- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-2442-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00619-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui I. G. (I. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo I. G. (I. G.) priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimo dėl piniginės kompensacijos iš jo priteisimo atmetimo bei jo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. G. (toliau - Ieškovė), kreipdamasi į teismą, prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo I. G. (I. G., toliau - Atsakovas) 2010 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2965, liudijimas AA Nr. 325221, dėl Atsakovo kaltės, priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensaciją sumoje 23 700, 00 Lt, palikti jai esamą pavardę, o Atsakovui – pavardę pagal jo pasirinkimą, priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad po santuokos su Atsakovu sudarymo paaiškėjo, jog Atsakovas turi daug skolų, jo įmonė „Hamersmit“ veiklos nevykdo bei nemoka mokesčių, t. y. Atsakovas neturi iš ko gyventi bei išlaikyti šeimą. Atsakovas įkalbėjo parduoti Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei padengti Atsakovo būsto paskolos likutį, o likusius pinigus atiduoti Atsakovui, neva firmos veiklos atnaujinimui. Tą Ieškovė ir padarė. Ji gautus už savo asmeninį butą pinigus panaudojo Atsakovo reikmėms: mokesčių mokėjimui, automobilių pirkimui. Kai jie atvažiavo gyventi į Atsakovo namą, Ieškovė įnešė į namo remontą savo pinigus ir mokėjo už viską pati, nes Atsakovas tuo metu neturėjo pajamų. Likusius pinigus Ieškovė nusprendė panaudoti savo buto pirkimui, dėl ko Atsakovas sukėlė skandalą, po ko ji turėjo išeiti iš namų. Ieškovė grįžo, kai tik Atsakovas sutiko pasirašyti povedybinę sutartį. Ji nuolat duodavo Atsakovui pinigus tai firmos skolų padengimui, tai automobilių pirkimui, tačiau Atsakovas pyko, kad Ieškovė neatiduoda jam visų pinigų iš karto. Ieškovė suprato, kad Atsakovas su ja susituokė tik iš materialinių paskatų. Ieškovė pilnai išlaikė ne tik Atsakovą, bet ir jo sūnų iš pirmos santuokos, sūnaus draugę bei nelegalų darbininką, kuris gyveno pagalbiniame pastate. Teismui pateiktuose kvituose yra nurodytos statybinės medžiagos, kurias Ieškovė pirko Atsakovo namo remontui. Be to, Atsakovas turėjo didelių skolų bankui, Ieškovė kiek galėjo stengėsi jam materialiai padėti ir mokėti, o Atsakovas per mėnesį šeimai atnešdavo 500 Lt daugiausiai. Kai baigėsi Ieškovės pinigai už buto pardavimą, ji tapo Atsakovui nereikalinga. Atsakovas pradėjo ją žeminti, įžeidinėti, priekaištauti, dėl to, kad Ieškovė pati neišlaiko šeimos, Atsakovui reikės dirbti. 2012 m. sausio 20 d. Ieškovei buvo atlikta operacija. 2012 m. sausio 26 d. vėlai vakare Atsakovas, panaudodamas fizinę jėgą, išvarė Ieškovę iš namų, esant 20 laipsnių šalčiui. Santuokos metu iš savo darbinių bei kitų pajamų Ieškovė sukūrė bendrą jungtinę nuosavybę 82 700 Lt sumai, iš kurių dalis buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, o 23 700 Lt Atsakovo asmeniniams tikslams (Atsakovas apmokėdavo savo įmonės skolas, remontavo savo asmeninį turtą, pirko bei pardavinėjo automobilius), todėl pastarąją pinigų sumą Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo, nes ta suma buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė. Kompensacija, kurią Ieškovė prašo priteisti, yra mažesnė nei faktiškai, nes tik ją Ieškovė gali įrodyti rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė Ieškovės ieškinį atmesti iš dalies, jo priešieškinį tenkinti visiškai, santuoką, sudarytą 2010 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2965, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti Ieškovei pavardę – G., Ieškovės reikalavimą dėl 23 700, 00 Lt priteisimo iš Atsakovo atmesti, kaip nepagrįstą bei neteisėtą, priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje bei teisme nurodė, kad po santuokos su Ieškove sudarymo jie pardavė Ieškovės butą ir nusprendė gyventi jo namo pusėje ir pradėti statybas. Ieškovė investavo pinigus į jo name esančio kambario remontą, kai jie ten gyveno. Pradžioje už butą buvo likę 170 000 Lt. 4 000 Lt ir 1 500 Lt kreditus bendro gyvenimo pradžioje mokėjo Ieškovė. Atsakovas taip pat dirbo. Jo pinigai išeidavo automobilių remontui, benzinui. Firmos reikalai ėjo ne taip, kaip norėtųsi, nes reikėjo mokėti bankui. Ieškovė tik bendro gyvenimo pradžioje pervedė pinigus firmai. Atsakovas duodavo Ieškovei grynus pinigus, o ji pervesdavo iš sąskaitos į banką už jo skolas. Jis pirko automobilį firmai už 9 000 Lt. Ieškovė buvo išėjusi gyventi pas mamą. 2011 m. vasario 2 d. jie sudarė povedybinę sutartį. Ieškovė mokėjo už Atsakovo namo remontą, o jis investavo į Ieškovės butą. Kokio pobūdžio buvo Atsakovo investicijos į butą, jis pasakyti negali. Kai Atsakovas pardavė automobilį už 6 000 dolerių, Atsakovas visus pinigus investavo į Ieškovės butą. Ieškovė bute darė remontą už savo pinigus, bet gyveno už jo pinigus. Atsakovo firmos balansas šiai dienai yra neigiamas, firma neveikia jau dvejus metus. Santuokos metu Atsakovas uždirbdavo nuo 1 500 Lt iki 4 000 Lt. Šiai dienai Atsakovo pajamos yra apie 3 000 Lt. Iki santuokos Atsakovas turėjo kreditinių įsiskolinimų – 121 000 Lt, santuokos metu jis dalinai mokėjo, dalinai nemokėjo, skola išaugo iki 153 000 Lt. Visas gaunamas pajamas Atsakovas leido šeimai, todėl negalėjo mokėti skolų. Atsakovas duodavo grynuosius pinigus už elektrą, telefoną, o Ieškovė pervesdavo per banką. Ieškovė teigia, kad išlaikė Atsakovo sūnų, tačiau sūnus dirbo Švedijoje, siųsdavo Atsakovui pinigus. Atsakovas nerinko čekių, kurie patvirtintų jo prisidėjimą prie šeimos gerovės, nes ketino gyventi su Ieškove kartu.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodė, kad Atsakovui buvo žinoma, iš kur Ieškovė turi 82 700 Lt, tai Ieškovės darbo užmokestis ir pinigai, likę už parduotą Ieškovės butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo Ieškovei paliko pavardę „G.“, Atsakovui – „G.“, priteisė iš Atsakovo Ieškovės naudai bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensaciją sumoje 23 700, 00 Lt, bylinėjimosi išlaidų 832, 00 Lt. Teismas nustatė, kad Ieškovė ir Atsakovas kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas konstatavo, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo. Išanalizavęs šalių paaiškinimus ir civilinės bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negalima daryti kategoriškos išvados dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, todėl teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims buvo paliktos jų dabartinės pavardės: Ieškovei – G., Atsakovui – G.. Šalys jokio bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo, kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Tarp Ieškovės ir Atsakovo 2011 m. vasario 23 d. sudaryta povedybinė sutartis, kuri reglamentuoja jų turtinius santykius. Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalavo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Ieškovė savo reikalavimą dėl 23 700, 00 Lt kompensacijos iš Atsakovo priteisimo pagrindė šiais rašytiniais įrodymais: transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, statybinių medžiagų pirkimo čekiais, duomenimis iš VSDF Valdybos Vilniaus skyriaus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. Ieškovė nepertraukiamai dirbo ir gaudavo pastovias pajamas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, iš kurių seka, kad Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį, o Atsakovui žemės sklypas su namu, esantis (duomenys neskelbtini), duomenimis iš VĮ „Regitra“, patvirtinančiais, kad buvo perkami automobiliai Atsakovo ir Ieškovės vardu, Ieškovės atsiskaitomosiomis sąskaitomis, iš kurių matyti, kad Ieškovė pervesdavo UAB „Hamersmit“ pinigus, mokėjo už elektrą, telefoninio ryšio paslaugas, statybines medžiagas, atsakovo UAB „Hamersmit“ delspinigius Sodrai, pervedė 6 000 Lt sumą Atsakovo automobiliui pirkti ir pinigus už automobilio registraciją, 6 700, 00 Lt Atsakovo sunkvežimiui pirkti ir už kitas paslaugas, asmeniniams Atsakovo poreikiams. Atsakovas nurodė, kad duodavo Ieškovei grynuosius pinigus, pastaroji Atsakovo pinigais mokėdavo per mokėjimo kortelę, tačiau Atsakovas savo versijos nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas pripažino blogą elgesio faktą su Ieškove bei pinigų ėmimo iš Ieškovės savo asmeninėm reikmėms faktą. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių pelną ir išlaidas šeimos labui. Atsakovas pateikė priešieškinį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus. Ieškovė išsamiau papasakojo ir įrodė, kad Atsakovas naudojosi asmeninėmis Ieškovės lėšomis, pinigais, kuriuos ji gavo už savo asmeninio buto pardavimą bei kuriuos ji uždirbdavo. Ieškovė privalėjo išlaikyti Atsakovą, jo šeimos narius, mokėti jo bendrovės skolas. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokiu būdu yra pagrindas Ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos iš Atsakovo jos naudai priteisimo tenkinti ir priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensaciją sumoje 23 700, 00 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Atsakovas prašo iš dalies panaikinti 2013 m. sausio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą dėl 23 700 Lt kompensacijos ir žyminio mokesčio priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – Ieškovės ieškinį dėl 23 700 Lt kompensacijos ir žyminio mokesčio priteisimo iš Atsakovo atmesti, priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad Ieškovė teigė, jog santuokos metu iš jos darbo užmokesčio sukūrė 82 700 Lt bendrą jungtinę nuosavybę. Tačiau Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kuo pasireiškė ši bendra jungtinė nuosavybė. Ieškovė teismui nėra pateikusi tinkamų įrodymų, patvirtinančių jos prašomą 23 700 Lt sumą. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad būnant santuokoje, ji apmokėjo Atsakovo įmonės skolas, remontavo Atsakovo butą bei davė jam pinigų mašinų pirkimui. Atsakovas taip pat teigia, kad povedybinės sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad iki šios sutarties sudarymo visi asmeninio turto pagerinimai nebus kvestionuojami ir liks tam sutuoktiniui, kurio vardu jis yra registruotas. Taip pat reiškia, kad Ieškovės pretenzijos dėl kompensacijos už tai, kad ji savo asmeniniu turtu pagerino Atsakovo turtą, galima spręsti tik po šios sutarties sudarymo. Atkreipė dėmesį, kad Ieškovė neprašė padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas teigia, kad po povedybinės sutarties pasirašymo jam Ieškovės suteiktą paskolą jis grąžino. Pasinaudojęs šia paskola jis nusipirko automobilį, statybines medžiagas, krovininį automobilį. Grąžinęs paskolą, jis grąžino visą skolą, todėl jokios kompensacijos mokėti jis neprivalo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2013 m. sausio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad Atsakovas naudojosi asmeninėmis Ieškovės lėšomis, o Ieškovė išlaikė Atsakovą, jo šeimos narius, įmonę. Atsakovas neįrodė nei vieno savo argumento. Ieškovė pripažino, kad po povedybinės sutarties sudarymo Atsakovui suteikta paskola buvo grąžinta. Tačiau Atsakovas neatkreipė dėmesio į tai, kad jau po paskolos suteikimo Ieškovė iš savo sąskaitos pervedinėjo pinigus Atsakovo nurodytiems tikslams, ir tai negali būti tie patys pinigai. Nurodo, kad Atsakovo veiksmais bendra nuosavybė sumažėjo kaip iki Sutarties sudarymo, taip ir po jos. Ieškovė nurodo, kad ji pati, savo lėšomis kūrė Atsakovo asmeninę nuosavybę. Ieškovė nereikalauja sau nei Atsakovo asmeninio turto, nei pagerinimų dalies, o prašo kompensacijos už bendro turto, kuriuo buvo padaryti pagerinimai, sumažėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Atsakovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, numatytas šio Kodekso 322 straipsnyje. Taigi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, Atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Tuo pačiu sprendimu, remiantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai 23 700 Lt bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensaciją.
CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, kad teismas ginčo sprendime nurodė, jog šalys jokio bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo, todėl neaišku, kokiu pagrindu iš Atsakovo Ieškovės naudai buvo priteista 23 700 Lt bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensacija. Teismas, nagrinėdamas šį Ieškovės reikalavimą, neatsižvelgė į šalių sudarytos povedybinės sutarties 2 punktą, pagal kurį turtas, įgytas nuo santuokos sudarymo (2010 m. rugpjūčio 12 d.) iki šios sutarties įsigaliojimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuriai naudoti ir dalyti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (b. l. 14). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, koks turtas sudaro sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę (LR CK 3.118 straipsnis). Povedybine sutartimi šalys dėl šio turto padalijimo nesusitarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti ir nuspręsti dėl visų įstatyme nustatytų santuokos nutraukimo padarinių, taip pat ir dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, LR CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime neįvertino sutuoktinių bendro turto egzistavimo fakto, neatsižvelgė į tai, kad povedybine sutartimi šalys jo nepasidalino, todėl tinkamai nenustatė visų reikiamų CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų.
Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo sprendime pripažinęs Ieškovės teisę į 23 700, 00 Lt kompensaciją, ir remdamasis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, visiškai netyrė svarbių nagrinėjamam klausimui aplinkybių.
Ieškovės reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensacijos priteisimo išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių bei pobūdžio byla šioje dalyje būtų nagrinėjama naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensacijos priteisimo naikinamas ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog byla dalyje yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kuris spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat naikintinas bei perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą dalyse dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo kompensacijos priteisimo ieškovei J. G. iš atsakovo I. G. (I. G.) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir bylą šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.