nuosprendyje įvardytų priemonių, kad būtų surašyti dalį tikrovės neatitinkantys dokumentai, kuriuose aplinkybė, kad automobilį „Renault 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu vairavo A. G., būtų nuslėpta. Nuteistasis V. J. nuteistojo A. G. sukurstytas autoįvykį tyrusiems Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. patruliui E. B. ir patrulei M. Z. pamelavo, kad nuteistojo A. G. automobilį RENAULT 21, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, nors iš tikrųjų šį automobilį vairavo A. G. Ir apeliantas A. G., ir nuteistieji V. J. bei N. Š. siekė policijos pareigūnus suklaidinti, kad nebūtų nustatytas ir nubaustas tikrasis autoįvykio kaltininkas A. G. Patikėję nuteistojo V. J. pasiaiškinimu, policijos pareigūnas E. B. surašė 2007-11-18 Eismo įvykio protokolą Nr. F 057112, kurio įrašų teisingumą savo parašu patvirtino ir V. J. , o policijos pareigūnė M. Z. surašė 2007-11-18 Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 057112, kurio duomenų tikrumą savo parašu patvirtino ir nuteistasis V. J. Administracinio teisės pažeidimo protokole, remiantis V. J. paaiškinimais, Kelių eismo taisyklių 164, 53 punktų reikalavimų pažeidėju buvo nurodytas V. J., administracinės bylos nagrinėjimas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., buvo numatytas 2007-11-28, su tuo V. J. taip pat buvo supažindintas pasirašytinai. Apie autoįvykį ir transporto priemones vairavusius asmenis policijos patrulė M. Z. Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkui 2007-11-18 parašė tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 161–163). Autoįvykis buvo užregistruotas Klaipėdos rajono policijos komisariato informacijos žurnale (t. 1, b. l. 152–155). Taip, pasinaudojant eismo įvykį tyrusių policijos pareigūnų neinformatyvumu, buvo surašyti tikrovės neatitinkantys dokumentai, kurių tikrumą savo parašais patvirtino nuteistasis V. J. ir kurie buvo pagrindu A. G. išvengti administracinės atsakomybės už sukeltą autoįvykį. Įvertinęs bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, apylinkės teismas A. G. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. kvalifikavo pagrįstai.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji jiems į kaltę inkriminuotais būdais trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su administracinės bylos tyrimu susijusias pareigas – nustatyti administracinėje byloje tiesą apie autoįvykio, įvykusio 2007-11-18, apie 21.20 val., kelyje Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas, 45-ame kilometre, aplinkybes, jo dalyvius ir kaltus asmenis, todėl tokioje nuteistųjų veikoje įžvelgiama ne veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 304 straipsnyje, bet požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., tačiau tokia veika nuteistiesiems į kaltę neinkriminuota. Nuteistasis A. G. dėl alkoholinių gėrimų vartojimo 2007-11-18 vakare parodymus keitė. Teisiamajame posėdyje A. G. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2007-11-18 vakare degtinės negėrė, gėrė tik alų, V. J. į įvykio vietą išsikvietė todėl, kad „nebuvau užtikrintas dėl alaus vartojimo“. Apeliaciniame skunde A. G. tvirtina, kad prisipažinimas dėl alaus gėrimo nereiškia, kad buvo išgėręs tokį kiekį alkoholio, dėl kurio įstatymai draudžia vairuoti transporto priemonę. Iš nuteistojo A. G. parodymų turinio teisiamajame posėdyje, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad A. G., prašydamas V. J. pagalbos, bandė išvengti neblaivumo patikrinimo. Įvertinus apelianto, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, laikytina, jog nustatyta, kad A. G. 2007-11-18 alkoholinius gėrimus vartojo. Ar dėl suvartoto alkoholinių gėrimų kiekio A. G. turėjo teisę vairuoti autotransporto priemonę, neginčytinai nenustatyta, nes kaltinamojo, liudytojų parodymai dėl A. G. girtumo, tai tvirtinama ir apeliaciniame skunde, yra prieštaringi, o neblaivumo patikrinimo nuteistajam pavyko išvengti dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas. Todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. G. pripažinimo neblaiviu, kolegijos nuomone, neturi būti prilyginama tokiam neblaivumui, dėl kurio autotransporto priemones vairuoti draudžiama. Tokiu nuteistojo A. G. būklės po alkoholinių gėrimų vartojimo įvertinimu ir konstatavimu apsiribojama šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. G. , apylinkės teismas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė pagrįstai, savo sprendimą dėl to pagrindė bylos duomenimis. Teismas nuteistajam paskyrė tinkamą bausmės rūšį, bet, nustatydamas bausmės dydį, nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme įvertino netinkamai, neatsižvelgė į tai, kad be policijos pareigūno nuteistojo N. Š. iniciatyvos nusikalstama veika galėjo būti ir nepadaryta. Nuteistojo A. G. veiksmai nebuvo tokie aktyvūs kaip N. Š. , kuriam paskirta tokio pat dydžio bauda kaip ir A. G. Atsižvelgiant į tai ir į A. G. turtinę, šeiminę padėtį, paskirtoji bausmė – bauda – mažintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. 328 str. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. A. G. paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.